Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, liberalas Kęstutis Glaveckas išsaugojo postą.Į slaptą balsavimą atėjo mažiau parlamentarų negu reikėjo: reikėjo 71 Seimo nario, o atėjo tik 50.
Už K.Glavecko atleidimą balsavo 36 parlamentarai, prieš - 8, o sugadinti rasti 6 biuleteniai. Nuversti pirmininką siekėparlamentinė opozicija – pirmiausia, socialdemokratų frakcija.
Balsavime nedalyvavo Tautos prisikėlimo partijos atstovai, liberalsąjūdiečiai ir beveik visi konservatoriai-krikdemai.
„Frakcijoje mes balsavome, kad atleidimui nepritarsime, o kas kaip norėjo tą nuomonę išreikšti, taip ir padarė - ar nedalyvavo balsavime, ar išreiškė poziciją balsuojant“, - BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.
Dingstimi nepasitikėjimui pareikšti tapo K. Glavecko pasvarstymai spaudos konferencijoje, surengtoje prieš porą savaičių.
Ten jis, be kita ko, samprotavo apie lito santykį su euru. Šis svarstymas žiniasklaidos, o kartu ir dalies visuomenės buvo priimtas kaip galimo lito devalvavimo faktas. Lietuvos bankus tądien užplūdo žmonės, turintys santaupų litais, norėdami šiuos pasikeisti į eurus ar kitą valiutą. Kilus dideliam klientų antplūdžiui bankai net pritrūko eurų, todėl žmonės buvo priversti keisti litus į kitą valiutą.
Opozicija reikalauja atsistatydinti
Anot opozicijos, tai sukėlė paniką visuomenėje. Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas antradienį Seime sakė, jog valdančioji koalicija ir premjeras puolė ginti K. Glavecką ir kėlė klausimą, ar valdančioji koalicija neturi kitų kandidatų į Finansų ir biudžeto komiteto postą, ar tiesiog taiko dvigubus standartus ir gina saviškį.
G. Kirkilas prisiminė ir tai, ką turi dirbti Valstybės saugumo departamentas (VSD), į kurį apeliavo premjeras ir Seimo pirmininkas, prašydami išsiaiškinti gandų apie lito devalvaciją skleidėjus. „Tokią pareigą VSD turi ir be viešų nurodymų. Tai nuolatinis jo darbas,“ – sakė jis.
Kartu ekspremjeras spėjo, jog minėtas kreipimąsis į saugumiečius atsirado siekiant „išsukti“ nuo atsakomybės saviškį.
Šalia opozicijos nepasitikėjimą pirmininku išreiškė ir valdantiesiems priklausantys Žilvinas Šilgalis bei Valdemaras Valkūnas.
Opozicijos atstovai, inicijavę šį nepasitikėjimą, sakė, kad jis išreikštas dėl neatsakingų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareiškimų dėl galimo didelio lito nuvertėjimo, kuriais jis sukėlė didelę paniką visuomenėje. Nepasitikėjimą Kęstučiu Glavecku išreiškė 31 Seimo narys. Tokio skaičiaus pakanka, kad nepasitikėjimo klausimas būtų svarstomas Seime.
Atsistatydinti neketina
Pats Kęstutis Glaveckas pripažino, jog pasvarstymu buvo pasinaudota, bet atsitatydinti ir toliau tvirtina neketinąs. Anot jo, teisiškai net neįmanoma per vieną naktį atsieti lito nuo euro. „Lito patikimumo įstatymas garantuoja lito ir euro stabilų santykį,“ – pabrėžė pirmininkas ir sakė, jog be Seimo ir prezidento žinios to padaryti tiesiog neįmanoma. Paniką, pasak K. Glavecko, sukelti galėjo ne jo žodžiai, o neteisingas jų interpretavimas.
Savo kaltės K. Glaveckas nepripažįsta, taip pat atmeta kaltinimus, jog vieši pasvarstymai padarė konkrečią finansinę žalą gyventojams ir leido pasipelnyti bankams.
Be to, jis sakė manąs, kad opozicija tiesiog keršija jam už tai, kad jis nuolat kritikuodavo ankstesnę – G. Kirkilo vadovautą vyriausybę.
*****
Tam, kad Kęstutis Glaveckas būtų atstatydintas iš užimamų pareigų, opozicijai reikėjo įtikinti už tai balsuoti 71 Seimo narį. Opozicijai šiuo metu priklauso 58 balsai, o po pareiškimu pasirašė ir du liberalcentristai, todėl iki reikiamo skaičiaus dar trūksta 11 balsų.
Kęstutį Glavecką parėmė partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
