Seimo nutarimo projektą R. Karbauskis registravo kartu su parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Valiumi Ąžuolu ir dar devyniais parlamentarais.
Jame siūloma įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos VPB steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Nutarime pabrėžiama, kad siūlymas steigti VPB yra teikiamas atsižvelgiant į BFK atlikto parlamentinio tyrimo dėl 2009-2010 metų krizės aplinkybių išvadas ir rekomendacijas. Teigiama, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos, todėl VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje.
„VPB yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę. Tai kitas veiklos modelis, nei taikomas komercinių bankų, kai iš esmės siekiama trumpalaikio pelningumo ir neretai trūksta socialinės atsakomybė“, – rašoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros – „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondas – negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva komerciniams bankams ir negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų.
Už valstybinių banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka ir centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas laikosi atsargios pozicijos. V. Šapoka yra sakęs, kad valstybinio banko steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų.
Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas ir Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi.
Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.
Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
