Mokinius ir darželinukus gimtoje žemėje išaugintus vaisius ir daržoves vartoti skatinanti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa daugiau naudos teikia lenkų ūkininkams.
Lietuvos vaikai mokyklose ir darželiuose per mokslo metus galėtų nemokamai suvalgyti vaisių ir daržovių už bemaž 4 mln. litų, o vietos ūkininkams būtų užtikrintas jų pagamintos produkcijos supirkimas. Tačiau išnaudojama tik apie ketvirtadalis šios sumos. Maža to, didžioji dalis programai „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ įgyvendinti skirtų lėšų atitenka kitų šalių gamintojams remti.
Vaikams – pernykščiai lenkiški obuoliai?
Vienas sodininkas, šiemet rudenį mokykloje pamatęs pradinukams nemokamai dalijamus obuolius, buvo nustebintas. Profesionalas įvertino, kad vaikai graužia pernykščio derliaus vaisius.
„Lietuvos sodai pilni obuolių, o vaikams duoda valgyti greičiausiai pernykščius lenkiškus“, - stebėjosi sodininkystės specialistas.
2009 m. mūsų šalyje pradėtoje įgyvendinti programoje „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ dalyvavusios UAB „Dembavos medelynas“ vadovė Vitalija Kuliešienė neabejoja, kad tokia iniciatyva labai gera, tačiau ji nebuvo palanki verslininkams.
„Pirmais metais dalyvavome, o vėliau atsisakėme. Idėja vaikus pratinti prie vaisių labai gera, tačiau mums tai neapsimokėjo. O labdara užsiimti negalime“, – teigė sodininkystės ūkio direktorė.
Siekiant ugdyti sveikus vaikų mitybos įpročius ir mažinti nutukimo riziką ES šalių švietimo įstaigose įgyvendinama programa, skatinanti vaisių ir daržovių vartojimą. Tam skiriamos ir lėšos – 75 proc. jų kompensuojama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų, o 25 proc. – iš nacionalinių biudžetų. Vaikams vaisiai ir daržovės siūlomi nemokamai. Iš daržovių įtrauktos tik morkos, bet jas sudėtinga įsiūlyti vaikams.
Įžvelgė daug trūkumų
Programą administruojančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA) duomenimis, 2009–2010 m. m. vaisiai ir daržovės dalyti 39 švietimo įstaigose, o iš programai skirtų 1,4 mln. Lt tebuvo išnaudoti tik 39 tūkst.
Praėjusiais mokslo metais į programą įsijungė kur kas daugiau dalyvių, tačiau išnaudota tik maždaug ketvirtadalis numatytų lėšų. Nemokamai vaisius ir daržoves valgė apie 250 tūkst. mokinių iš daugiau kaip 350 mokyklų. Iš tam numatytų apie 4 mln. Lt ES ir nacionalinio biudžetų lėšų išnaudota tik 1,17 mln. Lt.
Pirmais programos vykdymo metais vaikams dalyti obuoliai ir morkos, o vėliau įtraukti ir citrusiniai vaisiai, bananai ir kriaušės.
Kodėl Lietuvoje neįsibėgėja atrodytų itin patraukli programa? Juk galimybė vaikams gauti nemokamą porciją vaisių ar daržovių būtų nedidelė paspirtis ir šeimų biudžetui.
Be to, mokinių aprūpinimas obuoliais ir morkomis turėtų būti patrauklus ir šalies ūkininkams.
Programos tikslas – ne tik pratinti vaikus sveikai maitintis, bet ir skatinti vartoti gimtojoje žemėje išaugintus produktus. Neatsitiktinai ir lėšos programai skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos biudžeto.
Sodininkai sako, kad sutiktų tiekti mokykloms obuolius, tačiau programoje įžvelgia daug trūkumų. „Į rajono mokyklas tekdavo vežioti po 50–100 kg obuolių ir tvarkyti kone tiek pat kilogramų popierių. Daug sugaišome laiko ir patyrėme transportavimo išlaidų, o ekonominė nauda menka. Maža to, paramos lėšas gavome kone po metų“, – aiškino V.Kuliešienė.
Toliau dalyvauti programoje neskatino ir nustatyta paramos dalis obuolių kainoje – 1,15 Lt už kg (be PVM). Anot „Dembavos medelyno“ vadovės, pernai obuolių kaina buvo apie 2 Lt, tad į mokyklas vežti už litą buvo visiškai nenaudinga.
„Domėjomės šia programa, tačiau nedalyvaujame. Lakstyti po mokyklas su keliomis obuolių dėžutėmis neracionalu. Kad vaikai rinktųsi obuolį, o ne kokius traškučius, reikia daug kam pasistengti“, – sakė UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė.
Ūkininkai neturi didelių obuolių kiekių?
Sodininkai apgailestauja, kad mažai lietuviškų obuolių mokiniams pasiūlo ir mokykloms maitinimo paslaugas teikiančios bei programoje dalyvaujančios įmonės, nors Europos Komisija rekomenduoja, jog du trečdaliai šalies vaikams dalijamų vaisių ir daržovių turėtų būti vietiniai.
Pasak „Naradavos“ sodininkystės ūkio direktoriaus Aloyzo Grygaliaus, pasimokyti reikėtų iš latvių, kurie palaiko vietinius sodininkus ir vaikus pirmiausia aprūpina vietiniais obuoliais. „Ir specialistai rekomenduoja vartoti tuos produktus, kurie auga maždaug 100 km spinduliu nuo gyvenamosios vietos“, – teigė pasvalietis.
„Panašu, kad ieškoma ne tokių obuolių, kurie būtų švieži ir naudingesni sveikatai, o pigių ir gražių. Lenkiški būna ir pigesni, ir gražesni. Lietuvos sodininkai mažiau naudoja chemijos, dėl to skiriasi mūsiškių ir lenkiškų obuolių prekinė išvaizda“, – aiškino E.Žilinskienė.
V.Kuliešienė tvirtino, kad viena maitinimo įstaiga norėjo pirkti „Dembavos medelyno“ obuolių, tačiau už juos pasiūlė mažesnę kainą nei už lenkiškus. „Mes negalime pigiau parduoti, nes mūsų produkcijos savikaina aukštesnė vien dėl didelio PVM. Lenkams sudarytos sąlygos pigiau išauginti vaisius“, – dėstė sodininkystės ūkio vadovė.
Nemažai šalies švietimo įstaigų aptarnaujančios viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė teigė, kad vaikams dalija „programinius“ obuolius, kriaušes, bananus ir apelsinus. Pastarieji yra populiariausi mokyklose.
„Aktyviai ieškome bendradarbiavimo galimybių su vietiniais ūkininkais, kad vaikai galėtų gauti šviežiausių vietinių vaisių. Tačiau turime pripažinti, kad kol kas mūsų žemdirbiai nėra gerai pasiruošę šiai programai, todėl nelabai aktyvūs“, – tvirtino A.Norkuvienė.
„Kretingos maisto“ vykdančiosios direktorės manymu, pagrindinė problema ta, kad Lietuvos ūkininkai dar negali pateikti programos dalyviams didesnių kokybiškų vaisių kiekių.
„Esame centralizuotą maitinimą organizuojanti įmonė, todėl siekiame, kad tiekėjas galėtų patenkinti ne vienos, bet viso miesto ar rajono mokyklų poreikius. Kita problema – neišplėtota vaisių tiekimo logistika“, – aiškino A.Norkuvienė.
ŽŪMPRRA duomenimis, praėjusiais mokslo metais vaikams nemokamai išdalyta 372 t įvairių vaisių ir daržovių. Jei būtų išnaudoti visi programai numatyti pinigai, produktų būtų prireikę 4 kartus daugiau. Tiek tonų obuolių galima išsivežti iš kiekvieno stambesnio šalies sodininkystės ūkio.
Nauja tvarka suteiks postūmį
Paradoksalu, kad nemokamai dalijant vaikams bananus, apelsinus ir lenkiškus obuolius, Lietuvos biudžeto lėšomis yra remiami kitų šalių gamintojai, taip pat ir artimiausi mūsų ūkininkų konkurentai – lenkų sodininkai.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Germanas Lamsodis sutinka, kad situacija dviprasmiška, tačiau tokie yra ES reglamentai.
„Mes primygtinai rekomenduojame vaikams tiekti šviežius lietuviškus vaisius, tačiau priverstinių reikalavimų taikyti negalime, nes 75 proc. paramos skiria ES, kuri dėl vietos vaisių vartojimo patvirtino tik rekomendacinio pobūdžio siūlymus“, – dėstė G.Lamsodis.
ŽŪMPRRA vadovas teigė, kad programoje dalyvaujančioms mokykloms maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms yra labai svarbus stabilus produkcijos tiekimas per visus mokslo metus. Tam esą mūsų ūkininkai ne visada yra pasiruošę. Tuomet ir mokyklos, ir tiekėjai ieško kitokių išeičių.
G.Lamsodis pabrėžė, kad šiais mokslo metais programa turėtų būti vykdoma aktyviau. Tą paskatinti turėtų pakeistos jos įgyvendinimo taisyklės.
Šiemet vaisiai ir daržovės gali būti dalijami ne tik pradinukams, kaip buvo anksčiau, bet ir ikimokyklinės grupės vaikams bei darželinukams. Padažnėjo ir remiamų produktų dalijimas. Pernai jie dalyti 3, o dabar – 5 kartus per savaitę.
Vietos ūkininkams turėtų būti naudinga ir tai, kad gerokai padidinta parama už obuolius ( 3,3 Lt už kg, buvo 1,15 Lt už kg) ir morkas (1,5 Lt už kg, buvo 1,25 Lt už kg). Patvirtinta parama už kriaušes – 3,5 Lt už kg, citrusinius vaisius – 3,5 Lt už kg ir bananus – 3,9 Lt už kg (visos kainos nurodytos be PVM)).
Naujas programos įgyvendinimo taisykles jau įvertino joje dalyvaujančios Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Jadvyga Šliurpienė.
„Pradinukams pernai dalijome apelsinus ir kriaušes, o šiemet duodame ir obuolių. Smagu, kad vaikai nemokamai gauna vaisių. Mūsų rajone maitinimą organizuoja pačios mokyklos, tad mes patys tvarkome visus paramos dokumentus. Vaikai patenkinti, dėl to verta stengtis“, – aiškino mokyklos vadovė.
Programa nesusižavėjo
Zofija Cironkienė , Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė
Daržovių augintojai nesusižavėję šia programa. Galbūt mokyklose maitinimo paslaugas teikiančios įmonės kažkiek nuperka lietuviškos produkcijos iš ūkininkų, tačiau atrodo, kad jos labiau suinteresuotos pirkti pigesnę lenkišką. Anksčiau plėtota mintis mokykloms centralizuotai tiekti nuskustas ir supakuotas nedideles morkytes, tačiau vaikams patraukliai paruošti produkciją reikia papildomų investicijų. Norint tai daryti, reikia užsitikrinti nuolatinius pirkėjus. Dabar einama lengviausiu keliu – mokiniams siūlomi bananai, citrusiniai vaisiai.
Reikia valdžios palaikymo
Juozas Klioris , Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojas
Vaikams reikia duoti ne atvežtinių, o Lietuvoje išaugintų vaisių ir daržovių. Labai svarbu, kad valdžia priimtų tai įteisinančius sprendimus. Štai Naujamiesčio seniūnijos ugdymo įstaigose nestinga iniciatyvų, kad mokiniai vartotų ekologiškus produktus, gertų sveikas sultis. Tačiau be įstatyminės bazės sudėtinga plėtoti tokias idėjas. Turi būti ir aktyvumas „iš apačios“, ir valdžios palaikymas.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
