• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

"Valstiečių laikraštyje" tęsiamas pokalbis "Negi laidosime lietuvių kalbą?" („Tėviškės šviesa“, 2012 m. sausio 25 d.). Išeivijos lietuvės dr. Rožės Šomkaitės išreikštas susirūpinimas dėl lietuvių kalbos likimo pagrįstas. O ir atgarsiai į jos mintis – prasmingi, svarbūs. Tai mokytojų pasisakymai, literatūrologės Birutės Sriogytės, prof. Kazimiero Garšvos mintys. Gerai, kad pokalbis tęsis ir 2013-aisiais. Gal bus bent pristabdytos nesibaigiančios reformos, užverti vartai abejotinoms patirtims.

REKLAMA
REKLAMA

Gausėja beraščių ir mažaraščių gretos. Kas kaltas? Norėčiau pasiremti mokytojos laišku: „Šiandieninėje lietuvių kalbos programoje daugiausia dėmesio skiriama kūrybiškumui ugdyti. Mokiniai nesuinteresuoti mokėti taisyklingai rašyti ir kalbėti gimtąja kalba. Atseit, jaunimui raštingumas nėra aktualus, nes yra kompiuteris, kuris gali ištaisyti klaidas. Rašant trumpąsias žinutes taip pat nereikia stengtis. Pažvelgus į televizijos laidų titrus, ima neviltis: daugybė klaidų. Abitūros egzamine vertinamos ne įgytos žinios, o kūrybiškumas.“

REKLAMA

Teisi mokytoja, kad gramatika pasitraukė ir iš programų, ir iš kasdieninio mokymo proceso. Tai labai blogai. Laikas, skirtas studijuoti kalbą, atiduotas literatūrai. Juk tas kūrybinis darbas iš esmės yra literatūrinis rašinys. Mokytojai nesupranta, kodėl per baigiamąjį egzaminą turėtų būti labiau vertinamas kūrybiškumas, o ne raštingumas. Mokyklų programose daugiausia dėmesio skiriama ne gramatikai ir skyrybai. Taigi, geriausia būtų atkurti buvusią padėtį – tiek literatūros, tiek gramatikos proporcijos turi būti lygios. O daryti pakeitimus lietuvių kalbos programose, ypač egzamine, kokie yra padaryti, jokiu būdu negalima.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvių kalba per okupacijas metus labai nukentėjo. Ir reikia daug pastangų, kad padėtis pasikeistų. Ikikarinė mūsų inteligentija išmokdavo ne tik taisyklingai, bet ir dailiai rašyti. Dailyraštis pradinėse klasėse buvo vienas iš svarbiausių dalykų. Deja, šio dalyko neliko.

Pokalbyje dalyvavusi Kovo 11-osios Akto signatarė Romualda Hofertienė įsitikinusi, kad lietuvių kalba atlaikys visus pavojus, kurie vis didėja. Norėčiau, kad jos žodžiai taptų kūnu.

Akademikas Zigmas Zinkevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų