Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas?
Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.
Numatoma už kiekvieną vaikai šeimai mokėti po 30 Eur iki 18 m., nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Vieną arba du vaikus turintiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama, jei šeimoje pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 153 eurai.
Jei šeima turi daugiau nei du vaikus, laukia papildomos išmokos nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Jos priklausys nuo vaiko amžiaus: jei iki 2 metų tai 28,5 Eur mokama papildomai, jei nuo 2 m. iki 18 m. bus mokama 15,2 Eur.
„Danske Bank“ vyriausiais Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuoja, kad tai nėra visiškai logiškas siūlymas. Mat į pajamas derėtų atsižvelgti.
„Tos šeimos, kurios bendrai šeimoje uždirba kelis tūkstančius eurų, tas 30 Eur nesudaro skirtumo. Tada kyla klausimas, kam reikia tokias šeimas remti. Mūsų ištekliai yra riboti, tai daug nuosekliau būtų skirti mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms ir tokiu būdu jas remti. Taip su tais pačiais pinigais būtų galima didesnį efektą pasiekti“, – mano jis.
Tačiau socialdemokratų partija šiandien išplatintame pranešime siūlo, kad „vaiko pinigai“ turi būti vienodi ir siekti apie 100 eurų už vieną vaiką.
Ekonomisto teigimu, paskutiniu metu socialdemokratų siūlymai – iš kosmoso srities.
„Nežinau, kodėl taip kalbama. Ekonominės logikos aš ten mažai matau, kažkokie politiniai ar populistiniai sumetimai taip kalbėti. Ištekliai yra riboti, reikia susikoncentruoti ką galima realiai padaryti. Geriau būtų tos išmokos ne visiems vienodos, o didesnės mažesnes pajamas gaunantiems“, – sako ekonomistas.
Užkirs kelią MMA didinimui, pamiršo vidurinę klasę?
Vyriausybės siūlymuose galime rasti ketinimus NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų – taip sumažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą.
Tai pat planuojama įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms, todėl uždirbantys MMA nemokės ir gyventojų pajamų mokesčio, ir „Sodros“ įmokos. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas šį siūlymą kritikuoja mat tai reiškia, kad gaunantieji minimalų atlyginimą dėl šio sprendimo išloštų keletą eurų, bet ateityje jų senatvės pensijos būtų mažesnės.
Priešingai teigia Lietuvos verslininkų konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Pasak jo, mažesnė pensija nebus, nes valstybė tuos mokesčius bandys subalansuoti.
„Rizika yra, kad bendrai nebus surinkta pinigų, bet ko gero šita programa yra nukreipta į tai, kad būtent žmonės pabandytų išeiti iš šešėlio ir tie, kurie nedirbo, nedalyvavo toje sistemoje pradėtų bandyti. Kitas dalykas, kai išeini iš šešėlio į saulėtą vietą, grįžti yra sunku. Vertinčiau tai, kaip Vyriausybės bandymą žmonėms parodyti, kaip gera nebūti šešėlyje“, – mano jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad nereikia pamiršti, kad didžiąją dalį „Sodros“ įmokos formaliai sumoka darbdavys.
„Tai čia realiai kelių eurų klausimas ir tai nebus esminis pokytis. ypač „Sodros“ dalyje. Antras dalykas kritikuojant, žmogų jie atleidžia nuo įmokų ir pensijos tikriausiai nesumažės dėl to, vadinasi bus kompensuoja kitų mokėtojų sąskaita. Iš principo visos išmokos ar kompensacijos, kurios nesusietos su pajamomis yra ydingos. Tai prastas būdas, kaip padėti žmonėms. Visos išmokos ir pašalpos turėtų būti susietos su žmonių pajamomis, pašalpas gautų tik tie, kurie iš tikrųjų neturi pinigų ir turto“, – svarsto Ž. Šilėnas
Tuo tarpu SEB banko vyriausiajam ekonomistui Gitanui Nausėdai kyla klausimų dėl MMA siejimo su NPD, kaip ateityje šie dydžiai kis. Ar nebus taip, kad NPD surišus su MMA, valdžia pati sau užkirs kelią didinti minimalią mėnesio algą.
„Mažinant socialinę atskirtį iš esmės susifokusuota tik į mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Ir jiems yra iš tiesų pasiūloma tikrai neblogų dalykų. Pirmiausia, MMA susilygina su NPD. Kas iš esmės leidžia nebemokėti GPM. Ir pensinio draudimo įnašas taip pat nubraukiamas. Šiuo atveju, gaunamų į rankas pajamų dydis, dėl šitų priemonių įgyvendinimo padidėja.
Ateityje jiems pensijos bus kažkiek kompensuojamos dėl to, kad bus nustatytos grindys mažesnei nei MMA algą mokantiems darbdaviams. Iš čia turėtų ateiti papildomų pajamų, nors irgi yra kritikos, kad tokiu būdu apmokestinam darbdaviai, kurie ne pilnai darbo dienai įdarbina ir tikrai negali mokėti MMA.
Dar vienas dalykas, MMA ir NPD sulyginimas turi potekstę būsimiesiems MMA didinimams. Pririšame svarmenis prie kojų, nes ateityje
Finansų ministerija turės skaičiuoti ir įvertinti bet kokį MMA didinimą – išlaidos didės, o pajamos dėl GPM nedidės“, – sako ekonomistas.
Jis taip pat kritikuoja tai, kad ne kažin kas pasiūloma tiems, kurie gauna didesnę nei minimalią algą. Tiems, kurie uždirba iki 1 tūkst. Eur per mėnesį, proporcingai nukris po kelis eurus, tačiau iš esmės vidurinioji klasė lieka be naujienų. Nebent bus didinami akcizai, tuomet teks dar ir daugiau išleisti.
„Iš esmės tai socialinės atskirties mažinimas tik per MMA gaunančių žmonių prizmę. Tai nėra blogai, bet nežinau, ar to pakanka sustabdyti emigraciją, kuri yra pagrindinė Lietuvos grėsmė“, – svarsto ekonomistas.
Pats premjeras teigia, kad į viduriniąją klasę susitelkta bus 2019 metais.
Prezidentė kritikuoja, analitikai nieko blogo nemato
Siekiant pritraukti užsienio investicijų, nuo 2018 metų siūloma įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas. Tokiu atveju „Sodros“ įmokų nereikėtų mokėti nuo didesnės kaip 8,2 tūkst. eurų atlyginimo (iki mokesčių) dalies. Tačiau toks siūlymas neįtiko prezidentei Daliai Grybauskaitei. Pasak jos, tai bus 40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba.
Tiek G. Nausėda, tiek M. Dubnikovas prieštarauja prezidentės išsakytai kritikai. M. Dubnikovas svarsto, kad „Sodros“ išmokų „lubų“ kartelė labai jau aukšta ir galėtų būti numatyta ateityje šią kartelę leisti žemyn.
O. G Nausėda teigia, kad šis siūlymas skirtas ateities darbuotojams.
„ „Sodros“ įmokų „lubų“ nustatymas, kad ir koks kosminis ir mažai žmonių imčiai, vertinčiau ne kiek per dabartinio verslo prizmę, kiek per būsimo verslo. Verslui būtų paskata ne šiaip darbo vietas kurti, bet tokias, kurios gerai apmokamos ir kuriančios didelę pridėtinę vertę“,– sako ekonomistas.
Tiesa, R. Grajauskas pasvarsto, kad tokios aukštos „lubos“ užsienio bendrovių gali ir pritraukti, o tada jau reiktų svarstyti, ar tas 40 mln. eurų praradimas atsipirks.
„Nuomonių čia yra įvairių, bet faktas, kad tokius atlyginimus uždirba itin mažai žmonių Lietuvoje. Tokių priskaičiuotume mažiau nei tūkstantį. Tai daugiau liestų aukščiausio lygio vadovus didžiausiose įmonėse. Mažesnės „Sodros“ įmokų „lubos“, kurios liestų gerokai daugiau žmonių, paliestų ir užsienio investuotojus, kuriems investicija Lietuvoje atrodytų patrauklesnė. Tuomet matytume į ekonomiką grįžtančius pinigus, kurie kompensuotų „Sodros“ įmokų praradimus“, – teigia jis.
Iš agrarinės valstybės į technologinę
Kaip Vyriausybė pristatydama programą teigė, itin didelis dėmesys atkreiptas į verslumo skatinimą, įskaitant regionuose. Siūlymuose rašoma, kad išradimų komerciniam naudojimui būtų taikomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.)
Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“, o vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10).
G. Nausėda šiuos sprendimus giria, ypač mažesnį tarifą išradimų komercializavimui ir 100 proc. pelno mokesčio lengvatą technologinio atsinaujinimo priemonėms.
„Tikslas paskatinti verslumo veiklą, sukurti paskatas verslą pradėti tiems, kurie iš vis to nebūtų darę. Tik svarbu nustatyti tuos saugiklius tam, kad išvengtų piktnaudžiavimo, nes gali pasidaryti situacija, kai įkūrei vieną verslą, metams praėjus uždarai ir atidarai kitą įmonę, kuri ta pačia veikla užsiima. Vis tiek reikėtų rišti prie tų fizinių asmenų, ne juridinių, kad vykdantys individualią veiklą nesinaudotų lengvata be sustojimo“, – prideda ekonomistas R. Grajauskas.
Ž. Šilėnas taip optimistiškai nemano. Pirmiausia jis kritikuoja tai, kad žemdirbius į bendrą mokesčių sistemą ketinama įtraukti tik po pereinamojo laikotarpio – 2 metų.
„Manau, geriau neįvedinėtų praeinamuosius laikotarpius o sutvarkytų apskaitą. Viena vertus, jiems mokestis taikomas nuo visų gautų įmokų neišmetant išlaidų, kita vertus, taikomas mažesnis tarifas. Protingas žingsnis suvienodinant apmokestinimą būtų ne lengvatiniai tarifai, o normalios apskaitos vedimas, kaip įmonėje – kiek išleidai, kiek gavai ir apmokestinimas skirtumas, o ne visos gautos pajamos. Ta liečia tiek individualiai dirbančius, tiek žemdirbius“, – sako jis.
Analitikas taip pat sukritikuoja savarankišką veiklą pradedančiųjų „atostogas“ nuo „Sodros“ įmokų.
„Atostogos būtų, jei tu iš tiesų galėtum nemokėti „Sodrai“ ir negautum pensijos, čia bus subsidija iš kitų mokesčių mokėtojų. Nemanau, kad čia geras dalykas, jei jie nori padėti žmonėms tada reiktų tiesiog leisti nemokėti „Sodrai“, – konstatuoja jis.
O štai M. Dubnikovas mato riziką dėl didinamo lengvatinio PVM tarifo viešbučiams. Šis kils nuo 9 proc. iki 15 proc, tačiau, kaip nurodo pašnekovas, viešbučiai eksportuoja 50 proc. ar daugiau savo paslaugų.
„Eksportas nėra apmokestinamas PVM, tai ta lengvata tampa labai nedidelė, tik 6 proc, sumažintas tarifas viešbučiams, kai pusė arba daugiau eksportuojama. Šioje vietoje ne visai galbūt sąžiningai elgiamasi su šia specifine verslo dalimi.
Iš kitos pusės sakyčiau, kad matosi akivaizdi formuojama politika valstybės mokesčių sistemoje. Didinami mokesčiai agrarinei Lietuvos daliai, t.y. ūkininkams, ir tuo pačiu mažinami mokesčiai technologinę pažangą atnešančioms įmonėms. Valstybė nori būti technologiškai pažangesnė nei žemę arianti valstybė. Tai yra gerai, nes gali atsiliepti mūsų darbo našumui. Tik per technologijas padidinsime našumą, o jam padidėjus galėsime siekti to, ko nori visi Lietuvos gyventojai – didesnių pajamų ir aukštesnio pragyvenimo lygio“, – teigia M. Dubnikovas.
Iš kur pinigai šiai „reformai“?
Visi mokestiniai pakeitimai atsieitų apie 600 mln. eurų. Pats premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad papildomas lėšas ketinama surinkti iš planuojamo „pokyčių krepšelio“, kuomet ministerijos turės susiveržti diržus bei planuojamos mažinti šešėlinės ekonomikos.
Ž. Šilėno teigimu, finansinės duobės tokie siūlymai neiškas, bet vis dar nežinia, kuo jie pavirs Seime.
G. Nausėda ir M. Dubnikovas taip pat vertina, kad šią sumą siūlomiems pakeitimams skirti yra įmanoma.
„Finansų ministerija sako, kad finansuos per pokyčių krepšelį ir nebus keliama ranka prie didėjančių akcizų ar kitų mokesčių. Kitu atveju, mokesčių didėjimas būtų. Dabar didėjimas lengvatinių PVM dalyje, be abejo yra rizika, prisiimant dalį galimų išlaidų vaikams, pensininkams padidinti pensijas. Ten rizika yra, bet reikia pasakyti, kad šiandien yra tas laikas, kada Finansų ministerija turi elgtis drąsiai, nes tai yra laikotarpis, kuriame turime galimybes elgtis drąsiai, didinti valstybės. Vėliau tokių progų galime nebeturėti“, – komentuoja jis.
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Tad, kam Seimas pritars, kam ne ir ką naujo pasiūlys, dar teks palaukti kol sužinosime. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018–ųjų pradžios.
