Psichoterapijos praktikas, filosofijos mokslų daktaras Justinas Grigas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, kad psichosomatiniai sutrikimai jau yra tyrinėjami ne vieną šimtmetį ir prie to yra aktyviai prisidėjęs psichiatras ir neuropatologas Zigmundas Froidas, ėmęs aiškintis, kodėl kai kuriuos žmones ima kamuoti paralyžius, vėmimas ar kiti sutrikimai, kai, atrodytų, aiškios priežasties tam nėra.
Kalbėdamas apie konkrečius psichosomatinius sutrikimus su kuriais gali tekti susidurti daugeliui, J. Grigas pateikia pavyzdį.
„Pats paprasčiausias gali būti galvos skausmas, kamuojantis žmones. Neretai jis gali būti susijęs su stresu ar neišreikštu pykčiu“, – sako psichoterapijos praktikas.
Tačiau ne visi psichosomatiniai sutrikimai trumpalaikiai ar lengvai pagydomi, dabar vis dažniau susiduriama ir su sunkiausiomis tokių sutrikimų formomis, pavyzdžiui, perdegimu. Laiku atpažinus psichosomatinių sutrikimų priežastis ir ėmus jas šalinti tokių simptomų kaip skausmas gali pavykti atsikratyti ganėtinai greitai, bet štai perdegimui gydyti jau reikės iš esmės gyvenimą keičiančių sprendimų ir daugiau laiko, naujų gebėjimų, tarkime, apibrėžti aiškias darbo ir poilsio ribas.
Paklaustas, kaip paaiškinti, kad emocinė būklė, užgniaužti jausmai gali tapti labai realiais, fiziškais jaučiamais simptomais, J. Grigas svarsto: bet kokie jausmai žmogų kviečia į kontaktą su kitais, o to nepadarius išgyvenama izoliacija, ir iš čia kyla nerimo ir pavojaus būsena, kuri pablogina organizmo gebėjimą funkcionuoti, kovoti su lėtinėmis ligomis, dėl to gali ne tik paūmėti esamos, bet ir prasidėti autoimuninės ligos.
Pašnekovas kalba pavyzdžiais, tarkime, sergantys odos ligomis ar virškinamojo trakto ligomis žino, kad patiriant stresą šios ligos paūmėja, būklės – sudėtingėja. Jau yra įrodyta, kad žmonės, kurie serga onkologinėmis ligomis ir patiria nuolatinį stresą, gyvena trumpiau. Be to, dalis autoimuninių ligų atsiradimo yra siejama su stresiniu poveikiu organizmui: išoriniu ar vidiniu.
Dėl to svarbu sau pripažinti, kad mes visada ką nors jaučiame, tik dažniausiai randame būtų, kaip jausmus užgožti. Tai – nėra naudinga sveikatai.
„Labai dažnai mūsų dėmesys yra kažkur nukreiptas. Man atrodo, kad dabar visuomenėje yra daug disociacijos mechanizmų, pavyzdžiui, telefonas, ekranas, muzika, įvairiausios pramogos, visi tie dalykai veikia kaip disociacijos instrumentai, jie mūsų dėmesį užpildo įspūdžiais ir mes nepastebime, kokia yra mūsų bazinė būsena. O dažnai ta bazinė būsena turi kažką, tai gali būti stresas, kurį mes jaučiame, bet jį užtušuojame dėmesį nukreipdami į stimuliaciją, kurią teikia ekranai. Ekranai dabar yra pagrindinė jausmų maskavimo priemonė“, – teigia J. Grigas.
Gniaužiami jausmai kaupiasi, nesprendžiamos problemos auga ir galiausiai pasireiškia jau fiziniais pojūčiais.
„Visada yra jausmai. Mes juos maskuojame. Gerai, normaliai ir blogai nėra jausmų pavadinimai ir yra svarbu pabandyti klausti savęs, koks tai galėtų būti jausmas, net jeigu tai labai neryškau, pabandyti surasti. Esu įsitikinęs, kad visada galima rasti kažkokį žodį ir kartais tai gali būti labai iškalbinga, kad ir tuštumos pojūtis, su tuo susijęs izoliacijos ar apatijos elementas“, – vardijo J. Grigas.
Kaip mokytis išreikšti pyktį, ką daryti pajutus baimę ir kodėl konfliktas ne visada yra blogai, o gali net suartinti žmones – laidoje „Sveikatos DNR“.
Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
