Pasak departamento, į Lietuvą per pusmetį neįleisti 2091 užsienietis ir tai 36 proc. daugiau nei pirmąjį 2015 metų pusmetį.
„Vis daugiau žmonių nori pakliūti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos - pagrindiniai (neįleistųjų) srautai yra būtent iš šitų šalių. Tai yra tiesiog asmenys, neturintys vizos įvažiuoti į Lietuvą arba leidimo, taip pat negalintys pagrįsti savo buvimo Lietuvoje, net nurodyti aiškių priežasčių, kodėl jie nori atvykti. Dalis yra ir tų asmenų, kurie neįleidžiami tiesiog dėl saugumo priežasčių“, - BNS trečiadienį sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Nepaisant to, kad daugėja neįleistų į Lietuvą užsieniečių, viešas nepageidaujamų asmenų „juodasis sąrašas“ vis dar yra tuščias. Vyriausybė tokį sąrašą nusprendė įsteigti prieš metus.
Įvairios situacijos
2016 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, 36,5 proc. sumažėjo laikinai apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre asmenų, kurie į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai arba joje neteisėtai buvo. Mažiau užsieniečių buvo grąžinta į užsienio valstybes (8,5 proc. mažiau arba 558 asmenys), išsiųsta iš Lietuvos (50,7 proc. mažiau arba 68 asmenys).
Migracijos departamentas pažymi, jog Lietuvai įtakos neturėjo tai, kad į Europos Sąjungą praėjusiais metais atvyko rekordinis prieglobsčio prašytojų skaičius - prieglobsčio Lietuvoje prašiusiųjų skaičius išlieka mažai pakitęs (113 prašymų per 2016 metų pirmą pusmetį arba tik 0,9 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu). Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas 22 užsieniečiams (2015 metų pirmąjį pusmetį – 10), papildoma apsauga – 6 (2015 metų pirmąjį pusmetį – 38), 49 užsieniečiams atsisakyta suteikti prieglobstį (pernai pirmąjį pusmetį – 43).
2016 metų liepos 1 dieną Lietuvoje gyveno 42 057 užsieniečiai, per vienerius metus jų skaičius padidėjo maždaug 400.
„Pažymėtina, kad užsieniečių skaičius gausėjo išimtinai tik dėl vis daugiau atvykstančių į Lietuvos Respubliką kitų Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių, beveik nekintant trečiųjų valstybių piliečių skaičiui“, - nurodo departamentas.
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis tarp visų Lietuvos gyventojų šių metų liepos 1 dieną sudarė 1,47 proc. (pernai liepos 1 dieną buvo 1,43 proc.).
