Vienas, vienas, du, du, trys, trys... Skaičiuoti lietuviškai mokosi Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos kursantai. Pusšimtis svečių iš 20-ies šalių vasaros mėnesį leidžia auditorijose.
Paprašome Linh Tran Thuy, kursantę iš Vietnamo, suskaičiuoti iki dešimties.
„Nulis, vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, no more“, - sako kursantė iš Vietnamo.
Nemažai pasaulio apkeliavusi vietnamietė Lietuvoje lankosi pirmąkart ir džiaugiasi galinti pažinti Baltijos regioną.
„Aš mokiausi daug kalbų anksčiau – tai mano aistra, ir aš pastebėjau, kad lietuvių kalba labai skiriasi nuo kitų – jūsų gramatika visiškai kitokia, tačiau ištarti jūsų žodžius man nėra labai sudėtinga“, - pasakoja L. Tran Thuy.
Medikė Rasa rinkdama lietuviškus žodžius pasakoja savo istoriją: jos seneliai – lietuviai, nuo karo pabėgę į Australiją, ten gimė Rasos tėtis.
„Kada aš buvau jaunas, mano tėvas kalbėjo daug lietuviškai, bet aš noriu kalbėti daugiau lietuviškai“, - sako kursantė iš Australijos Rasa Kabaila.
Visi kursantai turi savo istorijas, kodėl jiems reikia mokytis lietuviškai. Daugiausia tai – dėstytojai ar studentai, tačiau yra ir verslininkų ar lietuvaites vedusiųjų, ar už lietuvių ištekėjusiųjų.
„Mano vardas Mertas, aš esu iš Turkijos, aš studijuoju doktorantūrą ekonomiką mano šalyje ir visada galvoju turėti verslą Lietuvoje, todėl aš buvau čia ir dabar čia, dabar turiu įmonę Klaipėdoje“, - sako kursantas iš Turkijos Mertas Muhammedas Ozturkas.
„Gal norėčiau ateityje studijuoti doktorantūroje Lietuvoje ir dar Lietuvą myliu, gamta, Baltijos jūra, Lietuvos istorija, tautosaka ir mitologija“, - sako italas Flaviano Bertaina.
Vieniems sunkiausia perprasti lietuvių kalbos gramatiką, kitiems – ištarti mūsų žodžius. Geriausiai sekasi panašios struktūros kalbų atstovams.
„Tie, kurie kalba slavų kalbų grupės kalba, bet nesakyčiau, kad tai yra šimtaprocentinė taisyklė, nes yra nemažai atvejų, kai studentai tikrai mus apstulbina, nustebina savo nepaprastais gebėjimais, pvz., turėjom tokį studentą iš Kinijos, dabar turim filipinietį, kur matom, kad progresas bus labai greitas“, - aiškina Vasaros akademijos koordinatorė Jūratė Derukaitė.
Šie kursai organizuojami jau 17-ą vasarą ir yra tokių mokinių, kurie lietuvių kalbos mokosi po penktą kartą ir kartais lenkia lietuvius.
„Jie mokosi kirčiavimo, to labai nemėgsta lietuvių moksleiviai ir studentai, jie domisi tais dalykais, kuriais mūsų studentai ir moksleiviai net nesidomi, jiems yra įdomu tautiniai drabužiai visų regionų, mato skirtumus, atpažįsta tautinius drabužius, jie jaučia reikšmių niuansus įvairiausius“, - džiaugiasi dėstytoja prof. dr. Dalia Pakalniškienė.
Kursantai pusdienį praleidžia auditorijose, o antra dienos dalis skirta pažinti lietuvių kultūrą, istoriją, keliauti ir gyvai bendrauti lietuviškai.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
