Įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą per apkaltą nušalinto Prezidento Rolando Pakso byloje ir pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.
Taip savo pareiškime dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6-osios sprendimo įgyvendinimo aiškina Konstitucinis Teismas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnis, kadangi pareiškėjas neribotą laiką negali dalyvauti rinkimuose į parlamentą.
Konstitucinis Teismas savo pareiškime primena, kad pareiškėjo skundus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 7 straipsnių ir jos Septintojo protokolo 4 straipsnio pažeidimų, taip pat dėl Pirmojo protokolo 3 straipsnio pažeidimo tiek, kiek šis skundas susijęs su pareiškėjo pašalinimu iš pareigų ir negalėjimu būti renkamam Lietuvos Prezidentu, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino nepriimtinais.
Lietuvos įstatymai, ribojantys asmenų, apkaltos proceso tvarka pašalintų iš pareigų, pasyviąją rinkimų teisę, buvo priimti po žinomo apkaltos proceso, per kurį Prezidentas R. Paksas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš pareigų.
Konstitucinis Teismas, minėtame apkaltos procese teikdamas išvadą Seimui ir vėliau aiškindamas konstitucinį priesaikos institutą, yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos - ypatingos parlamentinės procedūros - institutas, konstitucinės sankcijos - pašalinimo iš pareigų - taikymas Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams yra viena iš valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo minėtų aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo besąlygiškai vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią.
Respublikos Prezidentas, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; išrinkto Prezidento priesaikoje atsispindi pačios svarbiausios, universalios konstitucinės vertybės, kurias Tauta sieja su valstybės vadovo pareigybe. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį priesaikos sulaužymas yra vienas iš pagrindų Prezidentą apkaltos proceso tvarka pašalinti iš pareigų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje nėra numatyta, kad praėjus kokiam nors laikui Respublikos Prezidentas, kurio veiksmai Konstitucinio Teismo buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją, jis pats - sulaužiusiu priesaiką ir kuris už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą Seimo buvo pašalintas iš pareigų, galėtų būti laikomas nesulaužiusiu priesaikos, šiurkščiai nepažeidusiu Konstitucijos. Respublikos Prezidentas, kurio veiksmus Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais Konstituciją ir kurį Seimas - Tautos atstovybė apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų, pagal Konstituciją visada išlieka sulaužiusiu Tautai duotą priesaiką, šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją ir už tai pašalintu iš Respublikos Prezidento pareigų.
Anot Konstitucinio Teismo pareiškimo, pagal Konstituciją asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar kurio Seimo nario mandatas buvo panaikintas, niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, jog draudimas asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, dalyvauti rinkimuose į Seimą yra įtvirtintas konstituciniu lygmeniu, t. y., Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Europos Žmogaus Teisių Teismui konstatavus, kad Lietuvos teisėje įtvirtintas „nuolatinis ir negrįžtamas draudimas“ asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir todėl neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio (teisė į laisvus rinkimus) turinio, atsirado nesuderinamumas tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šios konvencijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Konstitucijoje, kuri yra aukščiausioji Lietuvos Respublikos teisė, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pagal kurią prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublika privalo vykdyti, yra skirtingai reguliuojami santykiai, susiję su apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalinto asmens teise užimti parlamento nario pareigas, kyla nesuderinamumo tarp minėtų aktų problema.
