Šalies vadovas žurnalistams Utenoje antradienį teigė, kad Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams Paryžiuje „nepavyko pasiekti sutarimo daugeliu klausimu“, tačiau pačios derybos yra „pirmas žingsnis teigiama linkme“.
Vadinamojo „Normandijos formato“ kuluaruose taip pat pirmą kartą įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir šiemet pareigas pradėjusio eiti Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimas.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau abi pusės sėdo prie derybų stalo, ir jeigu šitos diskusijos toliau bus tęsiamos ir tarptautinė parama ponui Zelenskiui bus pakankama, aš tikiuosi, kad galima nuveikti nemažai“, – sakė G. Nausėda.
Per derybas Paryžiuje susitarta dėl kelių priemonių deeskaluoti konfliktą Rytų Ukrainoje, bet didesnio proveržio siekiant užbaigti ilgiau kaip penkerius metus trunkantį karą padaryta nebuvo.
Bendrame pareiškime sakoma, kad šalių lyderiai susitarė dėl pilnų paliaubų įgyvendinimo ir naujo pajėgų atitraukimo iš konflikto Rytų Ukrainoje zonų iki kitų metų kovo.
Vis dėlto Ukrainos ir Rusijos prezidentai nesutarė, kas turi nutikti pirmiau – ar Kijevas turi atkurti savo sienos rytuose kontrolę, ar Donbase turi įvykti vietos rinkimai.
„Manau, kad Ukrainos reikalavimas „pirma sienos, po to rinkimai“ yra tikrai visomis prasmėmis daug labiau pagrįstas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kitą „Normandijos formato“ viršūnių susitikimą žadama surengti po keturių mėnesių.
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kilo 2014 metais. Per jį žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.
Separatistai perėmė Donecko ir Luhansko regionų kontrolę netrukus po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
