užsienietis

Didelio susidomėjimo facebook‘e susilaukęs Matvei Linov Lietuvoje gyvena jau 6 metus. Iš Sankt Peterburgo atvykęs vyras ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, tačiau ir įkūrė verslą – Vilniaus gyventojams atpažįstamą iliuzijų muziejų. Iš Rusijos atvykęs vyras didelio dėmesio susilaukė po savo paskelbto įrašo facebook‘e, kuris susilaukė daugiau nei 14 tūkst. patiktukų.

Ketvirtadienį pastebėta, kad iš Kinijos piliečio pavogta 40 tūkst. eurų bendrovės pinigų ir kito turto, pranešė Klaipėdos apskrities policija. Įsibrovus į Mažojo Kaimelio gatvėje esantį gyvenamąjį namą, iš jo pavogtas 1980 metais gimusiam Kinijos piliečiui priklausantis seifas, kuriame buvo bendrovei priklausantys grynieji pinigai, penkių Kinijos piliečių asmens dokumentai, pasai, pareiškėjui priklausantys įvairūs kiniško aukso dirbiniai, kurių vertė – apie 1,5 tūkst. eurų.

Savaitės pradžioje Kaune pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai dėl politikos susipykę užsieniečiai susimušė miesto centre. Esto ir ukrainiečio konfliktas kilo dėl Ukrainos santykių su Rusija. Vyrams susitaikius, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pranešė prokuratūra.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pagerbė katalikų pasauliečių organizacijos, padedančios Sirijos karo pabėgėliams pasiekti Europą, savanorius ir atmetė užsieniečių bei neturtingųjų vadinimą priešais. Popietę Pranciškus praleido su Šv. Egidijaus bendruomene, kuri tarpininkavo dėl taikos Afrikoje ir padėjo karo pabėgėliams saugiai pasiekti Italiją. Ši organizacija švenčia savo įkūrimo 50-metį. „Po to, kai gimė jūsų bendruomenė, pasaulis tapo globalus“, – sakė popiežius, kreipdamasis į Šv.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato svarstyti, ar plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Migracijos departamentas pranešė užkirtęs kelią Lietuvoje nelegaliai apsigyventi maždaug 100 užsieniečių, kai išaiškino piktnaudžiavimo schemą, pagal kurią į šalį neva savanoriauti atvykdavo apsimetėliai. Daugiausiai Rusijos piliečiai nuo 2015 metų teikdavo prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jie atvyksta į šalį savanoriauti Švedijos ne pelno siekiančios organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filiale.

 Du amerikiečiai ir du kanadiečiai, kurie šią savaitę buvo pagrobti Šiaurės Nigerijoje, šeštadienį buvo išvaduoti, pranešė policija. Nigerijos ginkluotosios pajėgos ieškojo antradienį vakare Kadūnos valstijoje pagrobtų keturių užsieniečių. „Policijos pastangomis jie buvo išgelbėti. Visų jų sveikatos būklė gera“, – sakė Kadūnos valstijos policijos atstovas Muktaras Aliyu (Muktaras Aliju). Jis pridūrė, kad užsieniečiai dabar yra savo ambasadose. Minimi užsieniečiai Kadūnoje lankėsi privačiai.

Atokesnių seniūnijų vadovai griebiasi už galvų: ką daryti su kaimuose pusvelčiui butų prisipirkusiais užsieniečiais. Aiškėja, kad daugiausiai baltarusiai, ukrainiečiai butais tol domisi, kol gauna Šengeno vizas ir dumia uždarbiauti Europon. O nusipirktas jų turtas neprižiūrimas griūva. Negana to, kaupiasi ir skolos, o butų savininkai pagaunami - lyg vėjas laukuose. Kubiliūnai - netoli sienos su Latvija stūksantis nedidelis kaimas.

Migracijos departamentas po beveik mėnesio pertraukos atnaujino daugkartinių vizų išdavimą užsieniečiams – prašymai priimami jau kelias savaites. Departamentas informavo, kad sprendimai dėl prašymų išduoti daugkartines nacionalines vizas nuo šiol vėl yra priimami per 15 kalendorinių dienų. Prašymai nebuvo priimami nuo spalio 2-osios iki spalio 24 dienos.

 JAV administracija svarsto galimybes griežtinti draudimus, taikomus užsieniečių atvykimui į Jungtines Valstijas, pranešė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Lietuviams medikams vis emigruojant poliklinikose ir ligoninėse jau atsirado gydytojų, pavyzdžiui, iš Irano ar Jordanijos. Kur ir ką gydyti šie specialistai didelio skirtumo nemato. Tačiau net ir iš trečių šalių atvykę medikai sako, kad Lietuvoje mokamos algos gydytojams juokingos. Tad Lietuvoje jie dirba tik norėdami pasisemti patirties.

Kol lietuviai studentai mėgaujasi atostogomis, jų suolus auditorijose užima svečiai: Klaipėdos universitete lietuvių kalbos mokosi pusšimtis užsieniečių iš viso pasaulio. Netrukus išgirsite, kaip mūsų žodžius sekasi tarti vietnamiečiams, filipiniečiams, turkams ar italams.  Vienas, vienas, du, du, trys, trys... Skaičiuoti lietuviškai mokosi Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos kursantai.

Už Europos Sąjungos pinigus pasieniečiai per beveik dvejus metus iš Lietuvos išsiuntė 443 į šalį neteisėtai patekusius įvairių užsienio valstybių piliečius. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), įgyvendindama Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) projektą „Užsieniečių priverstinio grąžinimo ir išsiuntimo organizavimas“, atvykėlius išsiuntė nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. „Šių veiklų įgyvendinimui išleisti 296,8 tūkst. eurų.

Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas, bandydamas pateisinti duomenų apie šalyje apsilankančius ir gyvenančius užsieniečius rinkimą, nurodė Europoje kilusį susirūpinimą saugumu. Lenkija – homogeniška ir katalikiška šalis – griežtai atsisako priimti migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Tokį požiūrį smerkė Europos Sąjungos lyderiai. Neseniai Lenkijos gynybos ministerija paprašė pareigūnų Vakarų Lenkijoje informacijos apie jų regione esančius užsieniečius.

Dvidešimt šešerių metų armėnas Surenas į Lietuvą atvyko ne tik mokytis, bet ir užsidirbti pinigų. Jaunuolis penkis mėnesius dirba armėniškame restorane, kaip pats sako, gauna didesnį nei vidutinį atlygį, ir tokiomis darbo sąlygomis yra visiškai patenkintas. Keliuose tokiuose restoranuose dirba ne tik trys armėnai, bet ir Bosnijos ir Hercogovinos bei Pakistano pilietis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti keturių užsieniečių baudžiamąją bylą. Jie kaltinami bandę apgauti Lietuvos sporto klubus, išviliojant iš jų 1 mln. eurų. Prieš teismą stojo du Rumunijos piliečiai, vienas – Rumunijos ir Prancūzijos pilietybę turinis asmuo bei Italijos pilietis. Posėdyje paskelbtas kaltinamas aktas, BNS sakė teismo atstovė spaudai Rūta Trimailovienė.

Emigravę lietuviai nesnaudžia, atranda laiko savo antrai religijai – krepšiniui. Todėl nenuostabu, kad varžybas palydėdami su tradicinėmis dainomis, išmoko ir kolegas kitataučius lietuviškų žodžių bei dainų. Vienu iš tokių pavyzdžių pasidalijo ir tv3.lt skaitytojas.

Penktadienio naktį Klaipėdoje viešbutyje du vyrai sumušė ir apiplėšė Vokietijos pilietį. Palangoje ta pačią dieną didžiulių nuostolių patyrė Švedijos pilietė, kurios automobilį pačiame kurorto centre apšvarino nenustatyti asmenys.

Per 2016-ųjų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žymiai padidėjo užsieniečių, kurie buvo neįleisti į Lietuvą, skaičius, skelbia Migracijos departamentas, apžvelgiantis pagrindinius pusmečio migracijos rodiklius. Pasak departamento, į Lietuvą per pusmetį neįleisti 2091 užsienietis ir tai 36 proc. daugiau nei pirmąjį 2015 metų pusmetį. „Vis daugiau žmonių nori pakliūti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos - pagrindiniai (neįleistųjų) srautai yra būtent iš šitų šalių.

Švenčionių rajone esančiame Užsieniečių registracijos centre Azerbaidžano pilietis peiliu sužalojo Maroko pilietį. Abu užsieniečiai yra nelegalūs migrantai. Incidentas įvyko pirmadienio pavakare apie 17 val. 4 min., pranešė Policijos departamentas. Pabradėje, Užsieniečių registracijos centre, konflikto metu 51 metų Azerbaidžano pilietis peiliu sužalojo 19-metį Maroko pilietį. Konfliktas kilo poilsio kambaryje, kur gyventojai gali virti arbatą ir gaminti šiltą maistą.

Verslininkai sveikina Vyriausybės siūlymą palengvinti užsieniečių priėmimą į Lietuvą, bet ragina šiomis pataisomis neapsiriboti. Ministrų kabinetas šią savaitę pateikė Seimui pataisas, kurios leistų greičiau leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti vadinamųjų startuolių kūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. „Tai yra geras žingsnis į priekį ir precedentas pradedant aktyviau kelti migracijos klausimus bei spręsti Lietuvos ekonomikos iššūkius.

Kalvarijos užkardos pareigūnai pasienyje su Lenkija sulaikė vokietį ir rumuną, pateikusius suklastotus vairuotojų pažymėjimus. Vokietijos pilietis turėjo rumuniško dokumento klastotę, rumunas – padirbtą Italijos vairuotojo pažymėjimą.

Samsonas Abiodunas Toye prieš ketverius metus išvyko iš savo gimtinės, ieškodamas daugiau galimybių ir siekdamas išnaudoti savo potencialą. Taip jis pateko į Rusiją, vėliau į Minską, o po to nutarė likti Lietuvoje. Trejus metus čia gyvenantis nigerietis kalba ir net dainuoja lietuviškai, dirba vienoje Vilniaus kolegijų ir jaučiasi pilnai integravęsis. Samsonas sako mylintis Lietuvą ir žadantis čia pasilikti visam laikui. „Mano tėtis pasakė: tau reikia patirties kaip verslininkui.

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – yra graži ir ypatinga šventė daugeliui lietuvių. Tačiau kai kurie tokia proga pademonstruoja gėdingą ir kritikos vertą elgesį. Prieštaringai vertinamose Tautinio jaunimo sąjungos organizuojamose eitynėse Vilniuje dalyvavo apie 1-1,5 tūkst. žmonių. Jose tradiciškai skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“, tačiau kai kuriems tokio radikalumo neužteko.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė trečiadienį nutarė palengvinti nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimą iš šalies, tai padaryti paragino migrantams priskiriami lytiniai užpuolimai per Naujųjų metų sutikimą. Virtinę nusikaltimų Kelne tirianti policija nurodė, kad tarp įtariamųjų daugiausia yra prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų iš Šiaurės Afrikos.

Aštrėjant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo kvotų Lietuvoje ir jų integravimo, šalies verslininkai piktinasi, kad nėra lengva čia atsivežti profesionalių vadovų. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skundžiamasi dėl paradoksų norint įdarbinti vadovus iš trečiųjų šalių. Tvarka neaiški Telekomunikacijų bendrovės „Zirzilė“ vadovas Saulius Gintautas portalui tv3.lt papasakojo apie užsieniečių įdarbinimui nepatogią Darbo biržos interneto svetainę.

Į Lietuvą iš Maroko, Šri Lankos, Kinijos ir kitų egzotiškų šalių atvyko septynios dešimtys jaunuolių, pasiryžusių ne tik pažinti lietuvių kultūrą, bet ir... išmokti kalbėti lietuviškai. Vieniems, beje, sekasi visai neprastai – štai kinietė net perkūrė vieną lietuvių liaudies dainą. O kitiems susidoroti su lietuvių gramatika – tikras galvos skausmas. Taip „pasikankinti“ juos skatina ir meilė, ir smalsumas.

 Į Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje teritoriją netikėtai patekęs jaunas briedis čia ir pernakvojo. Vėliau nekviestas svečias pasieniečių buvo išprašytas. Ketvirtadienį apie 20 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centre budėję pasieniečiai pamatė, kad pro galinius didelės centro teritorijos vartus įbėgo jaunas briedis.

Liuksemburgas sekmadienį per istorinį referendumą didžiule persvara atmetė galimybę suteikti užsienio šalių piliečiams, kurie sudaro beveik pusę šalies gyventojų, visapusišką balso teisę. Duomenys, gauti iš 91 balsavimo apylinkės, rodo, kad beveik 78 proc. balsuotojų tarė „Ne“ siūlymui leisti balsuoti užsieniečiams.

Afganistano sostinėje trečiadienį ginkluoti vyrai puola viešbutį, kuriame dažnai apsigyvena užsieniečiai, pranešė Afganistano saugumo pareigūnai, dar pridurdami, kad pastate yra užspeistų žmonių. „Trys ar keturi banditai trečiadienį vakare įsiveržė į svečių namus „Park Palace“. Saugumo pajėgos skubiai pasiųstos į šį rajoną“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas aukštesnio rango saugumo pareigūnas.

 Trūksta pinigų? Svarbu geras verslo planas ir jų bus. Smiltynėje, pakeliui į Lietuvos jūrų muziejų, apsukruolis stabdo automobilius nelietuviškais numeriais ir renka po tris eurus už patekimą į muziejaus teritoriją. Tik viena bėda – iš tiesų patekimas nemokamas, o tariamas kontrolierius – sukčius. Į tokią keistą situaciją pateko Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai iš Latvijos. Automobilį muziejaus link sustabdė šviesą atspindinčia liemene vilkintis senyvas vyras.

 Balandžio 24 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), kaip papildomas komitetas, pritarė Prezidentės pateiktam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektui (Nr. XIIP-2733), kuriuo siekiama nuo 2015 m. liepos 1 d. užtikrinti, kad leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje būtų išduoti tik visais atvejais Migracijos departamentui įsitikinus, kad norintys Lietuvoje gyventi asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Trečdalis fiktyviai už trečiųjų šalių piliečių ištekėjusių lietuvaičių dingsta, o tos, kurioms pavyksta grįžti į gimtinę, niekaip negali nutraukti vedybų saitų ir gyvena patirdamos įtampą, nes nežino, kokių staigmenų dar laukti, rašo „Kauno diena“. Lietuvos „Carito" projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" Kauno skyrius pastaraisiais metais teikė pagalbą dešimčiai moterų, tapusių fiktyvių santuokų su užsieniečiais organizatorių aukomis.

Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) rugpjūčio mėnesio pradžioje suvažiavo beveik 60 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kad pramoktų lietuvių kalbos. Į Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus šiemet atvyko studentų iš Ukrainos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) liepos 21 – rugpjūčio 16 dienomis vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies ir pasaulio lietuvius, ir užsienio šalių piliečius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą. „Šiais metais į Lietuvą pasaulio lietuvius kvietė sugrįžti Lietuvos dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas.

Liepos 3 d. apie 19 val. 30 min. Vilniuje, galimai Ukmergės g., du asmenys, grasindami peiliu, iš Estijos piliečio S. B. atėmė rankinę, kurioje buvo nešiojamas kompiuteris, vyriškas kostiumas, akiniai, nešiojamas kietasis diskas, mobiliojo ryšio telefonas, auksinė grandinėlė su kryželiu, infraraudonųjų spindulių aparatas ir vyriški batai. Materialinis nuostolis - 11 960 litų.

Patekau į avariją, o iš kito automobilio išlipo nevietinis kitakalbis vairuotojas – tokia situacija anaiptol nebėra retenybė, o draudikų teigimu, susidūrimai su užsienio šalyse registruotais automobiliais mūsų šalyje fiksuojami beveik kasdien. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, 2013 m. užfiksuota 513 tokių eismo įvykių – 19 proc. daugiau nei 2012 m. ir beveik 50 proc.

Jungtinėse Amerikos Valstijose programinės įrangos kūrėjo profesija per metus iš septintos vietos pakilo iki pirmos ir šiemet įvardijama kaip patraukliausia profesija – iki 2022 m. jai planuojamas beveik 23 proc. augimas. Kaimyninėje Estijoje septynmečiai jau nuo pirmos klasės mokomi programavimo pagrindų. Lietuvoje, kuri pasaulyje garsėja IT sektoriaus plėtra, vis dar populiariausios socialinių mokslų studijos, nors specialistų IT rinkoje itin trūksta.

„Lietuvoje, jei neminėtume kino ir futbolo, yra gerų dalykų“, – yra pasakęs vienas futbolo ir kino mėgėjas. Tačiau tautinį kiną, kurį jau buvome apverkę ir beveik palaidoję, šiandien galime drąsiai minėti ir net aptarti jo laimėjimus, juolab kad už kadro – „Kino pavasaris 2014“. Beje, pernai per KINFO apdovanojimus ši šventė buvo paskelbta Metų kino renginiu.

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams gali įvykti birželio 29-ąją, sako Seimo pirmininkė. Premjeras sako, kad dėl referendumo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, jei tam pritars ekspertai, o referendumui pavykus, Lietuva gali sulaukti finansinių sankcijų. Po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio penktadienį „darbietė“ Loreta Graužinienė žurnalistams pranešė, kad nutarimo projekte, kuris bus teikiamas Seimui, bus įrašyta būtent ši referendumo data.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią gegužę Lietuva atveria žemės rinką ir ieškoma būdų, kuriais pavyktų apriboti jos įsigijimą pirkėjams iš užsienio šalių. Tarp būsimų saugiklių siūloma riboti parduodamos žemės kiekį ar jos neleisti įsigyti juridiniams asmenims. Kol kas tai pirminiai siūlymai. Konkretūs draudimai, žadama, bus priimti kovą.

LRT radijas, LRT.lt Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė toliau tarsis dėl žemės įsigijimo sąlygų sugriežtinimo. Grupė svarsto, kokius papildomus reikalavimus įvesti asmenims, norintiems įsigyti žemę. Vienas iš siūlymų – leisti žemę įsigyti tik tiems, kurie iki pirkimo būtų ūkininkavę trejus metus. Taip pat siūloma likusios valstybinės laisvos žemės neparduoti, o ją tik nuomoti. Tokios sąlygos galiotų tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams.

Geriausia badmintono žaidėja Lietuvoje Akvilė Stapušaitytė jau ne vienerius metus gyvena Olandijoje. 2008 metais, iškart po Pekino olimpiados, gavusi pasiūlymą žaisti už olandų klubą, sportininkė ten ir nuvyko. „Ko tikėjausi, tą ten ir radau: buvo aukšto lygio klubas, kuris suteikė treniruotes, buvo olandų rinktinė, kuri taip pat leido ten treniruotis, o toliau aš prisitaikau. Man nesvarbu šalis, man svarbu, kad būtų sąlygos sportuoti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ sakė A. Stapušaitytė.

Kažin, ar dažnas mūsų šalies pilietis, balsavęs referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), yra perskaitęs sutartį ir joje užfiksuotus mūsų šalies įsipareigojimus. Ką gi, atėjo laikas vykdyti tai, ką įsipareigojome, o kitaip tariant – prisiimti tą atsakomybę ir naštą, kurią mums visiems ant pečių užkrovė buvę vyriausieji derybininkai su ES.

Referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams rengėjai apgaudinėja žmones, pareiškė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Žmonės, kurie visa tai organizuoja, šiek tiek, net ne šiek tiek, bet apgaudinėja Lietuvos žmones", – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas. Anot jo, kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis žemės pardavimą ir pirkimą reguliuoja kitais įstatymais, vadinamaisiais saugikliais.

Vyriausybė kitą savaitę numato patvirtinti Migracijos politikos gaires, kuriose nustatomas siekis ne tik aktyvinti išvykusiųjų grįžimą, bet ir pritraukti darbo jėgą iš užsienio. Vidaus reikalų ministerijos parengtame dokumente konstatuojama, kad tik pastaraisiais metais, Lietuvos ūkiui atsigaunant po ekonominės krizės, palaipsniui pradeda didėti imigracijos bei grįžtamosios migracijos mastas ir mažėti emigracija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šeštadienį paskelbė nutraukęs bylą dėl surinktų parašų referendumui surengti pripažinimo tinkamais. Referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams iniciatoriai LVAT apskundė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši išbrokavo dalį jų surinktų parašų. Prašoma dalį surinktų parašų pripažinti tinkamais, o dalį įrašų - su neesminiais trūkumais, kuriuos taip pat būtų galima pašalinti nuo kitų metų sausio 6 iki sausio 21 dienos.

Seimas pirmadienį spręs, ar kitų metų kovą paskelbti privalomąjį referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Atitinkamą Seimo nutarimo projektą siūlo "darbietis" Gediminas Jakavonis. Referendumu piliečiams būtų siūloma pakeisti Konstitucijos nuostatas ne tik dėl žemės pardavimo, bet ir paties referendumo inicijavimo, piliečių lemiamo balso sprendžiant dėl gamtos išteklių.

Jemeno sostinėje Sanoje, kur pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo išpuoliai prieš užsieniečius, nežinomi užpuolikai sekmadienį ryte subadė japonų diplomatą. Konsului ir ambasados antrajam sekretoriui, kuris važiavo automobiliu Hados rajonu, buvo smogta penkis kartus, sakė ambasados atstovas. Jis negalėjo pasakyti, ar tas užpuolimas buvo bandymas pagrobti diplomatą. „Dabar jis laikosi gerai. Jis ligoninėje“, - pranešė atstovas, kuris atsisakė nurodyti konsulo pavardę.