Finansų ministras sako linkęs pritarti jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, tačiau prieštarauja valstybės dalyvavimui mažmeninės bankininkystės versle.
„Diskusijoje apie valstybinį banką tikrai yra labai daug painiavos, kažkuo primena Babelio bokšto statybas. Lyg ir visi kalbame apie banką, tačiau skirtinga kalba. Vieni nori daugiau fizinio aptarnavimo vietų nutolusiuose regionuose, kiti galbūt mažesnių įkainių, treti – didesnio prieinamumo verslui, ketvirti – valstybinės infrastruktūros finansavimo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V. Šapoka.
Pasak jo, tokios diskusijos kyla tiek dėl politinių, tiek dėl labai objektyvių priežasčių.
„Europos finansų rinkų struktūroje dominuoja bankinis sektorius, (...) bankai, kaip ir priklauso, yra atsargūs ir iš tikrųjų negali finansuoti labai rizikingų arba labai ilgalaikių projektų. Natūralu, kad dėl to tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse susidaro finansavimo trūkumas keliose srityse – smulkaus ir vidutinio verslo, jaunų ir inovatyvių bendrovių, ilgalaikių projektų srityse“, – aiškino ministras.
Jo teigimu, siekiant spęsti šią problemą visose Europos Sąjungos šalyse įsteigtos nacionalinės plėtros įstaigos. Po antrojo pasaulinio karto tai dažniausiai buvo vadinamieji plėtros bankai, kai kuriose šalyse tokia forma išliko, o Lietuvoje tokioms įstaigoms galima priskirti „Invegą“, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.
„Manau, kad išmintingiausias sprendimas būtų konsoliduoti šias tris institucijas, padaryti vieną stiprią struktūrą, kuri padengtų trūkumus visose srityse. Ten augtų kompetencija, būtų galima tikrai pritraukti privačių institucinių investuotojų lėšas“, – tvirtino V. Šapoka.
„Tam tikrai nereikalinga banko licencija, bet jeigu yra smagiau, galime vadinti Nacionaliniu plėtros banku“, – pridūrė jis.
Pasak V. Šapokos, jo pozicija dėl valstybės dalyvavimo mažmeninės bankininkystės versle nesikeičia – tai būtų brangus ir rizikingas projektas, kuris turėtų „daugiau žalos, nei naudos“.
„Jei yra norima sukurto tradicinį banką, kuris konkuruotų su privačiu sektoriumi, tokiu atveju aš manau, kad tas kelias veda į niekur“, – sakė V. Šapoka.
Valdančiųjų parengtame Seimo nutarimo projekte siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti pasirengimą jau veikiančių fondų ar agentūrų pagrindu sukurti Valstybinį plėtros banką. Jeigu tokiam nutarimui Seimas pritars, Vyriausybė turės nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos tokio banko steigimui ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti jo kapitale.
Nutarime pabrėžiama, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos sąjungoje, galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos, todėl naujas bankas padidintų finansinių paslaugų prieinamumą, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją.
Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.