gramatika

Didžiausią iššūkį lietuvių kalbai kelia prarandami „sąvokiniai raumenys“, „Žinių radijui“ teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, penktadienį Seime organizavusi konferenciją „Ar robotai kalbės lietuviškai?“. „Mums vis sunkiau kurti gerą sąvokų sistemą ir įauginti ją į mūsų pasaulėvaizdį.

Norėčiau pasidžiaugti iniciatyva, kad žmonės pasako, kokius lietuviškus žodžius jiems keblu rašyti taisyklingai, „Žinių radijui“ sakė Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė.   Lietuvos paštas kartu su Nacionaliniu diktantu išsiaiškino, kokių lietuviškų žodžių rašyba gyventojams kelia daugiausia keblumų.

Siunčiate gyvenimo aprašymus, einate į darbo pokalbius, tačiau vis nesulaukiate skambučio iš būsimo darbdavio? Dienos eina, o jūs vis dar neturite darbo. Naujienų portalas „Business insider“ pateikia galimas priežastis, kodėl taip nutinka.

Kai kurių įgūdžių vaikams greitai nebeprireiks. Pavyzdžiui, rašymo ranka ir mokymosi daugybos lentelės greitai gal ir nebereikės mokytis, rašo yahoo.com. Sparčiai vystantis moderniosioms technologijoms, tokie įgūdžiai bus beprasmiai. Profesorė Sugata Mitra iš Niukaslio universiteto dar pridėjo, kad greitai vaikams nebereikės rašybos ir gramatikos žinių. Ji teigė, kad tradicinės kalbos taisyklės išeina iš mados. Vaikams nebereikės švaistyti laiko tokių dalykų mokymuisi.

"Valstiečių laikraštyje" tęsiamas pokalbis "Negi laidosime lietuvių kalbą?" („Tėviškės šviesa“, 2012 m. sausio 25 d.). Išeivijos lietuvės dr. Rožės Šomkaitės išreikštas susirūpinimas dėl lietuvių kalbos likimo pagrįstas. O ir atgarsiai į jos mintis – prasmingi, svarbūs. Tai mokytojų pasisakymai, literatūrologės Birutės Sriogytės, prof. Kazimiero Garšvos mintys. Gerai, kad pokalbis tęsis ir 2013-aisiais. Gal bus bent pristabdytos nesibaigiančios reformos, užverti vartai abejotinoms patirtims.

Gimimo datos, augintinių vardai ir vienas paskui kitą sekančių skaičių sekos – to primygtinai patariama vengti galvojant slaptažodžius. Tačiau tyrėjai šį sąrašą siūlo papildyti dar vienu dalyku – taisyklinga gramatika, rašo NewScientist.com. Ashwini Rao su kolegomis iš Carnegie Mellono universiteto Pitsburge sukūrė algoritmą, kuris lengvai atspėja ilgus slaptažodžius, kurie kaip vientisa frazė, turi gramatinę prasmę, net jei juose yra simbolių ar skaičių.

Jau nuo praėjusių metų visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 11 – 12 kl. mokiniams lietuvių kalba ir literatūra dėstoma pagal tą pačią ugdymo programą, taip pat suvienodintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Gauti bandomojo egzamino rezultatai nepatvirtino spėjimų, kad kitakalbiai nesugebės parašyti rašinio, reikalingo egzaminui išlaikyti. Savo pasvarstymais dalinasi Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja: „Manyčiau, šiuo atveju nuomonių yra ir gali būti įvairių.

Vieną dieną nuo mano auskaro atsiklijavo akmuo ir aš nunešiau pataisyti į parduotuvę, kur pirkau. Pardavėja, priimdama daiktą, išrašė man lapelį, kuriame nurodyta, kas pridavė, kas priėmė ir pan. Tame lapelyje buvo eilutė, kur reikia nurodyti, kokius darbus meistras turi atlikti, ir ten miela pardavėja parašė: „priklijoti akmėn.

Kitąmet rinkoje pasirodys integruojamas lietuvių kalbos gramatikos tikrintuvas, leisiantis elektroniniuose tekstuose aptikti ir ištaisyti daugiau gramatinių klaidų. Šiuo metu jau sukurtas programinės įrangos prototipas, netrukus bus kuriamas ir testuojamas pats produktas. Darbus atlieka bendrovė „Tilde informacinės technologijos“ („Tilde IT“), kurios viena iš veiklos sričių – kalbinių technologinių plėtojimas.

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai. Jie aptaria aktualiausias kalbotyros problemas. Jas esą nulemia laikmečio pasikeitimai ir mokslo plėtra, praneša LTV Naujienų tarnyba. Vienas iš kalbotyros specialistų, šios stovyklos organizatorių, Varšuvos ir Vilniaus universitetų profesorius Axelis Holvoetas kartu su kolegomis kuria naujo tipo lietuvių kalbos gramatiką.

Didžiausios Londono įmonės atskleidė, kad 4 iš 10 prašymų priimti į darbą „išmeta į šiukšlių dėžę“ dėl juose esančių daugybės gramatinių ir rašybos klaidų, skelbia „London Evening Standard“. Šie nerimą keliantys duomenys paviešinti po to, kai Darbo ministerijos sekretorius Ianas Duncanas Smithas įspėjo, kad deramas kalbos ir rašybos nemokėjimas žmogų gali privesti prie „gyvenimo iš pašalpų, patekimo į negailestingų paskolų ryklių rankas ir užstrigimo nevilties rate, kuris gali baigtis gyvenimu...