.jpg)
Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:49 | Buvęs KGB šnipas apie susilpnėjusį Putino autoritetą: po arešto orderio jis nustojo būti politine figūra
Buvęs KGB ir Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas Sergejus Žirnovas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, gavęs Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį, formaliai nustojo būti politine figūra.
Leidiniui UNIAN kalbėjęs S. Žirnovas sako, kad dabar Vakarai jį mato tik kaip įtariamą karo nusikaltėlį. Jis taip pat sakė, ar svarstomas vieno iš V. Putino dublerių oficialių laidotuvių variantas.
„Jei jis būtų protingas žmogus, jis tai padarytų. Ir jam tai apskritai yra puiki išeitis. Tačiau protingas žmogus 14 mėnesių nedarytų nieko, ką daro V. Putinas. Mums nėra skirtumo, ar bus nužudytas dubleris, ar tikrasis Putinas. Bet kuris nužudytas arba Hagai perduotas dubleris ar tikras Putinas yra simbolis. Mums to užtenka", – pabrėžė S. Žirnovas.
Anot jo, šiuolaikiniame pasaulyje V. Putinas niekur nepasislėps.
„Leiskite jums priminti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuris pasakė: „Linkiu, kad Putinas baigtų savo gyvenimą rūsyje su kibiru". Savotiška vila su auksiniu tualetu", – apibendrino S. Žirnovas.
23:29 | Rusija sako mėginanti užimti vakarinius Bachmuto rajonus
Rusija penktadienį pareiškė mėginanti užimti vakarinius Bachmuto – karščiausio fronto taško – rajonus.
Tuo tarpu naujienų agentūros AFP šaltiniai praneša, kad Kyjivas į šį Rytų Ukrainos miestą, tapusį įnirtingų kovų epicentru, tebesiunčia naujas pajėgas.
Užimti Bachmutą Maskva stengiasi nuo pernai vasaros ir mūšis dėl šio miesto yra ilgiausias ir kruviniausias nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad sukarintos grupės „Wagner“ samdiniai veržiasi giliau į miestą, o juos palaiko Maskvos oro pajėgos.
„Wagner“ šturmo grupės vykdo didelio intensyvumo kovines operacijas, siekdamos užimti vakarinius miesto rajonus“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.
Pasak ministerijos, Rusijos desantininkai „palaiko šturmo grupes ir stabdo priešo bandymus atsivežti į miestą šaudmenis ir rezervus“.
Ketvirtadienį Maskva paskelbė, kad jos kariai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto, tačiau Kyjivas tai paneigė ir pareiškė, kad Ukrainos pajėgos gali „pristatyti atsargas, amuniciją ir vaistus“ ir išvesti sužeistus karius iš miesto.
Ukraina žada ir toliau ginti Bachmutą.
Tačiau AFP ukrainiečių šaltiniai netoli Bachmuto agentūrai penktadienį pareiškė, jog Kyjivo pajėgų padėtis yra „sudėtinga“.
„Žinau, kad daugelis mūsų karių yra dingę, kad buvo prarasta pozicijų ir buvo neįmanoma evakuoti ar atitraukti karių“, – pareiškė AFP šaltinis kariuomenėje.
Anot jo, Ukraina į Bachmutą „tebesiunčia naujus žmones“.
Tuo tarpu AFP šaltinis žvalgyboje pareiškė, jog bet koks pasitraukimas iš Bachmuto būtų lėtas ir laipsniškas, nes yra likęs tik siauras atsitraukimo kelias.
23:10 | Vengrija traukiasi iš Rusijos kontroliuojamo Budapešte įsikūrusio banko IIB
Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos kontroliuojamo Tarptautinio investicijų banko (IIB), įsikūrusio Budapešte, praėjus dienai po to, kai Vašingtonas skyrė sankcijas šiam subjektui ir keliems jo pareigūnams.
„Vyriausybė aptarė situaciją ir nustatė, kad nors IIB vaidino svarbų vystymo vaidmenį Vidurio ir Rytų Europoje, banko veikla prarado prasmę dėl JAV įvestų sankcijų“, – sakoma Vengrijos ekonomikos ministerijos pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.
„Todėl vyriausybė atšaukia IIB pareigas einančius ir Vengrijos valstybės deleguotus asmenis, taip pat traukiasi iš tarptautinės finansų organizacijos“, – priduriama jame.
JAV ambasadorius Budapešte Davidas Pressmanas (Deividas Presmanas) trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kontroliuojamam Tarptautiniam investicijų bankui (IIB) ir trims jo vyresniems vadovams – vengrui ir dviem rusams, kurie visi gyvena Vengrijoje, – pritaikytos JAV sankcijos.
Minėti pareigūnai atsidūrė tarp kelių dešimčių naujai įtrauktų į JAV sankcijų sąrašą subjektų ir asmenų, Vašingtonui siekiant apriboti rusų prieigą prie tarptautinės finansų sistemos.
2019 metais IIB perkėlė savo būstinę į Budapeštą, šaliai vadovaujant ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris iki karo Ukrainoje palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Kitos banko rėmėjos iš ES – Bulgarija, Čekija, Rumunija ir Slovakija – pasitraukė iš skolintojo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Be to, tarp banko narių, be pačios Rusijos, yra Kuba, Mongolija ir Vietnamas. D. D. Pressmanas taip pat sakė, kad bankas IIB – „ši neskaidri Kremliaus platforma pačioje Vengrijos širdyje kelia grėsmę Vengrijos žmonių, jų kaimynių Europoje ir jų sąjungininkių NATO saugumui ir suverenitetui“.
22:55 | Rusijos naftos eksportas kovą pasiekė beveik trejų metų aukštumas
Rusijos naftos eksportas kovą išaugo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus, nepaisant taikomų Vakarų sankcijų, tačiau pajamos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, smarkiai susitraukė, penktadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Vakarų šalys Rusijai įvedė virtinę sankcijų nuo Maskvos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, įskaitant paskelbtas eksportuojamos naftos kainų viršutines ribas ir ES embargus.
Visgi TEA savo mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje nurodė, jog bendras eksportuojamos naftos kiekis iš Rusijos praėjusį mėnesį išaugo 600 tūkst. barelių per parą iki 8,1 mln. barelių per parą.
Tai yra aukščiausias lygis nuo 2020 metų.
Nors Rusijos pajamos iš naftos padidėjo 1 mlrd. JAV dolerių ir pasiekė 12,7 mlrd. JAV dolerių, jos vis tiek išliko 43 proc. mažesnės, palyginti su padėtimi prieš metus.
Paryžiuje įsikūrusios agentūra teigimu, didžiąją dalį prieaugio lėmė išaugęs naftos produktų eksportas, sugrįžęs iki COVID-19 pandemijos buvusį lygį – šių produktų eksportas padidėjo 450 tūkst. barų per parą iki 3,1 mln. barelių per parą.
TEA pažymėjo, jog naftos produktų siuntos į ES nuo vasario iki kovo padidėjo beveik dvigubai iki 300 tūkst. barelių per parą, tačiau, palyginti su prieškariniu lygiu, eksportas buvo beveik 1,5 mln. barelių mažesnis.
Dyzelino eksportas į Turkiją, atsisakiusią prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai, pasiekė aukščiausią lygį nuo 2018-ųjų.
Žalios naftos eksportas išaugo 100 tūkst. barelių per parą iki 5 mln. barelių per parą, tuo metu Indija aplenkė Kiniją, tapdama pagrindine Rusijos eksporto į Aziją gavėja kovo mėnesį.
22:30 | Slavjanske išaugo žuvusiųjų skaičius
Slavjanske žuvusiųjų skaičius išaugo iki 8, dar 21 sužeistas. Apie tai pranešė Donecko srities karinės administracijos vadas Pavlo Kirilenka.
22:18 | Tarptautinė tyrimo grupė įsitrauks į genocido tyrimą Ukrainoje – Eurojusto atstovė
Septynių valstybių tyrimo grupė prisidės prie Ukrainoje vykdomo genocido tyrimo, pranešė Lietuvos atstovė Eurojuste.
Ji komentavo sprendimus, priimtus per Jungtinės tyrimo grupės, kuriai priklauso ir Lietuva bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras, koordinacinį pasitarimą Vilniuje. Eurojusto organizuotame susitikime ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo tyrimo grupės narės, TBT ir Jungtinių Valstijų atstovai.
„Šio koordinacinio pasitarimo metu buvo pasirašytas Jungtinės tyrimo grupės susitarimo pakeitimas, kuriuo genocido nusikaltimas, kuris tiriamas Ukrainoje, įtraukiamas į Jungtinės tyrimo grupės darbus“, – spaudos konferencijoje sakė Eurojusto viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
Pasak jos, tai „neabejotinai prisidės prie efektyvaus šio nusikaltimo ištyrimo“.
Lietuvos atstovė taip pat pranešė, jog Eurojuste šiuo metu kuriama įrodymų duomenų bazė, kurioje bus centralizuotai kaupiami ir saugomi įrodymai dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.
„Taip pat Eurojuste yra steigiamas tarptautinis agresijos nusikaltimų persekiojimo centras, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti svarbius agresijos nusikaltimą patvirtinančius įrodymus ir neprarandant brangaus laiko rengti bylą dėl asmenų atsakomybės už šiuos nusikaltimus, kad ir kur tas teisminis procesas ateityje įvyks“, – kalbėjo M. Šniutytė-Daugėlienė.
„Mes labai tikimės, kad centras šių metų vasarą bent jau tam tikra apimtimi pradės veikti“, – sakė ji.
Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio prokuroro patarėjas Kennethas Polite'as savo ruožtu teigė, jog ketvirtadienį šios šalies Teisingumo departamentas pažadėjo į naujai kuriamą tarptautinį centrą dėl agresijos paskirti patyrusį prokurorą.
Jis teigė, kad departamentas tyrimo grupei teiks „sustiprintą paramą“.
21:49 | Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad šiais metais kare proveržio nebus – „Bloomberg“
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad šiais metais karo niokojamai šaliai nepavyks pasiekti proveržio.
„Bloomberg“ rašo, kad Vakarų pareigūnų nuotaikos smarkiai skiriasi nuo tų, kurios buvo 2022 m. pabaigoje, kai Kyjivas nustebino savo sąjungininkus, taip pat Rusiją, surengęs porą sėkmingų atsakomųjų puolimų, dėl kurių buvo atkovota didžiulė okupuotų užimta teritorijų dalis.
Tai kurstė viltis, kad Ukrainos pajėgos 2023 metais gali padaryti tolesnius proveržius, kurie pakreips karą Ukrainos naudai. Dabar Kyjivo sąjungininkai mažina savo lūkesčius ir svarsto, kad iki 2024 metų reikia intensyviai kovoti.
Remiantis paviešintais slaptais JAV dokumentais, JAV pareigūnai pasiūlė savo pesimistinę perspektyvą prieš šešias ar aštuonias savaites. Tuo metu išreikšti nuogąstavimai vis dar išlieka tarp kai kurių Ukrainos sąjungininkų, nepaisant to, kad NATO nuo to laiko gavo milijardus dolerių amunicijos ir ginklų.
Nors tikimasi, kad Ukrainos puolimas prieš Melitopolį suskaldys Rusijos pajėgas, kai kurie Europos pareigūnai skeptiškai vertina, kad tai pavyks pasiekti šiais metais.
Vietoj to, dabar tikimasi maždaug 30 kilometrų pažangos, o tai padėtų pajėgiausią Ukrainos artileriją patekti į Rusijos tiekimo linijų diapazoną ir sudarytų sąlygas gilesniam puolimui 2024 metais, sakė vienas iš pareigūnų. Pasak pareigūno, sąjungininkai turi dirbti dabar, kad padidintų savo gamybos pajėgumus ir paramą, kuri padės Ukrainai tai pasiekti.
21:21 | Prigožinas apie karą Ukrainoje: būtina dėti kažkokį tašką
„Wagner“ grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad karui Ukrainoje turi būti padėtas taškas.
„Valdžioms ir visai visuomenei šiandien būtina specialiajai karinei operacijai (taip Kremliaus propaganda vadina karą Ukrainoje, – red. past.) dėti kažkokį tašką“, – teigė jis.
„Idealus variantas – paskelbti apie specialiosios karinės operacijos pabaigą, informuoti visus, kad Rusija pasiekė tuos rezultatus, kuriuos planavo. <…> Teoriškai Rusija jau gavo šį riebų tašką sunaikindama didelę dalį aktyvios Ukrainos vyrų populiacijos, įbaugindama kitą jos dalį, kuri pabėgo į Europą. Dabar liko tik vienas dalykas: tvirtai įsitvirtinti, įsitvirtinti jau egzistuojančiose teritorijose“, – teigia J. Prigožinas.
20:46 | JAV generalinis prokuroras: už slaptų dokumentų nutekinimą gresia „labai griežtos bausmės“
Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį pareiškė, kad už didelio kiekio slaptų gynybos dokumentų nutekinimą gresia „labai griežtos bausmės“.
„Žmonės, kurie pasirašo sutartis, kad galėtų gauti slaptus dokumentus, pripažįsta, kad tų dokumentų neatskleidimas yra svarbus nacionaliniam saugumui, ir mes ketiname pasiųsti tą žinią, kaip tai yra svarbu mūsų nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paragino užtikrinti geresnę JAV žvalgybos informacijos apsaugą.
„Mūsų karinei ir žvalgybos bendruomenei nurodžiau imtis veiksmų dar geriau apsaugoti slaptą informaciją ir dar labiau apriboti jos platinimą, ir mūsų nacionalinio saugumo komanda glaudžiai bendradarbiauja su mūsų partneriais ir sąjungininkais“, – pareiškė prezidentas, cituojamas Baltųjų Rūmų pranešime.
JAV valstybės vadovo ir generalinio prokuroro pareiškimai pasirodė po to, kai vienas amerikiečių oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys penktadienį buvo apkaltintas „neteisėtu nacionalinės gynybos informacijos laikymu ir perdavimu“.
21 metų Jackas Teixeira pasirodė teisme po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
20:36 | Zelenskio žinutė okupantams: „Ukrainos žemėje priešui nebus perspektyvų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime teigia, kad vienintelis kelias pasiekti pergalę kare yra okupantų ir jų logistikos naikinimas.
„Raktas yra nuolatinis okupantų naikinimas, tai jų logistikos, bet kokio potencialo okupuotose teritorijose neigimas, tai mūsų aktyvių veiksmų pasirengimas, tai kontrpuolimo darbas.
Dėkoju visiems tai užtikrinantiems mūsų kariams, kurie prisimena, kad už kiekvieną Rusijos puolimą prieš mūsų miestus ir kaimus, mūsų pozicijas, už kiekvieną ukrainiečių žudymą okupantas turi nešti pačius apčiuopiamiausius nuostolius.
Kiekvienas Ukrainos žemės metras okupantui turėtų reikšti Rusijos pralaimėjimo šiame kare neišvengiamumą. Neišvengiamybę to, kad Ukrainos žemėje priešui nebus perspektyvų.
Ačiū visiems, kurie kartu su Ukraina priešinasi blogiui! Šlovė visiems mūsų kariams, kurie dabar kovoja už valstybę ir žmones! Šlovė Ukrainai!“, – kalboje sako V. Zelenskis.
20:15 | Nutekinti JAV dokumentai: Rusijos karinė vadovybė bandė nutraukti karą
Rusijos karinė vadovybė bandė nutraukti karą, remdamasis nutekintais slaptais JAV Pentagono dokumentais skelbia Vokietijos leidinys „Tagesspiegel“.
Leidinys skelbia, kad Rusijos kariuomenės vadovybė turėjo planą sabotuoti karą.
„Viename iš slaptosios tarnybos dokumentų yra nuoroda į įtampa Rusijos vadovybėje. Dokumente cituojamas garsus Ukrainos šaltinis, kuris cituoja šaltinį iš Rusijos, turintį tariamą prieigą prie Kremliaus. Ukrainiečių šaltinis teigia, kad iš Maskvos karinės vadovybės gretų buvo bandoma sabotuoti Rusijos agresijos karą.
Teigiama, kad už tai atsakingi Nikolajus Patruševas ir Valerijus Gerasimovas, Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pareigūnai ir Generalinio štabo viršininkas, o dabar – Rusijos kariuomenės Ukrainoje vyriausiasis vadas“, – skelbia leidinys.
„Tagesspiegel“ cituoja nutekintą dokumentą:
„Rusija planavo nukreipti išteklius iš Taganrogo (Rusija) į Mariupolį (Ukraina) ir [taip] nukreipti dėmesį į pietų frontą. Anot [šaltinio], „puolimo“ planas buvo įtariamas kaip Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo ir Rusijos štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo sukurta strategija, tariamai siekiant sabotuoti Putiną.“
Šaltinio teigimu, V. Gerasimovas planuotą puolimą atmetė. Jis informavo Rusijos prezidentą Putiną, kad Ukrainos pajėgos yra pranašesnės už Rusijos pajėgas, ir perspėjo, kad Rusija patirs didelių nuostolių, jei įvyks puolimas.
„Faktus galima apibendrinti taip: aukšto rango karinių pareigūnų bandymas sabotuoti karą, siekiant, kad Putinas atrodytų blogai. Prielaida: skaudžiai pralaimėjus Rusiją, karas būtų pasibaigęs.
Žvalgybos dokumente toliau rašoma, kad pagal sabotažo planą karas turėjo baigtis iki kovo 5 d., nes V. Putinas tą dieną planavo pradėti chemoterapiją ir todėl negalėjo užkirsti kelio diversijai. Gandai apie V. Putino sveikatą sklandė jau seniai. Ukrainos slaptoji tarnyba taip pat tvirtino, kad Kremliaus vadas serga. Tačiau įrodymų trūksta“, – skelbia leidinys.
20:02 | Siekdama išvaduoti Krymą nuo rusų, Ukraina naudos visų rūšių nedraudžiamus ginklus
Tai pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, skelbia UNIAN.
„Krymas yra Ukrainos teritorija, ir mes išbandysime ir naudosime ten bet kokius ginklus, kurių nedraudžia tarptautiniai įstatymai, kurie padės išlaisvinti mūsų teritorijas“, – rašė O. Danilovas.
UNIAN anksčiau skelbė, kad O. Danilovas yra užsiminęs apie sprogimus Kryme. Pasak jo, paslaptingi sprogimai Kryme gali būti naujų Ukrainos ginklų tipų bandymai.
O. Danilovas taip pat pasišaipė iš rusų pastangų, kurie ėmė kasti apkasus okupuotame pusiasalyje, bijodami Ukrainos kontrpuolimo.
Be to, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė turi keletą galimybių plėtoti įvykius fronte.
Balandžio pradžioje O. Danilovas išsamiai paaiškino, ką Ukrainos valdžia darys, kad išlaisvintų Rusijos okupuotą Krymą. Tam, anot jo, bus žengta 12 žingsnių.
19:32 | Kinija teigia neeksportuosianti ginklų karo Ukrainoje šalims
Kinijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis neparduos ginklų kare Ukrainoje dalyvaujančioms šalims ir reguliuos dvejopos civilinės ir karinės paskirties prekių eksportą.
Qin Gangas reagavo į Jungtinių Valstijų ir kitų šalių susirūpinimą, kad Kinija galimai svarsto galimybę teikti karinę pagalbą Rusijai, kurią Pekinas politiškai ir retoriškai remia šiame konflikte, nors oficialiai teigia, kad išlieka neutralus.
Qin Gangas pakartojo, kad Kinija yra pasirengusi padėti vesti derybas, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai, ir sakė, kad visos šalys turėtų išlikti „objektyvios ir ramios“.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje su Pekine viešinčia savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock, Qin Gangas taip pat kaltino Taivano vyriausybę dėl padidėjusios įtampos regione po to, kai Pekinas surengė didelio masto karines pratybas, siekdamas įbauginti salą, kurią Kinija laiko savo teritorija.
Tiek Ukrainos, tiek Taivano klausimais Qin Gangas išsakė nusistovėjusią Kinijos poziciją, pabrėždamas, kad Pekinas nesutinka su Vakarų, ypač JAV, kritika. 1949 metų pilietinio karo metu nuo žemyninės Kinijos atsiskyrusio Taivano klausimu Kinija, vadovaujama aršaus nacionalistinio lyderio Xi Jinpingo, aštrina savo retoriką, ypač Taibėjaus klausimu.
„Kinija laikosi apdairaus ir atsakingo požiūrio į karinių prekių eksportą“, – teigė Qin Gangas.
„Kinija neteiks ginklų atitinkamoms konflikto šalims, o dvejopo naudojimo prekių eksportą valdys ir kontroliuos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, – pridūrė jis.
19:13 | Nausėdos veto: siūlo vienodus ribojimus Lietuvoje taikyti ir rusams, ir baltarusiams
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą.
Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentūros pranešime atkreipiamas dėmesys, kad priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.
„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama pranešime.
Prezidento nuomone, ir įgyvendindama užsienio politiką, ir nacionalinėje teisėje Lietuva turi nuosekliai laikyti principinės nuostatos – kad ir Rusija, ir Baltarusija Ukrainos atžvilgiu yra šalys agresorės.
„Lietuvoje puikiai suprantame, kad karas prieš Ukrainą, kurį Rusija jau antrus metus kariauja kartu su savo sąjungininke Baltarusija, taip suartino abi agresores, jog jos abi kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.
Anot jo, abiejose šiose valstybėse yra režimų nepalaikančių ar net jiems besipriešinančių žmonių, tokius asmenis Lietuva pasirengusi priimti.
„Tačiau Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu nėra jokio pagrindo skirtingam Baltarusijos ir Rusijos piliečių vertinimui“, – tvirtino valstybės vadovas.
Pagal G. Nausėdos siūlymą, Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.
Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.
G. Nausėda įstatymą siūloma papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
18:52 | Pentagono dokumentų nutekinimu įtariamas Teixeira sulaukė kaltinimų
Amerikiečių oro pajėgų nacionalinės gvardijos narys penktadienį buvo apkaltintas „neteisėtu slaptų Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentų rinkinio laikymu ir perdavimu“.
21 metų Jackas Teixeira pasirodė Bostono federaliniame teisme po savaitę trukusio tyrimo dėl vieno žalingiausių paslapčių nutekinimo nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus.
Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė amerikiečių oro pajėgų narį. J. Teixeira, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai.
JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.
J. Teixeira buvo suimtas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.
Dėl šio atskleidimo, paskatinusio Teisingumo departamentą pradėti baudžiamąjį tyrimą, buvo atskleista įslaptintos informacijos apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat JAV sąjungininkų slaptų vertinimų.
Kai kuri dokumentuose esanti informacija buvo tokia slapta, kad ji buvo pažymėta grifu NOFORN, reiškiančiu, kad šia informacija negalima dalytis su sąjungininkų žvalgybos agentūromis, pranešė leidinys „The Washington Post“.
JAV pareigūnai viešai nepatvirtino, kad socialiniuose tinkluose ir kitose svetainėse paskelbtose nuotraukose matomos medžiagos yra tikros, o jų autentiškumo iš karto nepavyko nepriklausomai patvirtinti.
Be kita ko, Pietų Korėja antradienį pareiškė, kad didelė dalis nutekintų JAV žvalgybos dokumentų, rodančių Seulo susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, yra suklastoti.
Vis dėlto nutekinta informacija sukėlė Vašingtonui galvos skausmą, nes atskleidė JAV susirūpinimą dėl būsimo Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas perspektyvumo ir leido įtarti, kad ji šnipinėjo ištikimus sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.
Daugelio dokumentų nebegalima rasti tose svetainėse, kuriose jie pirmą kartą buvo paskelbti, o Jungtinės Valstijos, kaip pranešama, siekia, kad jie būtų pašalinti.
Numanomo informacijos nutekėjimo padariniai gali būti dideli, nes gali kilti pavojus JAV žvalgybos šaltiniams, o šalies priešininkai gali gauti vertingos informacijos.
18:31 | Rusai apšaudė Slavjanską: smogta trims daugiabučiams, yra aukų
Penktadienio popietę Rusijos pajėgos smonė Slavjanskui.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas skelbia, kad viename iš miesto rajonų pasigirdo mažiausiai 7 sprogimai.
Pasak A. Jermako, buvo smogta trims daugiabučiams, vienas pastatas apgriautas, nukentėjo ir aplinkiniai namai. Skelbiama, kad užsidegė du butai.
A. Jermakas praneša, kad aukų išvengti nepavyko. Šiuo metu žinoma apie vieną žuvusįjį ir 6 sužeistus žmones.
Iš karto po 16 val. Ukrainos žiniasklaida skelbė apie Rytų Ukrainos regionuose paskelbtą oro pavojaus signalą, sprogimų garsus virš Slavjansko ir Kramatorsko. Kol kas nėra patvirtinimų, kad Kramatorske būtų įvykę sprogimai.
18:06 | Rublis byra ir paskui save tempia kainas: elektronikos prekės Rusijoje staiga pabrango 10 proc.
17:50 | Skaistė: turime plėsti sankcijas ir užkardyti jų apėjimo kelius
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad būtina plėsti sankcijas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai bei užkardyti jų apėjimo kelius.
Tai ji aptarė susitikime su Jungtinių Valstijų Iždo sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo Vašingtone, penktadienį pranešė ministerija.
„Su Vakarų partneriais turime ir toliau stiprinti sankcijas agresorėms Rusijai ir Baltarusijai bei rūpintis jų efektyviu praktiniu įgyvendinimu. Šiuo atžvilgiu itin svarbu užkardyti sankcijų apėjimo kanalus per trečiąsias šalis, panaudojant turimus finansinius ir ekonominius svertus. Plečiant sankcijų režimą, reikia koncentruotis į sprendimus, mažinančius Rusijos biudžeto pajamas ir ribojančius galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą“, – pranešime sakė ministrė.
G. Skaistė taip pat akcentavo poreikį sutelkti pakankamą paramą Ukrainos atstatymui bei rasti būdus panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Ministrė sako, kad reikia „nepavargti“ ir kartu su tarptautiniais partneriais mobilizuoti reikiamus finansinius resursus antrus metus su agresore kovojančiai Ukrainai.
„Turint omenyje 411 mlrd. JAV dolerių (371 mlrd. eurų) Rusijos karo žalos mąstą Ukrainoje, lėšų mobilizavimas išlieka esminiu iššūkiu. Kartu galvojant tiek apie šiemet 14 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) siekiančius kritinius Ukrainos energetikos ir infrastruktūros tvarkymo poreikius, tiek apie ilgalaikį šalies atstatymą – būtina rasti būdus, kaip panaudoti užšaldytą Rusijos turtą ir pasirūpinti principo „agresorius moka“ įgyvendinimu“, – pažymėjo G. Skaistė.
Pasak jos, kol sprendžiami teisiniai klausimai, laikina alternatyva galėtų būti įšaldyto turto aktyvus administravimas siekiant gauti investicinę grąžą ir ją skirti Ukrainai.
Vertinama, jog įšaldytas Rusijos turtas sudaro apie 300 mlrd. dolerių (271 mlrd. eurų) centrinių bankų rezervuose bei 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų) – sankcionuotų įmonių ir asmenų turto.
17:33 | Baltarusių pilotai baigė taktinių branduolinių ginklų naudojimo mokymus Rusijoje
Baltarusijos karinių oro pajėgų įgulos baigė taktinių branduolinių ginklų naudojimo mokymus pagal Rusijos planą dislokuoti šiuos ginklus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje, tęsiantis karui kaimyninėje Ukrainoje, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vienas baltarusių pilotas sako, kad Rusijoje vykusiuose mokymuose Baltarusijos karinių oro pajėgų įgulos įgijo įgūdžių, reikalingų šiems ginklams naudoti.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva planuoja dalį savo taktinių branduolinių ginklų dislokuoti Baltarusijoje. Tai buvo dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pasitelkti branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarus nuo paramos Ukrainai.
Rusija su Baltarusija yra sudariusi „sąjunginės valstybės“ susitarimą, kuriame numatyti glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai. Pernai vasarį Rusijos kariai pasinaudojo ir Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės. Jų ir toliau tebėra Baltarusijoje.
Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje priartintų juos prie potencialių taikinių Ukrainoje ir NATO narių Rytų ir Vidurio Europoje. Baltarusija turi 1 250 km sieną su NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Tokie ginklai skirti naikinti priešo karius mūšio lauke. Jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galia daug mažesnė, palyginti su branduolinėmis galvutėmis, kokias gali nešti tolimojo nuotolio strateginės raketos, kurios gali sunaikinti ištisus miestus.
V. Putinas sakė, kad taktinių branduolinių ginklų saugyklos Baltarusijoje bus baigtos statyti iki liepos 1 dienos. Rusija taip pat padėjo modernizuoti Baltarusijos karinius lėktuvus, kad jie būtų pritaikyti gabenti branduolinius ginklus, ir aprūpino šalį trumpojo nuotolio raketomis „Iskander“, kurios gali nešti branduolinę galvutę.
V. Putinas pabrėžė, kad Rusija ir toliau kontroliuos bet kokius Baltarusijoje dislokuotus branduolinius ginklus, kaip JAV kontroliuoja savo taktinius branduolinius ginklus NATO sąjungininkių teritorijoje.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsiminė, kad dalis Rusijos strateginių branduolinių ginklų kartu su dalimi Maskvos taktinio branduolinio arsenalo gali būti dislokuoti Baltarusijoje.
Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį vėl užsiminė apie tokią galimybę, sakydamas, kad „tai galėtų būti kitas žingsnis“, jei Vakarai ir toliau laikytųsi, jo nuomone, priešiško kurso.
„Į jėgą atsakysime tik jėga. Kitaip Vakaruose nesupranta, – sakė V. Chreninas. – Mes jau ruošiame turimas aikšteles.“
Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina turėjo savo teritorijoje dislokuotų sovietinių branduolinių ginklų, tačiau po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos žlugimo perdavė juos Rusijai.
17:11 | Reznikovas įspėja: po karo Ukrainoje nė viena šalis neatsisakys branduolinio ginklo
Ukrainos gynybos ministras abejoja, kad po karo Ukrainoje nors viena šalis atsisakys branduolinių ginklų. Pasak jo, net tos valstybės, kurios branduolinių ginklų neturėjo, stengsis juos gauti.
Jis priminė, kad Ukraina savo noru atsisakė trečio pagal dydį branduolinio arsenalo pasaulyje, mainais gaudama, kaip manė, saugumo garantijas pagal Budapešto memorandumą.
„Būkime atviri: ar po to, kas nutiko mums, dar kas nors sutiks savo noru atsisakyti branduolinio ginklo? Ar, priešingai, darys viską, ką gali, kad bet kokiomis priemonėmis gautų branduolinį ginklą?“ – paklausė Reznikovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą buvo klaidingos Vakarų politikos rezultatas, kai į Rusijos agresiją prieš kaimynus buvo atsakyta neprovokuojant Kremliaus eskalacijai, veikiant tik po fakto ir verčiant agresijos aukas eiti į kompromisus.
16:58 | Vokietijos žiniasklaida: EK mano, kad ES įšaldytų Rusijos atsargų nusavinti negalima
Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis nepaskelbtu Europos Komisijos dokumentu, tvirtina, jog ES vykdomoji valdžia priėjo išvados, kad Bendrijos institucijoms galiausiai teks grąžinti dėl karo Ukrainoje įšaldytas Rusijos centrinio banko (RCB) atsargas.
„Nepaskelbtame dokumente, kurį turi „Die Welt“, EK daro nuviliančią išvadą: įšaldytos atsargos negali būti nusavintos, o pasibaigus konfliktui jas teks grąžinti Rusijai“, – pažymi Vokietijos leidinys.
„Tačiau pareigūnai kažką sugalvojo. Dokumentu, kuris gali tapti derybų su ES valstybėmis narėmis pagrindu, jie siūlo šias atsargas investuoti ir bent jau gautą pajamingumą pervesti Ukrainai“, – skelbia „Die Welt“.
Vakarų demokratijos, vykdydamos sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, atjungė dalį pagrindinių Rusijos bankų nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT bei įvedė ribojamąsias priemones RCB atsargoms.
EK vadovė Ursula von der Leyen yra pasiūliusi Ukrainos labui panaudoti užblokuotas per 300 mlrd. eurų vertės Rusijos atsargas.
16:29 | Kinijos gynybos ministras balandžio 16–19 dienomis lankysis Rusijoje
Kinijos gynybos ministras balandžio 16–19 dienomis lankysis Rusijoje, sakoma penktadienį paskelbtame vyriausybės pranešime.
„Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kvietimu gynybos ministras Li Shangfu balandžio 16–19 dienomis su oficialiu vizitu lankysis Rusijoje“, – pranešė Kinijos gynybos ministerija.
16:14 | Ukraina tiria 77 tūkst. Rusijos karo nusikaltimo atvejų šalyje – generalinis prokuroras (patikslintas)
Ukrainos teisėsauga tiria 77 tūkst. Rusijos karo nusikaltimo atvejų šalyje, sako Vilniuje viešintis Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
„Teismai jau priėmė 30 nuosprendžių“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ukrainos generalinis prokuroras.
Pasak jo, dar 20-yje šalių vykdomi atskiri nacionaliniai tyrimai dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.
Tyrimams dėl karo nusikaltimų Ukrainoje koordinuoti įkurta Jungtinė tyrimo grupė, kuriai priklauso ir Lietuva bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras.
Be kita ko, kovą nuspręsta įkurti Agresijos nusikaltimų persekiojimo centrą, kuris veiks Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūroje (Eurojuste).
Nacionaliniu lygiu agresijos nusikaltimus, anot Eurojusto viceprezidentės Margaritos Šniutytės-Daugėlienės, tiria Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina.
Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus taip pat tirtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.
15:36 | Medvedevas pagrasino Lenkijai „išnykimu“
14:55 | Nutekinti dokumentai: Ukraina sudavė stiprų smūgį Rusijos spec. pajėgoms
Ukrainos kariuomenė per plataus masto invaziją sunaikino Rusijos Federacijos specialiąsias pajėgas, skelbia „The Washington Post“, cituodamas nutekintus slaptus Pentagono dokumentus apie karą Ukrainoje.
Specialiosios pajėgos dažniausiai vykdo slaptas ir sudėtingas didelės rizikos misijas, pavyzdžiui, sučiupti ar likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tačiau nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijos Federacijos vadovybė siekė panaudoti elitines specialiąsias pajėgas tiesioginei kovai, rašo „The Washington Post“.
Nutekintuose dokumentuose teigiama, kad greitas Rusijos specialiųjų pajėgų išeikvojimas nuo pat pradžių pakeitė karo dinamiką. Kremlius prarado galimybę naudoti specialiąsias pajėgas įprastose operacijose. Taigi stulbinantys specialiųjų pajėgų nuostoliai lems, kad daliniai bus mažiau veiksmingi ne tik kare Ukrainoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, teigiama Pentagono pranešime.
Remiantis dokumentais, Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) elitinių specialiųjų pajėgų 22-oji brigada patyrė nuo 90 iki 95 proc. nuostolių. Tokie pat nuostoliai buvo užfiksuoti dar dviejose Rusijos Federacijos specialiųjų pajėgų brigadose. Pentagonas mano, kad tik viena iš 5 specialiųjų pajėgų brigadų Rusijos Federacijoje nepatyrė milžiniškų nuostolių.
Rusijos Federacijos specialiosioms pajėgoms atkurti prireiks dešimtmečių, rašoma dokumentuose. Vienam tokiam kovotojui parengti reikia mažiausiai 4 metų. Nors konkretūs nuostolių skaičiai nenurodomi, Pentagonas cituoja duomenis iš pasiklausytų Rusijos kariuomenės pokalbių. Vien 346-ajame dalinyje iš 900 karių liko gyvi tik 125.
14:27 | Slovakijoje uždrausti ukrainietiški grūdai ir jų produktai
Slovakijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija uždraudė šalyje perdirbti iš Ukrainos importuotus grūdus ir tiekti iš jų pagamintą produkciją vidaus rinkai, nurodoma pranešime ministerijos interneto svetainėje.
Balandžio 13-osios potvarkis skelbia, jog toks sprendimą priimtas po to, kai vienoje Slovakijos grūdų perdirbimo įmonėje buvo sulaikyta 1,5 tūkst. tonų ukrainietiškų grūdų, kuriuose aptikta pesticido, draudžiamo Europos Sąjungoje kaip turinčio neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
13:56 | Ukraina atlieka tyrimą dėl kario egzekucijos, siekia nustatyti aukos ir žudiko tapatybes
Ukrainos teisėsauga atlieka tyrimą dėl ukrainiečio kario egzekucijos, internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip rusų karys nukerta galvą karo belaisviui.
„Šiuo metu visos Ukrainos teisėsaugos institucijos, visos mūsų žvalgybos institucijos intensyviai dirba, kad tiksliai nustatytų nusikaltėlį ir auką“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
Jis teigė kol kas negalintis patvirtinti egzekucijos įrašo autentiškumo, tačiau pabrėžė, kad institucijos „tęsia tyrimą“.
„Kai tik galutinai patvirtinsime autentiškumą, mes nedelsiant paskelbsime informaciją“, – sakė generalinis prokuroras.
13:28 | Ukrainos sportininkų rinktinėms uždrausta rungtyniauti su rusais ir baltarusiais
Ukrainos sporto ministerija išleido įsakymą, kuriuo ukrainiečių nacionalinėms rinktinėms draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, kai jose bus sportininkų iš Rusijos ar Baltarusijos.
Remiantis šiuo dokumentu, kurio kopija šią savaitę buvo paskelbta Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos oficialioje interneto svetainėje, atsakingos institucijos turės atšaukti oficialias Ukrainos nacionalinių rinktinių delegacijas iš varžybų olimpinėse, neolimpinėse ir neįgaliųjų sporto šakose, jei jose dalyvaus rusai arba baltarusiai.
Pažeidus draudimą, bus svarstomas klausimas dėl sporto federacijos nacionalinio statuso atėmimo, sakoma įsakyme.
12:46 | Prisigėręs rusas sušaudė savo bendražygį palaikęs jį ukrainiečių diversantu
11:47 | Rusų pajėgoms ir „Wagner“ stiprinant bendradarbiavimą, Maskva intensyvina puolimą Bachmute
Rusija intensyvina puolimą prieš Ukrainos Donecko srities Bachmuto miestą, Rusijos gynybos pajėgoms ir samdinių grupei „Wagner Group“ pagerinus bendradarbiavimą, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Ukrainos gynyba vis dar laiko vakarinius miesto rajonus, tačiau per pastarąsias 48 valandas buvo itin intensyviai apšaudoma Rusijos artilerijos ugnimi, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ penktadienį paskelbtame britų žvalgybos vertinime.
Jame teigiama, kad „Wagner“ šturmo grupės tęsia pagrindinį judėjimą per miesto centrą, o Rusijos oro desanto pajėgos (VDV) pakeitė kai kuriuos „Wagner“ dalinius, saugančius šiaurinį ir pietinį operacijos flangus.
Tuo tarpu Ukrainos pajėgos susiduria su didelėmis aprūpinimo problemomis, tačiau tvarkingai pasitraukė iš pozicijų, kurias buvo priverstos užleisti.
11:09 | Fiodorovas: Melitopolyje nugriaudėjo sprogimas
Teisėtas okupuoto Ukrainos miesto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas Ukrainos televizijai pranešė, kad penktadienio rytą vietoje, kur rusai kaupia ir remontuoja savo karinę techniką, buvo girdėti galingas sprogimas.
„Rytas priešui prasidėjo labai blogai – mieste pasigirdo itin galingas sprogimas, kuris buvo girdimas net aplinkiniuose kaimuose.
Šis sprogimas užfiksuotas netoli geležinkelio ir geležinkelio depo. Išsami informacija bus paskelbta vėliau. Tačiau priešas ten telkia įrangą ir amuniciją. O bazėje depe buvo įrengta remonto bazė, kuri jau nukentėjo nuo sprogimų, bet dar nėra visiškai sunaikinta“, – pasakojo I. Fiodorovas.
Tuo metu okupacinė valdžia pripažįsta įvykus sprogimą, bet dėl jo kaltina viename iš garažų sprogusį dujų balioną.
10:34 | Vokiečių URM vadovė: Kinijai derėtų paraginti Rusiją nutraukti karą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Pekiną paprašyti „agresorės Rusijos nutraukti karą“ Ukrainoje, sakydama, kad „jokia kita šalis neturi didesnės įtakos Rusijai nei Kinija“.
„Gerai, kad Kinija išreiškė savo įsipareigojimą siekti sprendimo, tačiau turiu atvirai pasakyti, kad stebiuosi, kodėl iki šiol Kinijos pozicijoje nėra raginimo agresorei Rusijai nutraukti karą“, – teigė ji po susitikimo su kinų kolega Qin Gangu.
09:56 | Putinui buvo atliekama chemoterapija, o jo generolai bandė sabotuoti karą Ukrainoje – rašoma nutekintuose Pentagono dokumentuose
09:09 | ISW: rusai permetė savo pajėgas viena kryptimi
Rusijos kariuomenė nebesugeba pulti vienu metu keliomis kryptimis, todėl savo puolimą nukreipė viena kryptimi, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
ISW analitikai remiasi Ukrainos generalinio štabo Pagrindinio operatyvinio direktorato viršininko pavaduotoju Oleksijumi Hromovu, kurie paskelbė apie Rusijos karių perkėlimą iš Avdijivkos į Bachmuto apylinkes. Būtent ten rusai dabar sutelkė pagrindines puolimo pastangas.
„Hromovo pareiškimas patvirtina ilgalaikį ISW vertinimą, kad dabartinės būklės Rusijos ginkluotosios pajėgos nėra pajėgios vienu metu keliomis kryptimis vykdyti didelio masto puolimo kampanijų“, – skelbiama instituto analizėje.
Pasak Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maljar, Bachmute okupantai kasdien surengia iki 50 išpuolių. Padėtis mieste tebėra sunki, bet kontroliuojama.
08:23 | Pareiškimas Rusijos televizijoje – Baltijos šalys ir Lenkija „nori sugrįžti pas motiną Rusiją namo“
07:49 | Serbijos lyderis paneigė, kad jo šalis siuntė ginklus Ukrainai
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis nepardavė ir neparduos ginklų Ukrainai, pranešė užsienio žiniasklaida.
Šis pareiškimas pasirodė po nutekintoje Pentagono ataskaitoje rastų teiginių, kad Belgradas sutiko tiekti ginklus Kyjivui,
„Serbija neeksportavo ir neeksportuos ginklų į Ukrainą“, – pasak naujienų agentūros „Beta“, žurnalistams sakė A. Vučičius.
Jis pridūrė, kad Balkanų šalis, tradicinė Rusijos sąjungininkė, nesiuntė ir nesiųs amunicijos nei Ukrainai, nei Rusijai: „Nėra jokio dokumento, kuris parodytų ką nors panašaus.“
07:00 | JAV oro pajėgų narys suimtas dėl Pentagono dokumentų nutekinimo
Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21-erių amerikiečių oro pajėgų narį, įtariamą prisidėjus prie didelio jautrių JAV vyriausybės paslapčių, įskaitant apie karą Ukrainoje, nutekinimo.
Suėmimas, kurį tiesiogiai transliavo televizijos kanalai, buvo savaitę trukusio ir žiniasklaidos intensyviai nušviesto tyrimo dėl vieno iš didžiausią žalą padariusių įslaptintos informacijos nutekinimų nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas paviešino JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) dokumentus, kulminacija.
Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas spaudos konferencijoje įtariamuoju įvardijo JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotoją Jacką Teixeirą, kuris, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai.
Svarbiausi penktadienio įvykiai
► Vokietija ketvirtadienį patvirtino Lenkijos prašymą dėl penkių sovietinių naikintuvų reeksportavimo į Ukrainą.
► Ukrainietis, kuris save padegė prie gimtinės konsulato pietų Lenkijoje, ketvirtadienį sunkios būklės buvo paguldytas į ligoninę, pranešė policija.
► Norvegija 15 Rusijos ambasadoje Osle dirbančių žvalgybos pareigūnų paskelbė nepageidaujamais asmenimis, ketvirtadienį skelbiama šalies užsienio reikalų ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
► Už labai slaptų JAV vyriausybės dokumentų nutekinimo slypi jaunas ginklų entuziastas, kuris pirmasis jais pasidalijo socialiniuose tinkluose, trečiadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“.
