Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti.
„Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, „kad išspręstume ar bent sušvelnintume sunkiausias pajamų nelygybės, mažų pensijų ir nepakankamo socialinio saugumo, sveikatos apsaugos bėdas, turėtume dosniau finansuoti daugelį sričių. Tačiau tokių galimybių neturime, nes mūsų surenkamų pajamų ir viešųjų išlaidų lygis yra bene žemiausias visoje Europoje, nepaisant vis augančio vartojimo“.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad artimiausiu metu būtina pradėti rengti esminę mokesčių reformą, kuri vidutiniu laikotarpiu padidintų biudžeto pajamas. V. Vasiliausko nuomone, „jeigu šį darbą pradėtume neatidėliodami, jau 2019 metų valstybės biudžetas galėtų būti formuojamas naujos – efektyvesnės mokesčių sistemos pagrindu“.
Lietuvos banko ekspertų vertinimu, teikiami mokesčių pakeitimai prisidės prie dalinio minėtų problemų sprendimo. Teigiamai vertintinas siūlymas per neapmokestinamąjį pajamų dydį didinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas, taip pat ketinimai padidinti gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, į mokesčių sistemą įtraukiant dabar lengvatomis besinaudojančias atskiras visuomenės grupes, pavyzdžiui, stambiuosius ūkininkus. „Sodros“ įmokų „grindų“ įtvirtinimas gali padėti traukti į šviesą šešėlinius pinigus.
Pirminė Lietuvos banko ekspertų analizė rodo, kad pasiūlytos mokesčių korekcijos, jeigu joms būtų pritarta, turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Dėl jų valdžios sektoriaus balansas 2018 m. gali būti maždaug 220 mln. eurų blogesnis. Praradimai biudžetui gali būti mažesni, jei Vyriausybei pavyks neigiamą efektą amortizuoti efektyvinant valdžios sektoriaus išlaidas ir surenkant daugiau pajamų augant ekonomikai.
Eurostato duomenimis, 2016 m. pagal surenkamas pajamas (34,5 % BVP) Lietuva buvo trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2 % BVP) – priešpaskutinė visoje Europos Sąjungoje (ES). Pagal pajamas iš turto ir pajamų mokesčių, kurios pernai sudarė 5,7 proc. BVP, Lietuva taip pat buvo antra nuo galo ES.
Lietuvos banko vertinimu, siekiant esminių pokyčių jau artimiausiu metu būtini sprendimai toliau atsisakant abejotinų pajamų mokesčio ir kitų lengvatų, gerinant pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir didinant jo mokėtojų skaičių, įteisinant platesnę nekilnojamojo turto mokesčio bazę, pradedant taikyti aplinkosaugos mokestį transporto priemonėms. Kad sistema būtų skaidresnė ir mažėtų paskatos šešėliui, Lietuvos bankas siūlo sujungti darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir užtikrinti tiesioginę priklausomybę tarp šių įmokų bei išmokų dydžių.
„Sumažėjęs gimstamumas, visuomenės senėjimas ir emigracijos tendencijos turi ir turės vis didesnį poveikį valdžios sektoriaus finansų tvarumui, todėl šias problemas sprendžiančių pertvarkų nebegalima atidėlioti. Esame pasirengę prie jų prisidėti savo ekspertine analize“, – sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas pavasarį jau yra pateikęs poziciją dėl būtinos pensijų reformos pertvarkos.
