Diskusijos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo tęsiasi. Vyriausybei ir Trišalei tarybai niekaip nesiseka rasti bendro sprendimo, kiek turėtų būti didinamas MMA. Be MMA didinimo apčiuopiamos naudos neduodančia suma, valdantieji iškelia vis absurdiškesnių pasiūlymų, kaip antai MMA diferencijuoti: jis būtų keliamas privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to būtų susilaikoma.
MMA prieš BVP
Šio pasiūlymo autoriaus Jurgio Razmos nuomone, privatininkai jaučiasi laisviau ir kartais darbdavių atstovai sako, kad jie lengviau galėtų sutikti su MMA padidinimu.
J.Razma (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
„Dėl minimalios algos, kuri yra vienas iš punktų, apsikeitėme nuomonėmis. Aš pasiūliau pasvarstyti, ar nebūtų galima, kadangi Darbo kodeksas apskritai leidžia diferencijuoti MMA pagal šakas, išskirti biudžetinį ir nebiudžetinį sektorių. Jeigu biudžetiniame sektoriuje kalbame apie labai įtemptą kitų metų biudžeto projektą ir MMA didinimas, suprantama, išlaidas ir deficitą tik“, – kalbėjo J. Razma.
Preliminariais paskaičiavimais, MMA pakėlimas daugiau nei 50 litų iš biudžetinio sektoriaus pareikalautų nuo 130 mln. iki 200 mln. litų. Tačiau premjeras Andrius Kubilius planuoja, kad valstybės biudžeto deficitas kitais metais neturi viršyti 3% bendrojo vidaus produkto (BVP). MMA kėlimas, neva, tam sukeltų bereikalingų kliūčių.
A. Sysas: pas mus ne valstybė gyvena dėl žmonių, o žmonės dėl valstybės
Socialdemokratas Algirdas Sysas patikino, kad bet kokius skirstymus vertina blogai ir toks valdančiųjų pasiūlymas – tai pelėkautai, į kuriuos norima įvilioti. „Valdantys saulėtą dieną ieško sniego ant asfalto, nėra jo tenai“, – piktinosi politikas.
Algirdas Sysas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
A. Sysas nesutiko su tuo, kad biudžete MMA didinimui nėra lėšų. Pasak jo, Vyriausybė sugalvojo prailginti dar vienais metais mokamos našlaičio pašalpos mokėjimą iki 25 metų, o tai pareikalautų iš Sodros 5 mln.
„Tas pats A. Kubilius sako, kad nėra pinigų. Ar valdantiesiems kažkas galvoje negerai – jie nori didinti Sodros išmokas, nors Sodra turi 8 mlrd. skolą, o pačių įmokų į ją didinti nenori. Tiktai priešas gali taip pasiūlyti“. Anot jo, jei nėra iš ko didinti MMA, iš Vyriausybės neturi ateiti tokie pasiūlymai.
Taip pat pašnekovas nesutiko su užkelta kartele sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3% BVP. „Kitų Europos šalių skola žymiai didesnė, kodėl mes turime turėti 3%, o ne 3,5%? Nematau būtinumo vien dėl to, kad A. Kubilius užsimanė, kad būtų būtent toks deficitas ir žmonės ir toliau būtų varomi į skurdą“.
A. Sysas pabrėžė, kad žmonėms nesvarbu, koks yra deficitas, jiems svarbu, kas pas juos yra piniginėje: gaudami 670 litų atlyginimą ir žiemą mokėdami 600 litų už komunalines paslaugas, jie rūpinasi, iš ko maitinti šeimą.
„Pas mus ne valstybė gyvena dėl žmonių, o žmonės dėl valstybės. O Vyriausybė vis bando parodyti, kokie mes čia kieti vaikinai padarėm 3% deficito“, – piktinosi A. Sysas.
V. Mazuronis: diferencijuoti MMA nepadoru
Kalbėdamas apie MMA diferencijavimą, opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis pabrėžė, kad toks bandymas skirstyti žmones ne tik antikonstitucinis, bet ir nepadorus bei žmonių negerbiantis. „Koks skirtumas ar žmogus biudžetininkas, ar dirba privačiame sektoriuje, tai juk biudžetininkams duona, dešra ir sviestas nėra pigesni negu kitiems?“, – stebėjosi jis.
V. Mazuronis (ELTA nuotr.)
V. Mazuronio manymu toks J. Razmos siūlymas apeliuoja į tai, kad valstybės tarnyboje dirbantys žmonės gali badauti. „Jei priimsime tokią mąstymo logiką, tada viskas – tiek autobusų, maisto prekių, benzino kainos turi būti diferencijuotos – vienos biudžetininkams, kitos nebiudžetininkams. Gal pradėkime dar pagal ūgį ir plaukų spalvą skirstyti?“, – svarstė pašnekovas.
Pasak jo, kalba eina apie prioritetų klausimą: jei valstybei svarbiausia sudaryti galimybę žmogui išgyventi minimaliomis sąlygomis, tuomet tai padaryti įmanoma, tačiau jei prioritetas yra valdininkų kelionės į Malaiziją ar užsienio kalbų kursai Maltoje, pinigų niekada nebus.
Ekspertas: valstybės išlaidų struktūros peržiūra būtina
Ekonomistas ir finansų ekspertas Rimantas Rudzkis patikino, kad J. Razmos siūlymas nepagrįstas, nes valstybė gali taupyti mažindama darbo užmokesčio fondą, nebūtinai karpydama algas.
„DnB Nord“ vyriausiasis analitikas prof. hab. dr. Rimantas Rudzkis. Linos Petrauskienės (ELTA) nuotr.
„Jeigu atlyginimų didinimas veda prie sunkiai įkandamų išlaidų, galima priminti premjerui jo paties samprotavimus apie tai, kad reikia peržiūrėti valstybės išlaidų struktūrą, galbūt atsisakyti dalies paslaugų“, – siūlė ekonomistas. Pasak jo, viešajame sektoriuje etatai daug kur išpūsti, o nuolat mažėjant gyventojų skaičiui, valstybės tarnautojų skaičius nuolat auga.
Pasirodo, 2010 m. Vyriausybės išlaidos tarpinio vartojimo prekėms ir paslaugoms viršijo 6 mlrd. litų, t.y. 1 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais.
„Kiek galima kalbėti apie viešuosius pirkimus, kur daug pinigų išleidžiama? Lengviausia smaugti vargšus žmones, kurie ir taip uždirba mažiausiai, todėl kad tingima užsiimti esmine išlaidų struktūros peržiūra ir pertvarka. Ne 50 mln. reikia kažkur ieškoti, o kalbėti tiesiog apie milijardus“, – teigė R. Rudzkis.
Finansų analitikas garantavo, kad valstybės biudžeto išlaidose yra pakankamai daug rezervų, iš kurių galima būtų MMA padidinti ženklesne suma. „Kalbos, kad padidinus MMA 100 litų, biudžetas nepaveš, yra juokingos. Valstybė moka labai greitai pinigus išleisti, kai reikia. Pagalvokite, kiek milijonų išleista komandiruotėms, konsultacijoms, kursų organizavimui ir panašiai“.
Amoralu skriausti silpniausius
Ekonomistas sutiko su Vyriausybės ketinimu mažinti BVP deficitą, tačiau, jo manymu, premjeras nedaro valstybės išlaidų analizės, o kerpa išlaidas tiesmukai, per pensijas, per MMA. Pasak jo, amoralu užkrauti kovą su krize ant silpniausių sluoksnių pečių.
„Juokinga tai, kad A. Kubilius prieš porą metų žadėjo pertvarkyti viešuosius pirkimus, nes ten paslėptas vienas milijardas, tai kodėl dar neperžiūrėjo?“, – stebėjosi R. Rudzkis.
Pasaka be galo...
Balsas.lt primena, kad šią savaitę Premjeras ir Trišalė taryba nesusitarė dėl MMA didinimo. Profsąjungos nesutinka MMA didinti iki 850 litų, kaip tai daryti siūlo Vyriausybė. MMA didinimo klausimas lieka tolesnei diskusijai.
Pasak A. Kubiliaus, MMA didinimas daugiau nei iki 850 litų didintų biudžeto išlaidas, atsilieptų valstybės biudžeto deficitui, kuris kitais metais negali viršyti 3 proc. BVP, pagal dabartines finansų rinkas tai daryti pavojinga.
Profsąjungos reikalavo nuo Naujųjų metų MMA didinti iki 1000 litų.
Minimali alga – kas duos daugiau?
J. Razma siūlo diferencijuoti minimalią algą
