Gydytojo kardiologo J. Simonavičiaus teigimu, per pastaruosius 20 metų Lietuvoje gyvenimo trukmė pailgėjo, tačiau kai kurie statistiniai duomenys, susiję su mirtingumo rodikliais, kelia nerimą.
„Gerėjantis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, gilėjantis mūsų supratimas apie sveikatą bei sveiką gyvenseną, medicinos mokslo pažanga ir daugybė kitų veiksnių nulėmė palaipsniui ilgėjančią pasaulio gyventojų gyvenimo trukmę. Istoriniai duomenys rodo, kad per pastaruosius 20 metų vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo penkeriais metais, vadinasi, esame teisingame kelyje. Vis dėlto tam tikri Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai labai nerimą kelia mums, gydytojams kardiologams.
Pirmiausia, nerimą kelia vis dar labai aukštas gyventojų mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Statistika atskleidžia, kad kas antras šalies gyventojas miršta dėl šiai ligų grupei priskiriamų susirgimų. Dažniausiai tai miokardo infarktas bei insultas. Kai kam šie skaičiai gali atrodyti niekuo neišskirtiniai, tačiau, paanalizavus Europos gyventojų išgyvenamumo statistiką, paaiškėja, kad, pavyzdžiui, statistinis lietuvis vyras vidutiniškai gyvena 71 metus, tuo tarpu švedai, norvegai ar airiai gyvena visu dešimtmečiu ilgiau.
Vadinasi, turime nueiti dar labai ilgą kelią, atrasdami sprendimus, padėsiančius mums pasiekti geresnius gyvenimo trukmės rodiklius", – pasakoja gydytojas kardiologas.
Širdies ir kraujagyslių ligas sukelia skirtingi veiksniai
Santaros klinikų Kardiologijos ir Angiologijos Centro gydytojas kardiologas J. Simonavičius tikina, kad rizikos veiksnių, galinčių sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, gali būti įvairių. Prie tokių veiksnių galima priskirti netinkamą mitybą, rūkymą, alkoholį, menką fizinį aktyvumą.
„Kalbant apie sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis priežastis, svarbu paminėti, kad šias ligas sukelia daugybė veiksnių, kurie veikia kartu. Pirmiausia, tai netinkama ir nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, aukšta cholesterolio bei gliukozės koncentracija kraujyje, aukštas kraujospūdis, menkas fizinis aktyvumas“, – gydytojas vardija rizikos veiksnius.
Be to, kaip pastebi kardiologas J. Simonavičius, dalį rizikos veiksnių gali lemti socialinė padėtis. Štai mažesnes pajamas gaunantys asmenys valgo nevisavertį maistą.
Gydytojas taip pat priduria, kad, vengdami galimų rizikos veiksnių, mes galime sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau pastebima, kad dalis susirgimo atvejų gali būti lemti ir genetika.
„Kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų veiksniai yra mažiau akivaizdūs. Pavyzdžiui, bloga socialinė padėtis yra vienas iš rizikos veiksnių, mat, mažesnes pajamas gaunantys asmenys dažnai yra menkiau informuoti apie ligų priežastis ir įvairių veiksnių, tokių kaip rūkymas, pasekmes jų sveikatai, be to, menkos pajamos dažnai nulemia nevisavertę mitybą.
Be to, svarbu paminėti, kad trumpa miego trukmė, kai miegama mažiau nei 6 valandas per naktį, bei bloga miego kokybė taip pat gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Reikėtų žinoti, kad tam tikrus rizikos veiksnius mes galime modifikuoti, pavyzdžiui, koreguodami savo mitybą arba atsisakydami rūkymo, tačiau kai kurie rizikos veiksniai yra nemodifikuojami ir nuo mūsų nepriklauso, pavyzdžiui, genetinis polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis šeimoje. Tačiau įrodyta, kad liga – tai daugybės rizikos veiksnių ilgalaikio poveikio rezultatas, vadinasi, mažindami vienų veiksnių įtaką, mes susilpniname ir kitų veiksnių poveikį širdžiai bei kraujagyslėms“, – pastebi J. Simonavičius.
Stresas gali lemti infarktą ar insultą
Žmones neretai lydinti psichologinė įtampa, gydytojo kardiologo pastebėjimu, taip pat yra vienas iš rizikos veiksnių, galinčių daryti neigiamą įtaką mūsų sveikatai. Be to, neretai pirmuosius signalus, perspėjančius apie suprastėjusią sveikatą, žmonės ignoruoja.
„Iš tiesų psichologinis, arba kitaip, emocinis stresas taip pat yra vienas iš širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Veikiant stresui, organizme išsiskiria įvairūs streso hormonai, aktyvuojama nervų sistema. Šie veiksniai padidina širdies susitraukimų dažnį bei kraujospūdį.
Tyrimai rodo, kad emocinis stresas gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus. Manoma, kad lėtinis stresas skatina uždegimą bei veikia imuninę sistemą, dėl to didėja aterosklerozės vystymosi rizika, o tai ilgainiui gali nulemti miokardo infarktą ar insultą. Be to, stresą, nerimą ir depresiją patiriantys asmenys gali turėti menkesnius savirūpos įgūdžius, dėl to pats stresas didina kitų rizikos veiksnių, tokių kaip netinkama mityba ar rūkymas, įtaką.
Depresija sergantys asmenys dažnai gali ignoruoti pirmuosius ligų simptomus, taigi, širdies ir kraujagyslių ligos jiems gali būti diagnozuotos vėlesnėse stadijose, tuomet prognozė tampa mažiau palanki“, – medicininėmis žiniomis dalijasi gydytojas kardiologas J. Simonavičius.
Alkoholio vartojimas – neigiamų pasekmių priežastis
Gydytojas J. Simonavičius, kalbėdamas apie širdies ir kraujagyslių ligų veiksnius, dar kartą akcentuoja alkoholio vartojimo keliamą riziką žmonių sveikatai. Pasak pašnekovo, kuo didesnis kiekis alkoholinių gėrimų yra suvartojamas, tuo yra didesnė infarkto ir insulto rizika.
„Alkoholio vartojimas yra kone visų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Alkoholis didina rizika sirgti arterine hipertenzija bei gali išprovokuoti įvairius širdies ritmo sutrikimus. Be to, alkoholio vartojimas siejamas su padidėjusia miokardo infarkto ir insulto rizika.
Neigiamas alkoholio poveikis priklauso nuo suvartojamo kiekio: juo didesnis kiekis suvartojamas, juo didesnė rizika patirti neigiamas pasekmes širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiuo metu manoma, kad moterys neturėtų suvartoti daugiau nei vienos taurės, o vyrai – daugiau nei dviejų taurių vyno per dieną. Jei žmogus suserga alkoholizmu, kai atsiranda priklausomybė alkoholiui, rizika patirti komplikacijas tampa labai didelė“, – pasakoja kardiologas J. Simonavičius.
„Aukštas kraujospūdis yra viena iš mūsų visuomenės rykščių“
Neretai žmonės nerimauja dėl aukšto arba per žemo kraujospūdžio. Visgi, gydytojas tvirtina, kad nors kiekvienas atvejis gali būti vertinimas skirtingai, dažniausiai žemas kraujospūdis nėra laikomas didele problema.
„Žemas kraujospūdis retai kada yra problema. Daugumai pacientų žemas kraujospūdis nesukelia jokių simptomų, tačiau, matydami nedidelius skaičius kraujospūdžio matavimo aparato ekrane, pacientai nerimauja. Suprantama, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl, iškilus klausimams, visada geriausia pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, tačiau žemas kraujospūdis dažniausiai nesukels pablogėjusios savijautos, be to, jo įprastai nereikia gydyti medikamentais.
Vis dėlto, jei žemas kraujospūdis pasireiškia vartojant medikamentus ar sukelia simptomus, apie tai reikėtų informuoti šeimos gydytoją. Retais atvejais žemą kraujospūdį gali sąlygoti kai kurios liaukų ar širdies ligos, tačiau tuomet dažniausiai pasireiškia ir kiti toms ligoms būdingi simptomai“, – aiškina gydytojas.
Tiesa, kardiologas J. Simonavičius pastebi, kad, padidėjęs kraujospūdis gali įspėti apie jau prasidėjusį širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimą, todėl be galo svarbu įvertinti ir neignoruoti pirmųjų ligos ženklų, kadangi tai gali baigtis rimtomis komplikacijomis.
„Aukštas kraujospūdis yra viena iš mūsų visuomenės rykščių. Jei liga ignoruojama ir negydoma, ji beveik visada sukelia komplikacijas. Aukštas kraujospūdis reikšmingai padidina riziką susirgti miokardo infarktu, insultu, širdies nepakankamumu, širdies ritmo sutrikimais, lėtine inkstų liga, jis gali sukelti bet kurios arterinės sistemos pažeidimą ir nulemti šlubumą, galūnės amputacijas, regos sutrikimus ar net sukelti visišką inkstų funkcijos nepakankamumą, kai tenka taikyti gydymą hemodializėmis. Juo kraujospūdis aukštesnis, juo rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra didesnė.
Žmogus, kurio arterinis kraujo spaudimas yra 140/90 mmHg, patiria du kartus didesnę riziką mirti nuo kraujotakos sistemos ligos nei tas, kurio kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Kitaip tariant, 20 mmHg sistolinio kraujo spaudimo padidėjimas riziką padvigubina.
Kiekvienas turėtume savo kraujospūdį periodiškai įvertinti namuose. Jei pastebime, kad kraujospūdis namuose yra didesnis nei 135/85 mmHg, turėtume užsirašyti planiniam vizitui pas šeimos gydytoją.
Šeimos gydytojo kabinete arterinės hipertenzijos diagnostikos slenkstis yra kiek didesnis ir siekia 140/90 mmHg. Jei žmogaus kraujospūdis viršija šias vertes namuose ar gydytojo kabinete, dažniausiai tenka griebtis arterinį kraujospūdį mažinančių priemonių“, – pabrėžia gydytojas kardiologas.
Aukštas kraujospūdis priklauso ir nuo mitybos
Gydytojas kardiologas, pabrėždamas fizinio aktyvumo naudą ir žalingų įpročių atsisakymo būtinybę, priduria, kad aukštą kraujospūdį gali nulemti vartojami produktai kasdienėje mityboje.
„Aukšto kraujospūdžio riziką didina gausus valgomosios druskos vartojimas bei didelis kalorijų kiekis maiste. Jei pasireiškia nutukimas dėl kalorijų pertekliaus, arterinės hipertenzijos rizika taip pat didėja. Menkas fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat padidina arterinės hipertenzijos riziką, o padidinus fizinį aktyvumą ir atsisakius žalingų įpročių galima sėkmingai sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą“, – pastebi J. Simonavičius.
Didesnis pavojus vyrams
Pastebima, kad susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didesnę riziką patiria vyrai. Pasak gydytojo, tai lemia keletas fiziologinių veiksnių.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai. Be to, šios ligos vyrų tarpe pasireiškia gerokai jaunesniame amžiuje. Išskiriama keletas priežasčių, nulemiančių šį ryšį tarp vyriškos lyties ir didesnio sergamumo ūmiais išeminiais sindromais. Įrodyta, kad moters organizme susidarantys estrogenai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl širdies ir kraujagyslių ligos moterų tarpe dažniausiai progresuoja gerokai vėliau, tai yra po menopauzės.
Jei menopauzė pasireiškia anksti, širdies ir kraujagyslių ligų rizika taip pat reikšmingai padidėja. Vis dėlto, jei moteris suserga ūminiu miokardo infarktu, jos ligos prognozė yra mažiau palanki nei vyro, taigi, galima teigti, kad vyrai serga dažniau, o susirgusių moterų prognozė blogesnė“, – pastebi gydytojas kardiologas J. Simonavičius.
Širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti
Siekiant išvengti galimų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, pasak gydytojo, žmonėms yra privalu laikytis visų rekomendacijų. Šie žingsniai, kaip jau ir buvo minima anksčiau, yra paprasti, tačiau labai svarbūs, pavyzdžiui, mitybos subalansavimas, žalingų įpročių atsisakymas.
„Manau, kad vienas svarbiausių dalykų yra išsiugdyti suvokimą, jog didžiosios dalies širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti modifikuojant gyvensenos įpročius. Jei dauguma tai suprastų, atsirastų didesnė motyvacija keisti mastymą ir daryti ryžtingus sprendimus. Ypač svarbi yra tinkama ir subalansuota mityba, optimalus paros kalorijų kiekis maiste.
Svarbu atsisakyti daug cukraus turinčių produktų, tokių kaip saldumynai ar vaisvandeniai, vengti gyvūninės kilmės riebalų, transriebalų bei pusfabrikačių. Taip pat svarbu vengti valgomosios druskos maiste.
Daugybė prekybos centruose įsigyjamų produktų savo sudėtyje jau turi didelius kiekius valgomosios druskos. Taip yra todėl, kad mūsų skonio receptoriai jau priprato prie natriu gausiai praturtintos dietos, be to valgomoji druska yra pakankamai pigus konservantas, taigi, gamintojai noriai sūdo produktus. Tai žinodami turėtume maisto papildomai nesūdyti.
Be to, ypač svarbu atsisakyti žalingų įpročių ir padidinti fizinį aktyvumą. Tai ne visada lengva, nes labai keičiasi darbo rinka, dauguma žmonių šiandien dirba nebe fizinį darbą, o daug laiko praleidžia biure, kur fizinio aktyvumo nedaug, taigi, reikia atrasti laiko reguliariai mankštai savo laisvalaikyje“, – pastebi gydytojas kardiologas J. Simonavičius.
Vykdomos prevencinės programos
Gydytojas J. Simonavičius pabrėžia, kad žmonės gali prevenciškai kreiptis į gydytojus tam, kad būtų atliekamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas.
„Lietuvoje nacionaliniu mastu vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Joje kviečiami dalyvauti visi 40 metų sulaukę vyrai ir 50 metų sulaukusios moterys. Taigi, kiekvienas šio amžiaus sulaukęs žmogus turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir paprašyti jo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo.
Toks įvertinimas apima ne tik įprastinių sveikatos rodiklių, tokių kaip kraujospūdis ar juosmens apimtis bei svoris, įvertinimą, tačiau kompleksiškai apžvelgiami ir tokie veiksniai kaip mityba bei fizinis aktyvumas, atliekami kraujo tyrimai, nustatoma gliukozės ir kraujo riebalų koncentracija. Jei nustatomi didelės rizikos veiksniai, pacientas gali būti nukreiptas gydytojo kardiologo, besispecializuojančio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje, konsultacijai“, – reziumuoja kardiologas.
