Raseinių rajono tarybos narys ir verslininkas V. Šimaitis teisme bandė paaiškinti, kaip jo angare galėjo atsirasti per milijono litų vertės cigarečių kontrabandos krovinys.
Slėpė Nemakščiuose
Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vairuotojas, 45 metų Nikolajus Malinenko, kaltinamas iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai įvežęs daugiau negu milijono litų vertės cigarečių krovinį. Kontrabandinės prekės buvo aptiktos Raseinių rajono tarybos nariui, 57 metų Vaclovui Šimaičiui, priklausančiame angare Nemakščių miestelyje.
V. Šimaitis ir N. Malinenko tikina vienas kito nepažįstantys. Bylos nagrinėjimo metu paklaustas, ar žino, kuris iš salėje esančių žmonių yra N. Malinenko, V. Šimaitis kurį laiką atidžiai žvalgėsi, o po to tvirtino, jog visus teismo posėdyje dalyvaujančius vyrus mato pirmą kartą.
Be V. Šimaičio, posėdžio metu buvo apklaustas kontrabandinio krovinio operatyvinį sekimą koordinavęs ir įtariamųjų pokalbių telefonais klausęsis muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas, taip pat buvęs V. Šimaičio įmonės darbuotojas ir Klaipėdos bendrovės, kurioje dirbo kaltinamasis N. Malinenko, vienas akcininkų.
Lemiamas sprendimas
Teismo metu išaiškėjo viena galimų priežasčių, kodėl slaptą sekimą atlikusiems muitinės kriminalistams dabar gana sunku įrodyti, kurie asmenys gali būti susiję su Nemakščiuose paslėptu kontrabandiniu kroviniu.
Sekimo operaciją nuo Baltarusijos sienos koordinavęs muitinės pareigūnas pasakojo, kad kriminalistai stebėjo, kaip į Nemakščiuose esantį angarą buvo įvairuotas vilkikas su kontrabandinėmis cigaretėmis. Tuomet sekliai sprendė, kaip pasielgti. Buvo svarstomi du planai: sulaikymo operaciją pradėti tuojau, iškraunant krovinį, arba palaukti momento, kai kažkas atvyks kontrabandos pasiimti. Vis dėlto atsitiko taip, kad nebuvo įvykdytas nei vienas iš numatytų planų. Dėl to vėliau atsirado daug painiavos siekiant įrodyti įtariamųjų kaltę.
Pareigūnai prie angaro laukė dvi paras. Tačiau niekas taip ir neatvyko. Pasak muitinės kriminalisto, pasibaigus moraliniams ir fiziniams resursams (angarą buvo suplanuota sekti ne ilgiau kaip porą parų), krovinį nuspręsta sulaikyti, nesulaukus galimų užsakovų. Lapkričio 15 dieną buvo nupjauta angaro spyna. Lapkričio 16 dieną apklaustas V. Šimaitis. Ikiteisminis tyrimas vyko daugiau nei metus. Tyrėjų akiratyje atsidūrė penki įtariamieji. Galiausiai kaltinimai buvo pareikšti tik vairuotojui N. Malinenko. Angaro savininkas V. Šimaitis šioje byloje tapo liudytoju.
Nekliudomi pasišalino
Kontrabandinis krovinys su šimtais tūkstančių cigarečių „West“ ir „Premier“ pakelių į Lietuvą iš Baltarusijos per Raigardo pasienio postą buvo įvežtas 2011 metų lapkričio 12 dieną, šeštą valandą ryto. Kriminalistų duomenimis, dėl šio krovinio Baltarusijoje galimai tarėsi jau vienoje kontrabandos byloje reikalų su teisėsauga turėjęs Arūnas Jencius. Tačiau po ikiteisminio tyrimo iš kaltinamųjų sąrašo jis buvo išbrauktas.
Kontrabandą gabenantį vilkiką „Scania“ ėmė sekti kriminalistų automobilis. Po trijų valandų kelionės be sustojimų važiavęs vilkikas su puspriekabe iš autostrados pasuko Nemakščių miestelio link. 9.50 val. stebėjimo postuose pasislėpę pareigūnai užfiksavo, kaip vilkikas įvažiavo į V. Šimaičio vadovaujamos bendrovės „Eskalada ir Ko“ angarą. Kadangi tuomet nuspręsta įtariamųjų sulaikymą atidėti, vairuotojas ir jį lydėjęs žmogus nekliudomi išvažiavo.
Pareigūnai tvirtina, kad „Scanią“ su cigaretėmis vairavo N. Malinenko. Kaltinamojo advokatas Saulius Alysas prašė pateikti įrodymų, kad automobilį iš tiesų vairavo jo ginamasis. Sulaikymo operacijos nesurengusiems muitininkams tai įrodyti, regis, bus nelengva. Nors jie turi ir filmuotos medžiagos, tačiau kyla abejonių, ar ja remiantis pavyks įrodyti, kad vilkiką vairavo kaltinamasis.
Teisėjo Vidmanto Mylės paklaustas, kodėl sulaikymo operacija nebuvo vykdoma tuomet, kai ilgai sektas vilkikas įvažiavo į angarą ir jame buvo iškraunamos cigaretės, operatyvinį sekimą koordinavęs pareigūnas teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas pasitarus su tiesioginiu viršininku.
Slapta klausantis pokalbių telefonu paaiškėjo, kad kontrabandą vežusiam vairuotojui už darbą planuota sumokėti 300 eurų, o bendrovei, kuriai priklausė vilkikas – 5 tūkst. litų.
V. Šimaitis stebino teisėją
Teismo posėdyje kaip liudytoju apklausiamas Raseinių rajono tarybos narys V. Šimaitis savo pasakojimais bandė „atsižegnoti“ nuo jo angare aptiktos kontrabandos.
„Su tokiais dalykais niekada neturėjau nieko bendro. Kai sužinojau apie kontrabandą, mane ištiko šokas“, – tvirtino V. Šimaitis, tačiau teisėjas paragino kalbėti ne apie patirtus jausmus, bet apie faktus. Deja, šioje srityje V. Šimaitis nedaug ką tegalėjo pasakyti.
Jis pasakojo, kad angarą užleido kažkokiai bendrovei, kuri užsiima pervežimais iš Kaliningrado srities į Baltarusiją, Maskvą. Teisėjas teiravosi, ar V. Šimaitis turi kokią nors sutartį su ta nežinoma bendrove, gal gali parodyti tos bendrovės vizitinę kortelę ar pasakyti bent vieną telefono numerį, tačiau V. Šimaitis tokių duomenų negalėjo pateikti. Teisėjas stebėjosi, kad patyręs verslininkas taip laisvai leido savo angare šeimininkauti nepažįstamiems žmonėms ir klausė, ar V. Šimaitis tikisi, kad teismas patikės tokiais pasakojimais.
„Ar sutartį pasirašėte? Kokiomis sąlygomis?“ – teiravosi teisėjas. „Mes dar nebuvome pasirašę sutarties, tai žadėjome padaryti vėliau. Aš visada stengiuosi žmogui padėti. Toks yra mano požiūris. Deja, niekuo negali pasitikėti“, – apgailestavo į stambios kontrabandos istoriją įsivėlęs politikas.
Pagrindinis V. Šimaičio verslas – gaminiai iš medžio. Bendrovė „Eskalada ir Ko“ gamina mobiliąsias pirtis, kubilus, poilsiui skirtus namelius, ąžuolinius lauko baldus, pavėsines, sūpynes, šulinius, lauko stendus, gėlių vazonus ir kitus drožinius. Dauguma šių gaminių eksportuojama į Vokietiją, Belgiją, Prancūziją. Beje, V. Šimaitis Raseinių rajone žinomas kaip nuoširdus, žmonėms padėti neatsisakantis politikas, tam tikrą dalį lėšų dažnai skiriantis labdarai.
Teisme buvo apklaustas ir anksčiau V. Šimaičio bendrovėje dirbęs Egidijus Kancevičius, tačiau šis vyras nieko reikšmingo nepapasakojo.
Išvaizdos neprisimena
Teisėjas klausė V. Šimaičio, kodėl jam reikalingas angaras. Politikas paaiškino, kad anksčiau yra turėjęs transporto įmonę. Vėliau angarą nuomodavęs įvairioms bendrovėms, kurios, pasak jo, čia remontuodavo savo automobilius ir atlikdavo kitus smulkius techninius darbus.
Tą dieną, kai į Nemakščius atvažiavo vilkikas su kontrabandinėmis cigaretėmis, prie angaro buvo užsukęs ir V. Šimaitis. Jis pasakojo, jog tik trumpai žvilgtelėjęs į angaro vidų ir probėgšmais šnektelėjęs su vairuotoju, kuris po ilgos kelionės dairėsi tualeto. Taip pat kažkam paskolinęs atsuktuvą.
V. Šimaitis pažymėjo, kad tuo metu prie angaro buvo atvykęs ir lengvasis automobilis. Paprašytas apibūdinti vilkiko ir lengvojo automobilio vairuotojus, V. Šimaitis pabrėžė, jog bendravęs labai trumpai ir nieko reikšmingo neužfiksavęs. Anot politiko, vienas vyras buvo vidutinio sudėjimo, galėjo sverti apie 80 kilogramų, kitas lyg ir su striuke ir kepure.
Anonimas – netikras
Tarptautinės kontrabandos maršrutuose Nemakščių miestelis yra gana svarbus punktas. V. Šimaičio angare aptikta kontrabanda buvo gabenama tipiniu maršrutu: iš Baltarusijos pasienyje esančio Raigardo posto per Kauną ir Nemakščius – į Klaipėdą. Iš uostamiesčio krovinys galimai būtų gabenamas į kitas Europos Sąjungos šalis.
2011 metų pabaigoje, kai muitininkai išplatino pranešimą apie angare aptiktus nelegalius rūkalus, buvo tvirtinama, kad informaciją apie tai pateikė anonimas. Bet paaiškėjo, jog tai – muitininkų gudrybė bandant sumėtyti pėdsakus.
Slaptąjį sekimą koordinavęs pareigūnas sakė, jog po dviejų parų bergždžio laukimo, kai buvo nutarta sulaikyti krovinį, apie neva anoniminį pilietiško asmens pranešimą viešai pranešta, kad nepaaiškėtų, jog angaras buvo ilgai stebimas pareigūnų.
Posėdžio metu buvo apklaustas ir Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vienas akcininkų Artūras Markauskas.
Paklaustas, kodėl į darbą vairuotoju priėmė už kontrabandą teistą N. Malinenko, A. Markauskas sakė, jog tai, anot jo, yra tvarkingas vairuotojas.
Nagrinėjant šią bylą paaiškėjo kai kurių teisėją nustebinusių faktų. Apie tai ketiname rašyti kituose savaitraščio „Alio, Raseiniai“ numeriuose.
Arūnas DAMBRAUSKAS
