Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
21:55 | Zelenskis kreipėsi į rusus: „Tau atėjo svarbiausias momentas: šiuo metu sprendžiama, ar tavo gyvenimas baigsis“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakarinėje kalboje kreipėsi į rusus. V. Zelenskis sako, kad rusų vadams nerūpi mobilizuojamų karių gyvybės. Jiems terūpi užpildyti tuščias vietas.
„Dar kartą noriu pasakyti rusams rusiškai. Neatsitiktinai Rusijos paskelbta nusikalstama mobilizacija pačių Rusijos piliečių iš karto buvo pavadinta kapu. Rusų vadams nerūpi rusų gyvybės – tereikia užpildyti tuščias vietas, kurias paliko žuvę, sužeistieji, pabėgę ar paimti į nelaisvę rusų kariai.
Kas užpildys šias vietas, jūsų valdžiai nerūpi. Nors ir jauni IT specialistai, kurie visai netarnavo, net pensininkai, tarnavę tik sovietinėje armijoje.
Tau atėjo svarbiausias momentas: šiuo metu sprendžiama, ar tavo gyvenimas baigsis. Neimti šaukimo yra geriau, nei mirti svetimoje žemėje kaip karo nusikaltėliui. Geriau bėgti nuo kriminalinės mobilizacijos, nei būti suluošintam ir tada atsakyti prieš teismą už dalyvavimą agresyviame kare. Pasiduoti ukrainiečių nelaisvei yra geriau nei mirti nuo mūsų ginklų smūgių.
Mūsų karių didvyriškumas ir vyriškumas, siekiant nepriklausomybės ir teisingumo, tarsi vienijantis visą mūsų tautą, neatima iš to, kuris gali įveikti Ukrainą ir kad visi įsibrovėliai mūsų teritorijoje bus nukauti.
Šlovė Ukrainai!“ – vakarinėje kalboje sakė V. Zelenskis.
21:45 | Kinijos URM vadovas ragina Rusiją ir Ukrainą neleisti karui „išplisti“
Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Jungtinėse Tautose paragino Rusiją ir Ukrainą neleisti savo karui „išplisti“ ir pasiūlė ieškoti diplomatinio sprendimo.
JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjęs Wang Yi neišsakė tvirto palaikymo invazijai į Ukrainą, kurią vasarį pradėjo Pekino sąjungininke nominaliai laikoma Rusija.
„Raginame visas susijusias šalis neleisti šiai krizei išplisti ir apginti teisėtas besivystančių šalių teises bei interesus“, – pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas.
Jis paragino surengti „sąžiningas ir pragmatiškas“ taikos derybas, kuriose būtų siekiama išspręsti visas pasaulines problemas.
„Kinija palaiko visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinos skubos prioritetas yra sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – pareiškė Wang Yi.
„Esminis sprendimas būtų išspręsti pagrįstą susirūpinimą visoms šalims keliančius saugumo klausimus ir sukurti subalansuotą, veiksmingą bei tvarią saugumo architektūrą.“
21:43 | Podoliakas: Abramovičius dalyvavo Ukrainos ir Rusijos derybose dėl karo belaisvių apsikeitimo
Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas patvirtino, kad Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius dalyvavo Ukrainos ir Rusijos derybose dėl naujausio apsikeitimo karo belaisviais, rašo UNIAN.
„Žinoma, Abramovičius dalyvavo kaip proceso moderatorius. Tai yra, jis padarė tą patį, ką darė pirmuosiuose derybų politinio proceso ratuose", – sakė P. Podoliakas.
21:28 | Lavrovas kaltina JAV „žaidžiant su ugnimi“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV „žaidimu su ugnimi“ aplink Taivaną per metinį susirinkimą Jungtinėse Tautose, rašo „The Guardian“.
Lavrovas sakė, kad Vašingtonas per sankcijas bando paversti visą pasaulį savo kiemu, praneša „Reuters“.
21:10 | Ginkluoti rusai eina per Chersono gyventojų namus ir verčia juos dalyvauti pseudoreferendume
Rusai su ginklais eina per Chersono gyventojų namus ir verčia juos dalyvauti pseudoreferendume, praneša „Ukrinform“.
Daugeliui tų, kurie atsisako balsuoti ar pasisako prieš jį, įsibrovėliai sako, kad jie turi 24 valandas išvykti. Chersono piliečiams, priėmusiems Rusijos pasus, jau įteikiami šaukimai mobilizuotis.
„Chersono gyventojai visais įmanomais būdais vengia balsuoti, nebijo balsuoti prieš, jie sako okupantams į akis, ką iš tikrųjų galvoja“, – praneša Chersono karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.
21:05 | ES ketina nuo SWIFT atjungti paskutinį didelį Rusijos banką
ES ketina atjungti nuo SWIFT paskutinį didelį Rusijos valstybinį banką – „Gazprombank“, per kurį atsiskaitoma už dujas Europoje, skelbia UNIAN.
Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais.
Tokios priemonės numatytos būsimame aštuntajame ES sankcijų Rusijai pakete.
Iniciatoriai – Baltijos šalys, Airija ir Lenkija. Jie taip pat siūlo į naują ribojančių priemonių paketą įtraukti draudimą iš Rusijos pirkti suskystintas dujas.
20:55 | 23 šalys nori prisijungti prie Ukrainos ieškinio prieš Rusiją EŽTT
Tarp pareiškėjų yra visos ES šalys, išskyrus Bulgariją, Graikiją, Maltą, Vengriją ir Kiprą. Norvegija yra atstovaujama tarp ES nepriklausančių narių, taip pat tikimasi, kad prisijungs JK ir Islandija.
Ukraina birželį padavė ieškinį Rusijai. Jame Kijevas kaltina Rusijos kariuomenę ir kitas Rusijos kontroliuojamus ginkluotus darinius civilių gyventojų žudymu, sužalojimu, sulaikymu, šimtų tūkstančių turto sunaikinimu ir milijonų žmonių perkėlimu.
20:10 | Rusijos žiniasklaida: Dūma kitą savaitę gali svarstyti okupuotas Ukrainos dalis įtraukti į Rusijos sudėtį
Dūma rugsėjo 29 dieną gali svarstyti įstatymų projektus, kuriais Rusijos okupuotos Ukrainos dalys įtraukiamos į Rusiją, šeštadienį pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi neįvardytu šaltiniu.
20:00 | Prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė
Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, prie Rusijos sienos su Sakartvelu nusidriekė ilga automobilių eilė, šeštadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Su Sakartvelu besiribojančio Rusijos regiono vidaus reikalų ministerija pranešė apie „didelę automobilių grūstį“ prie Rusijos ir Sakartvelo pasienyje esančio kontrolės punkto.
Jos duomenimis, galimybės įvažiuoti į Sakartvelą laukia „apie 2,3 tūkst. automobilių“.
Ministerija taip pat paragino žmones „susilaikyti nuo kelionių“ Sakartvelo kryptimi.
19:48 | Rusijoje per protestus prieš mobilizaciją sulaikyta per 700 žmonių – NVO
Rusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino šią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.
Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 707 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.
Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.
19:19 | JAV ambasadorius Ukrainoje: Putinas yra neviltyje
JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau žino, kad pralaimi Ukrainos kariškiams ir yra neviltyje, rašo „Freedom“.
„Iki šiol jam nepavyko pasisekti [pergalės]. Jam nepavyko gauti pakankamai kalinių iš Rusijos kalėjimų, Šiaurės Korėjos, Sirijos ar Libijos. Jis nerado reikalingų karių. Taigi jis turi ką nors padaryti, kad pakeistų karo eigą“, – sakė Tayloras.
19:00 | Ekspertai: mobilizacija Rusijoje susidūrė su rimtomis ir sisteminėmis problemomis
JAV Karo studijų institutas sako, kad Rusijos vykdoma mobilizacija susidūrė su rimtomis problemomis, praneša „Belsat“.
„Rusijos dalinės mobilizacijos pastangos pirmosiomis dienomis susiduria su rimtomis ir sisteminėmis problemomis, keliančiomis gyventojų nepasitenkinimą“, – sakoma pranešime.
18:40 | Lvive pagalbą teikiantis vyras: branduolinis smūgis neturėtų Rusijai strateginio pranašumo
Lvive dirbantis pagalbos darbuotojas Dimka Žluktenko sakė netikintis, kad bus surengtas branduolinis smūgis, nes toks žingsnis neturėtų strateginio pranašumo Rusijos pajėgoms, skelbia „The Guardian“.
„Net jei taip atsitiktų, tai neturėtų didžiulio poveikio“, – naujienų agentūrai PA sakė 23 metų vyras.
„Jei jie atliks taktinį branduolinį smūgį, tai bus grynas terorizmas ir tai sukels visišką Rusijos sunaikinimą. Tai nesuteiktų jokio strateginio pranašumo Rusijos pajėgoms, nes jos negalėtų veržtis į priekį užimti naujų teritorijų. Ir tuo pat metu politiškai jie būtų sunaikinti“, – sako D. Žluktenko.
17:46 | Rusijoje suiminėjami protestuotojai
„Skynews“ praneša, kad Rusijoje mitinguose suiminėjami protestuotojai.
Rusijos policija buvo nufotografuota šeštadienį sulaikanti asmenis, dalyvavusius mitinguose Maskvoje, kurie protestuoja reaguodami į dalinę mobilizaciją.
Šeštadienį Sankt Peterburge, Novosibirske ir Tomske kilo protestai – manoma, kad buvo suimta daugiau nei 100 žmonių.
17:27 | Kariauti atsisakiusiems rusams gresia iki 10 metų kalėjimo
Vos prieš kelias dienas dalinę mobilizaciją paskelbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė pataisas, kuriomis sugriežtinamos bausmės už savanorišką pasidavimą į nelaisvę ir atsisakymą kovoti – už tai nuo šiol gali būti baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme.
Remiantis šiomis Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu bus baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekė 5 metus.
Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.
Naujasis teisės aktas buvo skubiai priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.
Kai pataisas patvirtino Valstybės Dūma – Rusijos parlamento žemieji rūmai, – V. Putinas dar nebuvo paskelbęs vadinamosios dalinės mobilizacijos.
Rusijos prezidentas šeštadienį pasirašė ir atskirą įstatymą, kuriuo užsieniečiams, stojantiems į Rusijos kariuomenę, sudaromos palankesnės sąlygos gauti Rusijos pilietybę.
16:47 | Rusijos miestuose – nauji protestai
Šeštadienį Rusijoje dėl mobilizacijos prasidėjo nauji protestai. Kaip praneša žmogaus teisių gynėjų portalas „OVD-info“, mitingų dalyviai sulaikomi.
„Kai kurie sulaikytieji Irkutske su įspėjimais paleidžiami iš policijos skyrių, vyrams įteikiami šaukimai“, – rašoma portale.
Skelbiama, kad protestuotojai sulaikomi per jėgą, jie patiria sužalojimų. Pranešama apie sulaikymus Maskvoje, Novosibirske, Permėje ir kituose Rusijos miestuose, Sibiro regione. Tarp sulaikytųjų – ne tik civiliai, bet ir žurnalistai.
Skelbiama, kad iki šiol per protestus buvo sulaikyta beveik 100 žmonių, iš jų 59 Novosibirske ir 10 Tomske, rašo „Sky News“.
16:17 | Du Rusijos piliečiai dėl mobilizacijos paprašė prieglobsčio Latvijoje
Prieglobsčio Latvijoje dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos iki šiol paprašė du Rusijos piliečiai, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Kristapas Eklonas, pabrėžęs, kad mobilizacija Rusijoje savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį Latvijoje.
Anot jo, padėtis Latvijos-Rusijos pasienyje tebėra rami, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra sugriežtinusi kontrolę ir kruopščiai tikrina visus atvykstančiuosius.
Ministras pažymėjo, kad sieną kertančių žmonių toliau mažėja, o nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo apribojimai Rusijos piliečių atvykimui į Latviją, į šalį buvo neįleisti 23 Rusijos piliečiai.
„Mobilizacija Rusijoje savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį Latvijoje. Iki šiol prašymus suteikti prieglobstį dėl mobilizacijos pateikė du asmenys. Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, atsižvelgiant į, be kita ko, grėsmes nacionaliniam saugumui. Prieglobstis Latvijoje niekada nebuvo suteikiamas masiškai ir to niekada nebus“, – pabrėžė ministras.
Jo pranešime taip pat nurodoma, kad nė vienas Rusijos pilietis nekerta Latvijos sienos kaip turistas.
16:08 | Rusų nelaisvėje „Azovstal“ gynėjai nė karto nesutiko Raudonojo Kryžiaus atstovų
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad būdami rusų nelaisvėje „Azovstal“ gynėjai nė karto nematė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovų.
„Susitikimo su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu Ženevoje išvakarėse aš asmeniškai klausiu kiekvieno paleisto kario, ar jis turėjo galimybę bendrauti su TRKK atstovu ir kokios buvo sulaikymo sąlygos. Atsakymas neigiamas, o sulaikymo sąlygos siaubingos. Rusija pažeidžia kiekvieną Ženevos konvencijų straipsnį: kankina, daro psichologinį spaudimą, baudžia badu ir medicininės priežiūros nebuvimu“, – „Telegram“ paskyroje rašė D. Lubinecas.
Trečiadienį vykstant mainams su Rusijos įsibrovėliais, buvo paleisti 215 Ukrainos gynėjų, tarp jų 10 užsieniečių. Rusijai buvo grąžintas prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas, apsiskelbęs, kad Vladimiras Putinas yra jo dukros krikštatėvis, bei dar 55 rusų okupantai.
15:11 | Putinas aktyviau įsitraukė į karo planavimą – „New York Times“
Pranešama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aktyviau kurpia strateginius karo Ukrainoje planus. Pasak „New York Times“ cituojamų JAV pareigūnų, V. Putinas atmetė karių prašymą pasitraukti iš Chersono.
Neįvardintas JAV pareigūnas sakė: „Šiame kare buvo nuolatinis neatitikimas tarp Putino politinių tikslų ir karinių priemonių jiems pasiekti“.
Didesnis strateginis V. Putino įsitraukimas taip pat sukėlė įtampą tarp karo vadų – esą jis pareiškė, kad bet kokius sprendimus šioje srityje turi priimti jis, rašo BBC.
Rusijos prezidentas tikisi išvengti bet kokios Ukrainos pergalės, mat tai gali menkinti Rusijos visuomenės palaikymą. Kremlius bando susigrąžinti persvarą konflikte, todėl šią savaitę paskelbė apie dalinę karių mobilizaciją.
15:00 | Rusija atleido aukštas pareigas ėjusį generolą
Pokyčiai Rusijos gynybos ministerijos vadovybėje – už logistikos sistemą atsakingas generolas keičiamas kitu.
Šeštadienį Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ tinkle paskelbė, kad „kariuomenės generolas Dmitrijus Bulgakovas atleidžiamas iš Rusijos Federacijos gynybos viceministro pareigų“. Į jo vietą stoja generolas pulkininkas Michailas Mizincevas. Jis bus atsakingas už Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų logistinį aprūpinimą.
Nurodoma, kad D. Bulgakovo atleidimo priežastis – perkėlimas į kitas pareigas. Tačiau britų Gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos karių vadai „vis labiau nerimauja“ dėl operatyvinių nesėkmių, kurias patiria karo fronte.
Didžioji Britanija 60 metų M. Mizincevui yra paskelbusi sankcijų dėl jo vaidmens Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kurį rusų pajėgos užėmė gegužę, apsuptyje.
Vadinamoji specialioji karinė operacija ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastarojo meto laimėjimai apnuogino didelius logistikos trūkumus Rusijos kariuomenėje.
Kai kurie analitikai net mano, kad logistika yra Rusijos kariuomenės silpnoji grandis, dėl kurios sunkumų kilo nuo pat invazijos pradžios.
Dalinė mobilizacija, kurią V. Putinas paskelbė trečiadienį, ginkluotosioms pajėgoms yra dar vienas logistikos iššūkis.
14:49 | Mobilizuoti rusai siaučia: Omsko srityje sukėlė muštynes
Omsko srityje, Bolšerečjės kaime, mobilizuoti Rusijos piliečiai liejo pyktį – kilo masinės muštynės, praneša kanalas NEXTA.
„Telegram“ paskyroje NEXTA pasidalino įrašu, kur matyti, kaip pliekiasi rusai prie mobilizacijai skirto autobuso.
Primenama, kad trečiadienį V. Putinas paskelbė, kad Rusijoje bus vykdoma „dalinė“ mobilizacija. Kremlius pareiškė, kad mobilizuos 300 tūkst. atsargos karių, tačiau Rusijos valdžiai artimi šaltiniai skelbia, kad mobilizacijos skaičiai sieks 1,2 mln. gyventojų.
14:28 | Iranas apgailestauja, kad jų santykiai su Ukraina atšalo
Irano užsienio reikalų ministerija šįryt pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl Ukrainos sprendimo sumenkinti ryšius dėl tariamo bepiločių orlaivių tiekimo Rusijai, rašo „Sky News“.
Nasseras Kanaani, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, „patarė“ Ukrainai „susilaikyti nuo trečiųjų šalių įtakos“, esą jos siekia sugriauti santykius tarp dviejų šalių – Ukrainos ir Irano.
Vakar Ukraina pranešė, kad panaikins Irano ambasadoriaus akreditaciją ir sumažins Irano diplomatų skaičių Kyjive.
JAV žvalgyba dar liepą perspėjo, kad Teheranas planuoja pasiųsti į Rusiją šimtus sprogmenis galinčių gabenti bepiločių orlaivių tam, kad vėliau juos okupantai galėtų panaudoti kare su Ukraina.
13:53 | Europos atstovas ragina priimti bėgančius rusus
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis paragino Europą parodyti „atvirumą tiems, kurie nenori, kad Kremlius juos pasitelktų“, rašo „Politico“.
Šios pastabos paskelbtos po C. Michelio kalbos penktadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, dalijosi „The Guardian“.
„Iš esmės manau, kad … Europos Sąjunga [turėtų] priimti tuos, kuriems gresia pavojus dėl savo politinių pažiūrų. Jeigu Rusijoje žmonėms gresia pavojus dėl savo politinių pažiūrų, nes jie nesilaiko šio beprotiško Kremliaus sprendimo pradėti karą Ukrainoje, turime į tai atsižvelgti“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu Lietuva laikosi griežtos pozicijos. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva nesuteiks prieglobsčio rusams vien dėl to, kad jie mobilizuojami karui prieš Ukrainą.
„Lietuva nesuteiks prieglobsčio tiems, kurie tiesiog bėga nuo atsakomybės. Rusai turi likti ir kovoti. Prieš Putiną“, – tviteryje parašė G. Landsbergis.
13:44 | „Žvėriška baimė“ okupuotose srityse: rusų kariai eina nuo durų iki durų
Rusijos okupuotų Ukrainos žemių gyventojai dalijasi istorijomis, ką jiems tenka patirti pseudoreferendumų metu. Zaporižios gyventoja BBC pasakojo, kad situacija ten yra „labai šiurpi ir baisi“.
„Turite šiuos ginkluotus žmones, kurie ateina į jūsų namus ir sukelia tiesiog žvėrišką baimę“, – paaiškino ji.
„Prie jūsų durų ateina savieji – galite atidaryti duris ir atsakyti į jų referendumo klausimus. Niekas jų nesulaužys. Bet jei atidarai duris, <...> prie tavęs prieina kariai, laikydami rankose ginklus. Tada parašyti „ne“ yra labai baisu“, – teigė zaporižietė.
Ji pridūrė: „Nežinau, kas turi drąsos pasakyti „ne“ tokiems žmonėms.“
Kiti Zaporižios gyventojai kategoriškai nenori dalyvauti referendume ir sako bandysiantys apsimesti, kad jų nėra namuose.
„Aš visiškai nebalsuosiu ir nedalyvausiu. Jei būsiu namuose, bandysiu apsimesti, kad manęs nėra namuose. Tikiuosi, kad niekas prie manęs neprieis“, – ukrainietį cituoja BBC.
13:24 | Ukraina: smogta į 50 rusų pozicijų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Ukrainos pajėgos atmušė 10 Rusijos atakų, rašo „The Kyiv Independent“.
Taip pat pranešama, kad penktadienį Ukrainos pajėgos smogė apie 50-iai Rusijos karinių pozicijų. Per praėjusią dieną Rusijos kariai paleido 5 raketas, sudavė 14 oro smūgių ir daugiau nei 60 šūvių į karinius ir civilius taikinius.
12:01 | Ukrainos generalinė prokuratūra: invazijos metu nukentėjo tūkstančiai vaikų
Kaip „Telegram“ kanale skelbia Ukrainos generalinė prokuratūra, 2022 m. rugsėjo 24 dienos duomenimis, Ukrainoje per plataus masto ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją buvo sužeisti daugiau nei 1 164 vaikai. Oficialiais prokurorų duomenimis, žuvo 391 vaikas, daugiau nei 773 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.
„Šie skaičiai nėra galutiniai“, – pridūrė prokuratūra. Pasak jų, dar vyksta tyrimai karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Prokuratūra nurodė, kad daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko srityje (400), Charkivo srityje (231), Kyjivo srityje (116), Mykolajivo srityje (72), Černihivo srityje (68), Luhansko srityje (61), Chersono srityje (55).
Penktadienį dėl apšaudymo Charkivo srities Kupjansko rajone sužeistos dvi 7-erių ir 10 metų mergaitės.
„Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimo ir apšaudymo buvo apgadinta 2500 švietimo įstaigų. Iš jų 289 buvo visiškai sunaikintos“, – skaičiuoja Ukrainos generalinė prokuratūra.
11:55 | Po atakos Donecke žuvo du, dar trys sužeisti
Šeštadienį aiškėja daugiau detalių apie naktinius rusų išpuolius. Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko pranešė, kad penktadienį per Rusijos bombardavimą žuvo 2 asmenys, dar 3 buvo sužeisti.
Jo teigimu, apie mirtį pranešta Bachmute ir Krasnohorivkoje.
P. Kyrylenko sakė: „Šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje. <...> Rusai turės atsakyti už visus savo nusikaltimus mūsų žemėje!“
Praėjusią naktį Zaporižioje taip pat pranešta apie apšaudymą.
11:22 | Kaip atrodo referendumai Chersone? Informacija iš gyventojo lūpų
BBC kalbintas Chersono gyventojas prabilo apie čia rengiamus pseudoreferendumus. Jis teigė nenorintis prisijungti prie Rusijos, bet puikiai žino balsavimo prieš pasekmes.
Paklaustas, ar net nesivargintų balsuoti, jis BBC atsakė: „Jokiu būdu. Net jei balsuoji prieš, tai nevaidina jokio vaidmens – rezultatai jau suskaičiuoti“.
Jis sako nenorintis savo duomenų „su rusais“, nes jie galėtų juos panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, „daliniam vietos gyventojų mobilizavimui“.
„Spėju, kad iš mano rato Rusiją palaikytų apie 3 proc. <...> „Žmonės čia išbuvo daugiau nei pusę metų rusų okupacijos sąlygomis, o dabar desperatiškai ieškome išeities, bet išeičių nėra“, – Chersono gyventoją cituoja BBC.
Ko klausiama referendumuose?
Apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ žmonių klausiama, ar jie „palaiko savo respublikos prisijungimą prie Rusijos kaip federacinio subjekto“.
Zaporižioje ir Chersone klausiama, ar jie „pritaria regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos, nepriklausomos šalies sukūrimui ir vėlesniam prisijungimui prie Rusijos kaip federalinio subjekto“.
Luhanske ir Donecke biuleteniai spausdinami tik rusų kalba, Zaporožioje ir Chersone balsuojama ukrainiečių ir rusų kalbomis.
11:12 | Zelenskis skatina ukrainiečius sabotuoti rusų kariuomenės veiklą
Volodymyras Zelenskis naktiniame kreipimesi penktadienį liepė ukrainiečiams okupuotose teritorijose – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios provincijose – slėptis nuo Rusijos mobilizacijos, vengti šaukimo bilietų ir ragino patekti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Tačiau jei jie atsidurtų Rusijos kariuomenėje, V. Zelenskis prašė gelbėti savo gyvybes ir padėti išlaisvinti Ukrainą, pranešė „The Guardian“.
„Bet jei pateksite į Rusijos kariuomenę, sabotuokite bet kokią priešo veiklą, trukdykite bet kokioms Rusijos operacijoms, suteikite mums bet kokią svarbią informaciją apie okupantus – jų bazes, štabus, sandėlius su amunicija. Ir pasitaikius pirmai progai pereikite į mūsų pozicijas“, – ragino Ukrainos prezidentas.
10:46 | Rusai žagino ir kankino mažamečius nuo 4 metų
Rusijos kariai Ukrainoje prievartavo ir kankino 4 metų vaikus, penktadienį pareiškė grupė nepriklausomų teisininkų per JT susitikimą Ženevoje.
Remdamasi surinktais įrodymais, komisija padarė išvadą, kad daugelis tirtų atakų buvo įvykdytos nediferencijuojant civilių gyventojų ir karinių pajėgų atstovų, „Telegram“ kanale skelbia UNIAN.
„Mus pribloškė didelis egzekucijų skaičius vietose, kuriose lankėmės. <...> Seksualinio smurto ir smurto lytiniu pagrindu aukų amžius svyruoja nuo 4 iki 82 metų. Komisija užfiksavo išžaginimo, kankinimo ir neteisėto vaikų sulaikymo atvejus. Vaikai taip pat buvo nužudyti ir sužaloti dėl sprogstamųjų ginklų panaudojimo“, – Ženevoje kalbėjo Jungtinių Tautų ekspertas.
10:00 | Britų žvalgyba: rusai atakuoja Ukrainos užtvankas
Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos duomenimis, atakuodama užtvankas Rusija galimai siekia užtvindyti taškus, kuriais juda Ukrainos kariai.
JK Gynybos ministerija nurodė, kad rusų apgadintos užtvankų pernelyg nutolusios nuo kovos zonų, tad smūgiai greičiausiai nesukėlė reikšmingų trikdžių Ukrainos operacijoms, informuoja „The Guardian“.
Pranešime teigiama, kad Rusijos pajėgos trečiadienį ir ketvirtadienį balistinėmis raketomis ar panašiais ginklais smogė Penčenihų užtvankai prie Siverskij Doneco upės. Praėjusią savaitę rusai smogė užtvankai netoli Kryvyj Riho centrinėje Ukrainoje.
„Ukrainos pajėgos abiem upėmis veržiasi toliau pasroviui. Rusijos vadai vis labiau nerimauja dėl savo operatyvinių nesėkmių, jie tikriausiai bando atsitrenkti į užtvankų šliuzus, kad užtvindytų Ukrainos karinius perėjimo punktus“, – informavo JK Gynybos ministerija.
09:26 | Ukraina „gerokai sumažins“ Irano diplomatinį buvimą šalyje
Kyjivas penktadienį pranešė, kad nusprendė sumažinti Irano diplomatinį atstovavimą Ukrainoje dėl ginklų siuntimo Rusijai.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl šio klausimo „buvo iškviestas Irano Islamo Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje“.
Ministerijos pareiškime sakoma, kad tam diplomatui buvo pasakyta, jog Irano ginklų tiekimas Rusijai „tiesiogiai prieštarauja neutralumo pozicijai, pagarbai Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“ ir yra „nedraugiškas veiksmas, kuris suduoda rimtą smūgį Ukrainos ir Irano santykiams“.
„Atsakydama į tokį nedraugišką poelgį, Ukrainos pusė nusprendė atimti iš Irano ambasadoriaus Ukrainoje akreditaciją ir gerokai sumažinti Irano ambasados Kyjive diplomatinio personalo skaičių“, – teigė URM.
09:20 | Bidenas apie naujas sankcijas: Maskva „greitai ir skaudžiai“ nukentės
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį anonsavo griežtesnes sankcijas Rusijai, reaguodamas į „referendumus“ okupuotose teritorijose. Jis perspėjo, kad Maskva „greitai ir skaudžiai“ nukentės.
„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Ukrainos teritorijų niekuo kitu, išskyrus Ukrainos dalį. Rusijos referendumai yra apgaulė, klaidinga dingstis bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant JT chartiją.
Dirbsime su savo sąjungininkais ir partneriais, kad sukurtume papildomų, greitų ir galingų ekonominių sankcijų Rusijai. Mes ir toliau remsime Ukrainos žmones ir teiksime jiems saugumo pagalbą, kad padėtume apsisaugoti“, – sakoma JAV prezidento pranešime.
09:06 | Atsisakę Ukrainos pilietybės gauna rusišką pasą ir šaukimą
Chersono ir Zaporižios regionuose Rusijos pasą gavusiems vyrams įteikiami šaukimai, skelbia UNIAN.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, tai vyrai, atsisakę Ukrainos pilietybės ir pagal amžių tinkami atlikti karinę tarnybą.
08:48 | Luhansko gubernatorius: miestas priverstas balsuoti
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiami referendumai neapsieina be prievartos.
Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidai sakė, kad Starobilsko mieste gyventojams buvo uždrausta išvykti, o žmonės buvo priversti išeiti iš namų balsuoti per „referendumą“.
Bilovodsko mieste bendrovės direktorius pasakė, kad darbuotojai privalo balsuoti, o visi, kurie atsisako dalyvauti, bus atleisti, o jų vardai bus perduoti saugos tarnyboms, sakė jis.
Žiniasklaida negalėjo iš karto patikrinti pranešimų apie prievartą, praneša „The Guardian“.
08:38 | Mobilizacijos nepakanka Putino planams įvykdyti – JAV Karo studijų institutas
Pranešama, kad Rusijoje vykdoma mobilizacija greičiausiai nepadės Vladimirui Putinui pasiekti tikslų kare, nes į kariuomenę imami vyrai nesukurs net žemos kokybės pajėgų.
„Rusijos mobilizacinė sistema sunkiai vykdo Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltą užduotį ir greičiausiai nesukurs net tokios žemos kokybės mobilizuotų atsargų pajėgų, kokias būtų sukūrę V. Putino planai, nebent Kremlius galėtų greitai išspręsti esmines ir sistemines problemas“, – dalijasi Karo studijų institutas.
Instituto pranešime rašoma, kad į kariuomenę šaukiami vyrai neatitinka Kremliaus nustatytų standartų – neturi „kovinės patirties“, nors gynybos ministras Sergejus Šoigu žadėjo, kad pagal pirmenybę bus mobilizuojami būtent tokie gyventojai.
Nutekinta informacija leidžia manyti, kad Rusija siekia užbaigti mobilizaciją iki lapkričio 10 d.
08:17 | Naktį rusų ataka Zaporižioje: apšaudė gyvenamąjį rajoną
Per Rusijos puolimą Zaporožėje žuvo 1 žmogus, 7 buvo sužeisti, skelbia „The Kyiv Independent“.
Zaporožės srities gubernatorius Oleksandras Staruchas per „Telegram“ pranešė, kad rugsėjo 24 d. naktį Rusijos raketa buvo paleista į gyvenamąjį miesto rajoną, dėl kurio kilo gaisras daugiaaukščiame pastate.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
► Ukraina atsiėmė strategiškai svarbią vietovę okupuoto Donecko teritorijoje. „Ukrainiečių kariuomenė atkovojo Jackivkos kaimą Donecko srityje“, – žurnalistams sakė aukšto rango kariuomenės pareigūnas Oleksijus Hromovas. Kyjivo pajėgos taip pat „susigrąžino pozicijų į pietus nuo Bachmuto kontrolę“, pridūrė O. Hromovas. Jackivka yra rytiniame strategiškai svarbios Oskilo upės krante.
► Ukrainos rytinės Charkivo srities valdžia penktadienį pranešė, kad 436 kūnai buvo ekshumuoti iš masinės kapavietės netoli rytinio Iziumo miesto, šį mėnesį atkovoto iš Rusijos pajėgų. „Šiandien baigiama ekshumuoti kūnus iš masinės kapavietės Iziume. Iš viso ekshumuoti 436 kūnai. Dauguma jų turi smurtinės mirties požymių, o 30 – kankinimo požymių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Charkivo srities gubernatoriaus Olehas Synjehubovas.
► Ukrainos atstovai penktadienį pranešė, kad dalis gyventojų okupuotuose Ukrainos teritorijose ignoruoja prasidėjusius pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Tiesa, kai kuriose teritorijose gyventojai yra verčiami jėga dalyvauti balsavime – prie durų stovi ginkluoti rusų kariai.
► „Meduza“ skelbia, kad Rusijoje bus mobilizuota 1,2 mln. gyventojų. Šaltinis Rusijos valdžioje pažymėjo, kad sričių centruose „rekomenduojama rinkti minimaliai“: „Einama po kaimo rajonus, ten nėra žiniasklaidos, opozicijos ir stipresnis (karo) palaikymas“. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjo 21-ąją paskelbė, kad į kariuomenę rengiamasi pašaukti 300 tūkst. rezervininkų. Oficialiame mobilizacijos dokumente šaukiamų asmenų skaičius yra įslaptintas.
