sveikatos dnr

Vilnietis Andrius skaičiuoja, kad sinusitu sirgo kelis dešimtmečius, galiausiai jį teko operuoti, bet vieno karto nepakako – visiškai neseniai jam buvo atlikta dar viena operacija.

Kiekvienas, tiek suaugęs, tiek vaikas, galime skrandyje turėti bakteriją, žinomą pavadinimu helicobacter pylori. Ši bakterija, jei yra negydoma, gali pradėti ardyti skrandžio sieneles – galiausiai tai sukelia lėtinį gastritą, opaligę, vėžį. Daugiau apie šią bakteriją ir jos sukeliamus pavojus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų profesorius, gastroenterologas Laimas Jonaitis.

Lėtinė Laimo liga – sudėtinga, dažnai klaidingai diagnozuojama arba ignoruojama sveikatos problema Lietuvoje. Nors daugelyje šalių ši liga jau pripažįstama ir yra veiksmingi gydymo metodai, kaip teigia lėtine Laimo liga serganti kaunietė Kristina, Lietuvos gydytojai ir sveikatos apsaugos sistema dažnai atsilieka nuo pažangių protokolų, palikdami pacientus su neišspręstomis problemomis bei skaudžiomis pasekmėmis.

Paauglystėje angina sirgusi Brigita Guobė susirgo inkstų uždegimu, kuris tapo lėtiniu ir neišgydomu, o galiausiai prireikė net inkstų transplantacijos. Dabar asociacijos „Gyvastis“ narė, tarptautinės kategorijos kačių teisėja, felinologė Brigita Guobė sako jau patyrusi keturias transplantacijas.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Lietuvos gydytojai vyksta į tas Ukrainos vietas, kur jokia kita medicinos pagalba nepasiekia. Šeimos gydytojas, rezervo karininkas, Blue/Yellow savanoris, medicininės veiklos koordinatorius Skirmantas Krunkaitis sako, kad net po kelių vizitų galima pamatyti didelį pokytį. Žmonės, atėję pagalbos pas gydytojus savanorius, pasakoja baisias savo istorijas: dalis jų matė, kaip žūsta artimieji, kiti patys patyrė kankinimų, smurto ar prievartos.

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Celiulitas yra aktuali problema, kuri daugeliui moterų kelia rūpesčių. Dažniausiai moterys celiulitu pradeda rūpintis tik artėjant vasarai, tačiau tą reikėtų daryti visus metus, kad pasiektume geresnių ir ilgalaikių rezultatų. Kaip sau padėti ir atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova.

Dažnas pastebi, kad be kavos ar energinių gėrimų rytą pradėti sunku. Tad šie stimuliantai tampa tarsi rytine būtinybe įprastos dienos pradžiai. Apie tai, kaip ir kiek reikėtų vartoti šių gėrimų ryte buvo kalbama TV3 „Sveikatos DNR“ laidoje. Apie kavą ir tonizuojančius gėrimus laidoje papasakojo „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Marozovas.

Netrukus Lietuvoje vėl bus pereinama prie žiemos laiko, vis tik žmogaus sveikatai toks rutinos pakeitimas gali būti ne tik nepatogus, bet ir ne juokais žalingas. Apie tai Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pasakoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pasak jo, japonų mokslininkas Joseph Takahashi dar 1997 m. rado cirkadinį geną, kuris reguliuoja cirkadinius ritmus.

Kai kurios estetinės problemos gali būti signalais, kad metas esminiams gyvenimo pokyčiams. Tokiomis yra patinimai, tiek veido, tiek ir kitose kūno vietose, ar celiulitas. Kaip sau padėti ir sumažinti patinimus, kaip atsikratyti celiulito naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja kvalifikuota masažuotoja ir masažuotojų mentorė Karina Mikailova. „Dabar, kuo toliau, tuo dažniau žmonės skundžiasi tinimais įvairiose kūno vietose.

Gydytojai psichiatrai atvirai pasakoja, kad šiais laikais dažniau susiduria su tokiomis psichikos sveikatos būklėmis kaip psichozė. Gydytojas psichiatras ir Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad kartais psichozę gali sukelti ir vienkartinis draudžiamų cheminių medžiagų vartojimas.

Gali atrodyti, kad įsitvirtinant naujoms priklausomybėms įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms Lietuvoje alkoholizmas keliauja į antrą planą ir nebėra tiek išplitusi priklausomybės liga. Vis tik kasdien nuo šios priklausomybės žmones gydantys ekspertai su tuo nesutinka.

Vasarą vienas aktualiausių klausimų, ypač moterims, yra celiulitas ir kaip su juo galima kovoti. Net 98 proc. moterų teigia, kad turi celiulito ir jo gėdijasi. Celiulito labiausiai pažeidžiamos vietos yra šlaunys, tačiau jo pasitaiko ir ant pilvo bei rankų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ laidos vedėja Erika Fuks apie celiulitą ir kokiais būdais galima jo atsikratyti, kalbino kvalifikuotą masažuotoją ir masažuotojų mentorę Kariną Mikailovą.

Plaučių uždegimas lieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir 2023 m. tai buvo 9-a visų Lietuvoje tais metais mirusių vyrų ir 11-a moterų mirties priežastis. Nors atrodytų, kad ši liga yra puikia pažįstama, dėl jos klastingumo išgydyti žmogų pavyksta ne visuomet.

Kai kurios ligos jau puikiai buvo žinomos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, rasta būdų jų saugotis, vis tik ir dabar jos išlieka aktualios, viena tokių – stabligė. Pakanka šiek tiek susižeisti, tarkim, dirbant darže, ir rizikuojate itin rimtai susirgti.

Neretai išgirstama apie paslaptingą masažų naudą, kuri padeda tiek pagražinti kūną, sustangrinti jį ir pasiekti norimą formą, tiek pasirūpinti savo sveikatą ir suaktyvinti tam tikrus organizmo procesus. Ne išimtis ir pilvo savimasažai, kurių nauda stulbina net visko mačiusius. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ laidos vedėja Erika Fuks apie naudinguosius pilvo savimasažus pakalbino kvalifikuotą masažuotoją ir masažuotojų mentorę Kariną Mikailovą.

Smegenų vėžys – itin pavojinga ir net mirtina liga, nesirenkanti aukų nei pagal lytį, nei amžių. Ši klastinga liga pražudė dvi įžymybes – 53-ejų Anastasiją Zavorotniuk ir 40-metę Žaną Friskę, todėl ypač svarbu laiku pastebėti jo simptomus. Apie tai, kokie simptomai gali išduoti smegenų vėžį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Kauno klinikų neurochirurgas Karolis Bareikis.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje vadinamas šių laikų rykšte ir jo padidėjimą labiausiai lemia mūsų gyvenimo būdas, ypač tai, ką dedame į burną. Kai kurie maisto produktai cholesterolio kiekį didina drastiškai – jų gydytojas pataria atsisakyti.

Masažas – dažnam žmogui yra maloni patirtis, vis tik, ne visada pavyksta tam rasti laiko ir pinigų. Pasirodo, tinkamai įvaldžius technikas, masažą sau galima pasidaryti ir patiems, pasirinkus patogiausią laiką ir tam visiškai neišlaidaujant.

Visuomenėje jau yra plačiai žinoma, kad alkoholis gali paskatinti širdies ligų išsivystymą. Tačiau retai kada kalbama, kad net ir mažais kiekiais vartojamas alkoholis taip pat gali pridaryti žalos. Apie tai TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas, kuris detaliai paaiškino, kodėl alkoholis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Išsklaidė senuosius mitus Gydytojas laidoje kalbėjo, kad mažas alkoholio kiekis taip pat veikia organizmą.

Dauguma žmonių žino, kas yra paauglystė, vis tik žmogaus raida po paauglystės nesibaigia ir laukia ne vienas sudėtingas etapas: išsikraustymas iš tėvų namų, tapimas suaugusiu, galimai vidurio amžiaus krizė, suvokimas, kad artėja senatvė. Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Atėjusi vasara neatsiejama nuo poilsio, laiko leidimo pajūryje ar kaitrioje saulėje, o atostogų daugelis neįsivaizduoja ne tik be daug maisto, bet ir be alkoholinių gėrimų vartojimo. Tačiau žinomas Lietuvos profesorius įspėja – toks derinys gali baigtis kasos uždegimu ir sukelti pavojų gyvybei.

Pilvo aortos aneurizma vadinama tyliąja žudike – daugelis, turintys ją, nejaučia jokių simptomų ir apie ją sužino tik įvykus plyšimui, kuris gali baigtis net mirtimi.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas.

Lietuvą užplūdus karščiams, norisi labiau pasilepinti kuo įvairesniu maistu. Visgi neretai pamirštame apie sveiką mitybą ir leidžiame sau pasmaguriauti, ypač prasidėjus atostogoms. Vertėtų nepamiršti, kad norint apsaugoti savo sveikatą, riebių maisto produktų geriau vengti.   Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Julius Kalibatas.

Išmušantis karštis, pasunkėjęs kvėpavimas ir nemalonus akių užtemimo jausmas lydi iki nualpimo. O tai – ne vienam pasitaikanti nemaloni būsena, kuomet netenkama sąmonės. Vienas iš nualpimą lydinčių veiksnių – karštis, kuris gali sutrikdyti įprastą žmogaus organizmo veiklą. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavosi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas, kuris papasakojo, kaip saunoje gelbėjo nualpusį žmogų.

Po gausaus alkoholio vartojimo kankinančias pagirias kai kurie pasirenka tarsi kompensuoti eidami į sporto salę ir intensyviai sportuodami, tačiau gydytojas kardiologas įspėja – toks elgesys kenkia sveikatai. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Lietuvoje daugybė gyventojų skundžiasi nugaros skausmais arba surakinta nugara, sako reabilitologė Brigita Paulienė. Pašnekovė apgailestauja, kad nors galima problemų su nugara ir juosmeniu išvengti, vis tik retas ima rūpintis savo kūnu laiku. Kaip išvengti kūno, ir ypač nugaros, juosmens skausmų, kodėl judesys būtinas kasdien ir kaip jis naudojamas net ir gydymui ar pooperaciniam sveikimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja reabilitologė Brigita Paulienė.

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Visgi šios diagnozės neretai būtų galima išvengti jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi savo sveikatą. Apie storosios žarnos, kitaip kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Košmarai yra neatsiejama mūsų psichikos dalis – jie susilieja su gyvenimais, keldami klausimus apie mūsų vidinius baimės ir nerimo šaltinius.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas pasakoja, ar košmarai yra tik atsitiktiniai nervų sistemos reiškiniai, ar šie baisūs vaizdiniai turi gilesnę reikšmę.

Įvairių keistų, neįprastų ar net intymių sapnų reikšmės aiškinamos skirtingai – galima rasti įvairiausių versijų, ką reiškia vienas ar kitas sapnas. Tačiau ar kada susimąstėte, ką reiškia intymūs ar keisti sapnai? Apie tai, ką reiškia sapnai ir kokia jų tikroji reikšmė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo egzistencinės terapijos praktikas dr. Justinas Grigas.

Nors daugelis žmonių po koronaviruso sukeltos ligos atsigauna be rimtesnių pasekmių, vis daugiau tyrimų rodo, kad ši infekcija gali sukelti ilgalaikesir netgi sunkias komplikacijas. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad šios komplikacijos gali paveikti įvairias kūno sistemas, įskaitant plaučius, širdį, smegenis, nervus.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik, ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakoja, kad yra paprastų būdų, kaip galima atsikratyti ar bent sumažinti knarkimą.

Knarkimas – nemaloni problema, kankinanti milijonus žmonių pasaulyje. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, tampanti net skyrybų priežastimi. Tačiau labai svarbu žinoti, kad knarkimas taip pat gali išduoti klastingą ligą – miego apnėją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba pasakojo, kad knarkimą gali sukelti daugybė veiksnių.

Neretai vėjaraupiai, laikomi vaikystės liga, gali turėti didelį poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ši liga sukelia diskomfortą ir dažnai reikalauja atsargumo, kad išvengtume jos plitimo, o užsikrėtus gali grėsti pasekmės visam gyvenimui. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad vėjaraupiai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, o jų pasekmės pastebimos net ir suaugus.

Turbūt kiekvienas turi savo nuomonę apie antibiotikus: vieni juos geria net ir nepaskyrus gydytojui, nes turi pasidėję spintelėje likutį, o gal ir kas iš pažįstamų jais pasidalina, kiti gi pradėję gerti antibiotikus nesugeria viso kurso, treti net ir gavę gydytojo paskyrimą gerti antibiotikų vengia it didžiausios grėsmės.

Kvėpavimo takų ligos ypač tampa aktualios šaltuoju metų laiku, kai aplink siaučia virusai, bakterijos, o ir peršalti yra visai nesudėtinga. Viena pavojingiausių ligų – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis net mirtimi.

Fizinės traumos yra nepageidaujamos ir dažnai netikėtos patirtys, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai ir gerovei. Traumos gali kilti dėl įvairių priežasčių, nuo nelaimingų atsitikimų, sportinių sužalojimų iki netikėtų sveikatos problemų. Nepaisant to, kad moderniosios medicinos pažanga leidžia efektyviau gydyti fizinės traumos pasekmes, dažnai būna atvejų, kai žmonės kreipiasi į gydytoją per vėlai arba visiškai nekreipia dėmesio į traumų požymius.

Šiandien teks labiau pasaugoti savo sveikatą, nes vyraus galinga magnetinė audra. Štai, ką būtina žinoti apie magnetinių audrų poveikį sveikatai bei kaip reikia saugotis. Meteoagent.com prognozuoja, kad stipresnė magnetinė audra vyraus tik vieną dieną, sausio 19. Šiandien, penktadienį, magnetinio lauko aktyvumas sieks penkis balus. Prognozuojama, kad rytoj, sausio 20-tą, magnetinio lauko aktyvumas jau sumažės ir sieks 3 balus.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus.

Nors Lietuvoje yra prevencinių programų, kaip ir kada pasitikrinti krūtinę, Vaivos Mickuvienės istorija rodo, kad krūties vėžys gali užklupti gerokai anksčiau nei pradedamos taikyti šios prevencinės priemonės. Apie tai, kaip dažnai ir kokiais būdais moterys turėtų rūpintis savo krūtinės sveikata, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalba krūtų chirurgė, mamologė Daiva Gudavičienė ir bendruomenės „Vėžys – ne sloga“ įkūrėja Vaiva Mickuvienė.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Nors dažnu atveju laikas gydo, kaip sako Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis, bet, jei buvo trauma, galiausiai ji gali grįžti daug skaudesnėmis pasekmėmis ir kai kam tenka gultis ant operacinio stalo.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus. Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Tad ko griebtis, kai kankina galvos skausmas, kada padės vaistai, o kada neapsieinama be vizito pas gydytoją? Ką daryti pajutus vieną ar kitą skausmą ir kitais naudingais patarimais naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dalinosi gydytoja anesteziologė-reanimatologė, skausmo specialistė bei skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos „Clinic Agatas“ įkūrėja Asta Mažeikaitė.

Sveikos mitybos įpročiai – pamatas, kurį kai kurie tėvai vaikams pakloja jau vaikystėje. Deja, ne visi vaikystėje tokius įpročius įgijo, kad vėliau galėtų juos perduoti ir savo šeimai, tad kas yra svarbiausia, kai kalbame apie vaikų mitybą? Ką turime žinoti apie sveiką mitybą, kokios gudrybės gali padėti sudominti ne tik mažuosius, bet ir visą šeimą sveikais produktais ir kokie įpročiai gali padėti geriau jaustis ir išsaugoti sveikatą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja ...

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – per savo gimtadienį mirė 79-erių sulaukusi žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Apie tai pranešė žmonės.lt. Dar šių metų rugpjūčio mėnesį poetė lankėsi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kur atvirai pasakojo apie kovą su atsitiktinai aptiktu vėžiu.

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas. Jis vardija, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos žmonės turėtų daryti. Pirmiausia, labai svarbu nepersivalgyti, antra – skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui.