Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendroje sumoje išlieka tie patys pirminiai skaičiai – bus skirta apie 600 mln. eurų socialinės gėrovės paketui, kuriuos Vyriausybė bandys rasti ne įvedinėdama papidomų mokesčių, o perskirstant biudžetą.
„Siūlymai buvo svarstomi iš nevyriausybinių organizacijų, verslo ir šiandien tie pasiūlymai nėra galutiniai. Kas yra siūloma ir adaptuota į įstatymus, kurie bus priiminėjami sesijos metu – taip pat gali būti pakeitimų ir siūlymų. Vakar koalicijos partnerių išgirdome pageidavimus, dėl to ne į viską bus atsižvelgta, nes dar reikia paskaičiavimų. Bet šiandieniniame etape 2018 m. skirti skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams, mažinti skurdą. Nekovojame su viduriniaja klase, verslo rūšim, o skurdu. Dėl to 2018 m. skirti mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms gyvenimo palengvinimui.
2019 metai kreipsis į viduriniąją klasę. Norime, kad būtų turimos darbo vietos, norime būti konkurencingi, dėl to mokestinės pertvarkos susijusios su technologiniu atsinaujinimu“, - kalbėjo premjeras.
Palyginti su birželio pradžioje skelbtais pasiūlymais, atsisakoma ketinimų naikinti statybos ir autoremonto veiklų verslo liudijimus, koreguojamos planuotos žemės ūkio apmokestinimo permainos, atsisakoma planų taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.
Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia - jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.
Papildomas lėšas ketinama surinkti iš planuojamo „pokyčių krepšelio“, kuomet ministerijos turės susiveržti diržus bei planuojamos mažinti šešėlinės ekonomikos.
Keisis lengvatiniai PVM tarifai
Atnaujintuose Vyriausybės siūlymuose ketinama išsaugoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir viešbučiams, tačiau jo tarifas nuo 2018-ųjų siektų 15 procentų, nebe 9 proc.
Pavyzdžiui, Estijoje ir Lenkijoje šilumai ir karštam vandeniui taikomi standartiniai tarifai – atitinkamai 20 ir 23 proc.
„15 proc. viešbučiams – savotiškas kompromisas. Leis kaip šaliai išlaikyti konkurencingumą apgyvendinimo srityje“, - kalbėjo Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
5 proc. lengvata bus viešajam transportui ir knygoms. Pastariesiems dviems anksčiau buvo taikoma 9 proc. lengvata.
5 proc. PVM tarifą ir toliau siūloma taikyti neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės bei jų remontui bei kompensuojamiems vaistams. 5 proc. PVM dabar taikomas ir brangesniems nei 300 eurų nekompensuojamiems receptiniams vaistams - nuo kitų metų šią lengvatą ketinama taikyti visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams.
Didesnės išmokos vaikams
Vyriausybė neatsisako planų keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarkos - įvesti tiesiogines pinigines išmokas už vaikus. Dabar taikomą papildomą NPD už vaikus ketinama naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.
Numatoma už kiekvieną vaikai šeimai mokėti po 30 Eur iki 18 m., nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Vieną arba du vaikus turintiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama, jei šeimoje pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 153 eurai.
Jei šeima turi daugiau nei du vaikus, laukia papildomos išmokos nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Jos priklausys nuo vaiko amžiaus: jei iki 2 metų tai 28,5 Eur mokama papildomai, jei nuo 2 m. iki 18 m. bus mokama 15,2 Eur.
Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančių tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.
Neatsisakoma planų NPD prilyginti MMA
Vyriausybė neatsisako siūlymo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio - tai yra nuo 310 iki 380 eurų - taip sumažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą. Anot Finansų ministerijos jau beveik pasiekta riba, kai tolesnis NPD didinimas nebeturės įtakos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.
Bus didinamas ne tik pagrindinis NPD, bet ir NPD neįgaliesiems. Turintiems 30-55 proc. darbingumą jis didės iki 390 eurų, 0-25 proc. - iki 450 eurų.
Tai pat planuoja įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms, todėl uždirbantys MMA nemokės ir gyventojų pajamų mokesčio, ir „Sodros“ įmokos. Šis pasiūlymas keičia daug kritikos sulaukusius planus taikyti 100 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.
Planai nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms nekeičiami - tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.
Manoma, kad tai mažins šešėlį ir suteiks didesnes socialines garantijas žmogui.
Verslo liudijimų veiklos sąrašo keisti neketinama
Vyriausybė atsisako anksčiau deklaruotų planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms. Vietoje to ketinama nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą, kurią peržengus nebus galima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą.
Ir toliau siūloma panaikinti dabar galiojančias 684 eurų metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“ (kai veikla vykdoma visoje Lietuvoje), taip suteikiant savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti verslo liudijimo kainą.
Nesikeičia ir planai suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas - jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“.
Individualios veiklos apmokestinimo pokyčių planai nesikeičia
Vyriausybė toliau siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis - tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.
Anot Finansų ministerijos, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias - 15 proc. GPM, taip pat išvengti netolygaus mokesčių naštos paskirstymo, dėl kurio net dideles pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami 5 proc. tarifu.
Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. - nesikeis, o padidės tik maždaug 6 proc.
Šiuo metu apie 40 tūkst. (69 proc.) individualia veikla užsiimančių gyventojų taikomas 5 proc. GPM tarifas, dalies šių gyventojų pelnas viršija 1 mln. eurų.
Žemdirbių apmokestinimui - pereinamasis laikotarpis
Į bendrą apmokestinimo sistemą ketinama įtraukti žemdirbius, kurių metinės pajamos viršija 45 tūkst. eurų (PVM registracijos ribą), taip pat žemės ūkio veiklą vykdančias įmonės, išskyrus kooperatyvus. Į leidžiamuosius atskaitymus būtų galima įtraukti žemės įsigijimo ir melioracijos išlaidas.
Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.
Perėjimui į bendrą sistemą žemdirbiams ir žemės ūkio įmonėms siūloma numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį.
Neatsisakoma ketinimų siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams - akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje - 121 euras už 1 tūkst. litrų.
Neatsisakoma planų atsisakyti dalies mokesčio lengvatų
Vyriausybė neatsisako planų atsisakyti akcizų lengvatų itin taršiems produktams - akmens angliai, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl to vienos tonos akmens anglies kaina žmonėms padidėtų apie 9,11 euro, o verslui - apie 4,55 euro.
Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą. Taip pat ketinama atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.
Siūloma naikinti ir NT mokesčio lengvatą už laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti. Anksčiau planuota naikinti ir NT mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai naudojamą turtą, tačiau jų atsisakyta.
Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų - tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Tarifas susilygintų su Lenkijoje taikomu tarifu, tačiau būtų mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje nuo 2018 metų.
Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220-300 tūkst. eurų - 0,5 proc., 300-500 tūkst. eurų - 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų - 2 proc. tarifas.
Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, apmokestinamas 0,5 proc. tarifu.
Inovacijų ir verslumo skatinimo priemonės išlieka
Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų, ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas.
Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ - jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.
Vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10), taip sumažinant apyvartinių lėšų trūkumo riziką.
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
Konsultacijos metu sulaukta beveik 100 įvairių asociacijų ir gyventojų pasiūlymų, daugiausia jų – dėl žemės ūkio sektoriaus. Taip pat nemažai dėmesio gyventojai skyrė pakeitimams, susijusiems su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiu.
Neatmeta, jog Seime bus pakeitimų
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia pritarsiantis daugeliui Vyriausybės siūlomų mokesčių permainų, tačiau neatmeta, kad parlamente dalis jų gali būti koreguojama.
„Sprendimai Seime, tikiuosi, didžiąja dalimi atitiks tą, ką siūlo Vyriausybė, bet finansinio populizmo pagundų neišvengsime. Viena iš tokių yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Šitie sprendimai gali būti, kad bus modifikuojami, bet mano pritarimas didžiajai daliai Seime bus“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S.Jakeliūnas.
Parlamentaras teigė manantis, kad dėl kai kurių kitų mokesčių pakeitimų dar bus diskutuojama.
„Konkrečiai darbdavių ir darbuotojų „Sodros“ įmokų sujungimas. Tokiems sprendimams priimti yra palikta erdvė. Diskusinis dalykas yra ir „Sodros“ lubos daug uždirbantiems žmonėms. Aš pritarsiu siūlymui su sąlyga, jei bus išspręsta „Sodros“ skolos problema. Krizė baigėsi, o „Sodra“ valstybės biudžetui skolinga 3,5 mlrd. eurų, o paskolos palūkanos siekia 8 procentus. „Sodra“ vis dar išgyvena sunkius laikus ir atlaisvinti tą skolos naštą yra būtina“, - teigė S.Jakeliūnas.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Seimo frakcijos iš esmės neprieštarauja Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams, tačiau turi pasiūlymų, kurie turės būti įvertinti. Anot ministro pirmininko, dalis pasiūlymų gali būti svarstoma, tačiau dėl esminių pakeitimų turėtų būti sprendžiama tik kitąmet.
„Šiandien mes galime kalbėti apie paramą Seime iš didžiausios frakcijos (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos - BNS), neišgirdome iš jos kardinalių prieštaravimų. Taip, bus siūlymų ir iš mūsų frakcijos, natūralu. Prieštaraujančių šitiems siūlymams iš partijų nėra, bet yra kiti siūlymai. (...) Visi siūlymai yra priimtini svarstymui, bet turime laikytis fiskalinės drausmės įsipareigojimų, negalime leisti, kad ši Vyriausybė būtų finansinio populizmo atstovai“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė S.Skvernelis.
Anot jo, bus siekiama rasti galimybių patenkinti ir dalį koalicijos partnerių socialdemokratų siūlymų.
„Galime diskutuoti dėl gyvenamojo būsto nuomos, kur yra pakankamai didelis chaosas, kai žmonės gali pasirinkti turėti verslo liudijimą ir tų gaunamų pajamų nerodyti. Ieškosime sprendimų ir dėl pradinukų nemokamo maitinimo grąžinimo, kokios būtų galimybės ir apimtys. Neatmestina svarstyti ir klausimas dėl progresinių mokesčių įvedimo, bet tai nėra apibrėžta terminais. Esminei reformai turėtume rimtai pasiruošti, todėl tai galėtų įvykti tik kitais metais. (...) Neatmetu nei vieno socialdemokratų pasiūlymo, bet turime juos svarstyti per realizmo prizmę“, - kalbėjo S.Skvernelis.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad iki Seimo rudens sesijos pradžios ketina pranešti pasiūlymus dėl „Sodros“ skolos mažinimo.
