Pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus projektus, ministerijai šiuo metu pavaldus VAD po pertvarkos taptų savarankiška įstaiga, Vadovybės apsaugos tarnyba, kiltų vadovybės apsaugininkų atlyginimų koeficientai.
Siūlomai pertvarkai trečiadienį pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), už balsavus septyniems jo nariams ir keturiems susilaikius.
Projektą kritikuojanti Prezidentūra kelia klausimą, ar pagrįstas VAD išskyrimas iš vidaus reikalų sistemos, atlyginimų kėlimas daugiau nei kitiems viešojo sektoriaus bei statutiniams darbuotojams.
„Respublikos prezidentas nepritaria šiam projektui, taip, VAD tikrai puikiai dirba, neturime jokių priekaištų, bet norėtume pasakyti kelias pastabas projektui“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė prezidento patarėja Elena Masnevaitė.
Anot jos, VAD vykdo svarbią, tačiau siaurą funkciją ir dėl jos siaurumo „abejotina, ar tikslinga ir proporcinga kurti atskirą tarnybą“.
„VAD saugo tris valstybės vadovus, o po šiandien dienos balsavimo, tikėtina, saugos tik du, jų šeimas, gyvenamąsias vietas ir trijų institucijų pastatus. Ar tai tikrai suponuoja tikslingumą kurti atskirą tarnybą?“ – kalbėjo E. Masnevaitė.
Prezidento patarėja taip pat pažymėjo, kad vykdant vidaus tarnybos reformą buvo siekiama ją optimizuoti, o siūlymas „kaip tik griauna šios reformos ir vientisumą, ir nuoseklumą“.
„530 etatų skaičius, jiems skiriamas finansavimas šiais metais daugiau kaip 15,5 mln. eurų, kitiems metams numatyta daugiau negu 17 mln. eurų. VAD finansavimas nuosekliai augo, bet mažiau nei dešimt procentų nebuvo. Mes tikrai sutinkame, kad pareigūnų darbo sąlygos turi gerėti, bet pagalvokime apie viešojo sektoriaus atlyginimus, turime lyginti ir su viešuoju sektoriumi, ir su kitų pareigūnų atlyginimais“, – kalbėjo E. Masnevaitė.
Seimo TTK vadovė Agnė Širinskienė komiteto posėdyje argumentavo, kad projektu VAD pareigūnams būtų uždrausta dirbti kitą darbą, todėl tai reikia kompensuoti. Be to, keliant koeficientus atsisakoma butpinigių ir transporto išlaidų apmokėjimo.
„Situacija tokia, kad su šiuo projektu mažinamos tam tikros teisės, kurios buvo anksčiau, jie netenka teisės dirbti kitą darbą, jie netenka kai kurių išmokų ir sumažinti jų koeficientus būtų neteisinga“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo komitetas trečiadienį taip pat pritarė A. Širinskienės siūlymui panaikinti privalomą apsaugą Seimo pirmininkui. Už tai balsavo penki komiteto nariai, prieš buvo keturi ir vienas susilaikė, tad lėmė TTK pirmininkės A. Širinskienės balsas.
Prieš siūlymą kalbėjęs opozicinių socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas jį sakė esant „politiškai angažuotą ir visiškai nepagrįstą“.
„Jis yra Seimo vadovas“, – pažymėjo J. Sabatauskas, pridūręs, kad parlamento vadovas keičiasi ir negalima įstatymo pataisos teikti vienam konkrečiam asmeniui.
Valdantieji yra bandę atstatydinti valstiečius dėl konfliktų su jų pirmininku Ramūnu Karbauskiu palikusį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, bet nesėkmingai.
Seimo TTK vadovė A. Širinskienė tvirtino Konstitucijoje neradusi, kad Seimo pirmininkas būtų viso parlamento vadovas.
„Tiesą sakant, šiąnakt rymojau ant Konstitucijos teksto, (...) Seimo pirmininkas nėra Seimo direktorius“, – kalbėjo komiteto vadovė.
Anot jos, iš Seimo narių renkamas Seimo pirmininkas, įvertinus galinčias kilti grėsmes jo saugumui, jei tokių būtų nustatyta, galėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas Seimo narys, nenustatant jam atskiro teisinio statuso.
Dabar galiojančiame įstatyme ir svarstomoje redakcijoje numatyta, kad vadovybę sudaro prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys jų pareigas.
Būtent šiuos asmenis saugo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai.
