Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė – Žukauskė sako, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą. Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Tiesa, tam, kad sveikti sektųsi geriau ir sparčiau, jau iki to kiekvienas turėtų padaryti nemažai namų darbų, pasirūpinti tinkama mityba, tikrintis, ar nestokoja reikalingų medžiagų ir vitaminų, pakankamai ilsėtis, jei yra lėtinių ligų – jas kontroliuoti ir būti fiziškai aktyviais.
Vis tik, kas nutinka, jei kosulys nepraeina? Gydytoja sako, kad vien iš kosulio pasakyti, ar žmogus serga plaučių uždegimu – sudėtinga, tam reikia rentgeno ir kitų tyrimų. Tačiau pavojaus signalu kiekvienam turėtų būti prastėjanti savijauta, ilgiau besilaikantis ir vaistais sunkiai suvaldomas karščiavimas, bendras silpnumas ir pojūtis, kad būklė nebūtinai blogėja, bet negerėja.
„Virusai labai dažnai mėgsta komplikuotis bakterine infekcija, vėlgi, ne kiekvienam. Todėl pradinis stebėjimo laikotarpis yra pats aktualiausias, kada žmogus nejaučia teigiamo efekto, būklė negerėja. O jei dar prisideda kitų simptomų, negu kad buvo ligos pradžioje, tai ir yra šauktukas, kad galbūt prisidėjo bakterinė infekcija“, – pastebi V. Kalinauskaitė – Žukauskė.
Tai, kad liga komplikuojasi, gali signalizuoti ir pasikeitęs kosulys: galbūt keičiasi skrepliai, jų spalva, o gal priešingai, kosėjama daug, bet atsikosėti nepavyksta. Tokiu atveju reikia pasirodyti gydytojui.
Nors šiemet vis daugiau kalbama apie plaučių uždegimus sukeliančias mikoplazmas ir chlamidijas, gydytoja sako, kad tai – dar toli gražu ne agresyviausią ligos eigą lemiantys sukėlėjai. Tačiau svarbu netrukdyti organizmui kovoti su infekcija ir sveikti.
„Jeigu mes jau susidūrėme su infekcija ir sergame, kūnui reikia duoti ramybės, nes jis dirba labai sunkų darbą“, – pasakoja gydytoja.
O norintiems išvengti sunkios ligos formos ar komplikacijų, gydytoja pataria ir pasiskiepyti. Pašnekovė pasakoja, kad šiemet pati pirmą kartą nepasiskiepijo nuo gripo ir susirgo labai sunkiai: „Patyriau, kaip yra negerai nepasiskiepyti, daugiau niekada nepamiršiu šio skiepo“.
Vis tik, gydytoja atkreipia dėmesį, kad kalbant apie plaučių ligas, būtent bronchitas, o ne plaučių uždegimas galėtų būti vadinamas nepelnytai dažnai diagnozuojama liga.
„Nepamirškime, lėtinis bronchitas kartais yra visuomenėje nepelnytai dažnai įvardijama liga. Kodėl sakau nepelnytai, nes ne visada žmonės kreipiasi pas gydytoją detalesniam ištyrimui. Po lėtiniu bronchitu gali slėptis lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, intersticinės plaučių ligos, rūkymo sukeliami kvėpavimo takų pažeidimai, padidintas rūgštingumas, pakitimai plaučiuose ir panašiai“, – dėstė V. Kalinauskaitė – Žukauskė.
Deja, sergantys lėtiniu bronchitu gali susirgti ir pneumonija, kitaip, plaučių uždegimu, tad kaip to išvengti ir saugoti save – laidoje „Sveikatos DNR“.
VISĄ LAIDĄ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
