Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:05 | ES siūlo kurti Ukrainos palaikymo fondą: leistų valstybei gyvuoti net ir karo sąlygomis
Europos Sąjunga svarsto galimybę sukurti solidarumo fondą Ukrainai, kuris padėtų teikti pagrindines paslaugas šalyje ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius, penktadienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.
„Fondas suteiktų likvidumo nuolatinei paramai valdžios institucijoms ir ilgainiui taptų laisvos ir demokratinės Ukrainos atkūrimo stuburu, kai karo veiksmai nutrūks“, – tviteryje rašė Ch. Michelis.
„Ukrainiečių rodoma drąsa ir atsparumas verčia jausti pagarbą“, – sakė Ch. Michelis. – ES ir toliau palaikys jus Kremliaus agresijos akivaizdoje“.
Vienas ES pareigūnas „Reuters“ sakė, kad fondo sukūrimas bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES lyderių susitikime, rašoma „The Guardian“. Rusijos invazija atribojo Ukrainą nuo tarptautinių finansų rinkų, o tokio fondo įkūrimas galėtų užtikrinti likvidumą, reikalingą vyriausybės paslaugų teikimui, gynybos pastangoms tęsti ir pagrindinėms paslaugoms teikti, pranešė „Reuters“.
21:07 | Bidenas perspėjo Kiniją dėl Rusijos teroro rėmimo pasekmių
Baltieji rūmai pateikė savo pokalbio tarp J. Bideno ir Xi Jinpingo versiją: Kinijos lyderis buvo perspėtas dėl pasekmių, jeigu Pekinas suteiktų materialinę pagalbą Rusiją šiai puolant Ukrainos miestus ir civilius gyventojus.
J. Bidenas Kinijos lyderiui paaiškino Vakarų veiksmus siekiant atsakyti į Rusijos invaziją Ukrainoje.
JAV prezidentas taip pat paaiškino, kad Kinijos laukia pasekmės, jeigu ši nuspręstų suteikti Rusijai materialinę pagalbą, nepaisant brutalaus puolimo prieš Ukrainos gyventojus.
J. Bidenas taip pat pažymėjo, kad palaiko diplomatinį krizės sprendimą.
20:33 | Arestovičius: reikia pripažinti, kad Ukraina neturi pajėgų pralaužti Mariupolio apsupties
Sudėtingą situaciją Mariupolyje patvirtino ir Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovičius. Jo teigimu, reikia pripažinti, kad Ukraina neturi karinių pajėgų, kurios galėtų išlaisvinti apsuptyje atsidūrusius „Azov“ bataliono karius, besikaunančius dėl Mariupolio išlaikymo. Jo teigimu, vienintelis kelias kažką pasiekti gali būti diplomatinis.
20:01 | Mūšiai dėl Mariupolio persikėlė į miesto centrą
Rusija pastarąją savaitę sukoncentravo savo pajėgas pietinės Ukrainos kryptimi, kur vyksta aršūs mūšiai dėl didžiųjų miestų kontrolės. Nepaisant jau kelias savaites trunkančios apsupties, rusams niekaip nepavyksta užimti svarbaus strateginio Mariupolio miesto.
Miesto meras Vadymas Boičenka BBC pasakojo, kad „rusai šiandien iš tiesų buvo labai aktyvūs“. Tęsiasi tankų ir pėstininkų mūšiai. Mero teigimu, gyventojai slepiasi bunkeriuose.
Jis taip pat priminė, kad iš miesto jau faktiškai nieko neliko: 80 proc. gyventojų namų yra arba apgadinta arba sugriauta, 30 proc. iš jų jau nebeįmanoma atstatyti.
„Miesto centro nebeliko. Nėra nė vieno gabalėlio žemės mieste, kuris nebūtų paliestas karo“, – aiškino jis.
Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti artilerijos pabūklais apšaudoma gamykla „Azovstal“, įsikūrusi Mariupolio pramoniniame Livoberežnyj rajone, kuriame galimai savo įtvirtinimus turi ukrainiečių pajėgos. Prieš kelias dienas R. Kadyrovas tvirtino, kad šią teritoriją puls čečėnų padaliniai.
18:27 | Po Bideno ir Xi Jinpingo pokalbio: JAV tyla ir Kinijos nuoskaudos dėl Taivano
Dvi valandas trukęs didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos – vadovų pokalbis baigėsi, tačiau optimizmo, kad pavyks greičiau išspręsti krizes, įskaitant karą Ukrainoje, jam pasibaigus nėra daug. „Svarbiausiu“ vadinamo J. Bideno ir Xi Jinpingo pokalbio rezultatų, pirmo nuo pat karo Ukrainoje pradžios, laukiama visame pasaulyje. Nuo Kinijos veiksmų, ir galimo įsitraukimo į karą Ukrainoje, gali priklausyti ir tai, kaip greitai jis baigsis.
Kinijos vadovas diplomatiškai aiškino, kad „konfliktai tarp valstybių yra niekam nereikalingi“. Baltųjų rūmų oficialaus komentaro kol kas nėra.
Kinijos žiniasklaidoje skelbiama, kad pokalbio metu JAV prezidentas išreiškė šalies poziciją „nesiekti pradėti naujo Šaltojo karo“ su Kinija, „nesiekti pakeisti Kinijos sistemos“ ir „nesiekti priešintis Kinijai naujomis sąjungomis“, o taip pat „nereikalauti nepriklausomo Taivano“ bei „nesiruošti konfliktui su Kinija“.
Taip pat pabrėžiama, kad Kinijos ir JAV santykiai dar neišėjo iš krizės, kurią, anot kinų, sukūrė D. Trumpo administracija, o dėl nesprendžiamos Taivano problemos gali kilti „griaunantis poveikis abiem šalims“. Tiesa, Xi Jinpingas taip pat akcentavo, kad Kinijos ir JAV nesutarimai „gali likti, tačiau jų stiprėjimas neturi atsiliepti pasaulinei prekybai, energetikai ir žaliavų (tikimo) grandinėms“.
Šiuos kinų pusės vertinimus reiktų vertinti atsargiai dėl Kinijos režimo propagandos poveikio.
17:52 | JAV: daugelis sankcijų gali būti atšaukta, jeigu Rusija nutrauks karo veiksmus ir bus atstatytas Ukrainos suverenitetas
JAV Baltieji rūmai kol kas nekomentuoja J. Bideno ir Xi Jinpingo pokalbio rezultatų. Tačiau netrukus po to amerikiečių Valstybės departamentas pranešė, kad JAV yra pasirengusios atšaukti daugelį sankcijų Rusijai, jeigu bus nutraukti karo veiksmai ir atstatytas Ukrainos suverenitetas.
17:45 | Medinskis pranešė apie derybų eigą
Rusijos derybų grupės su Ukraina atstovas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad Ukrainos „demilitarizacijos“ klausimo sprendimas tarp šalių „yra kažkur pusiaukelėje“, o „Ukrainos neutralaus statuso ir jos nestojimas į NATO – temos, kur Maskva ir Kijevas maksimaliai suartino savo pozicijas“, rašoma TASS.
16.28 | Xi Jinpingas J. Bidenui: konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“
Penktadienį ryte per vaizdo pokalbį su JAV prezidentu Joe Bidenu Kinijos lyderis Xi Jinpingas teigė, kad kariniai konfliktai ir konfrontacija nėra naudingi, rašoma CNN.
„Valstybių santykiai negali pasiekti karinės konfrontacijos stadijos. Konfliktai ir konfrontacija niekam nenaudingi. Taika ir saugumas yra svarbiausios tarptautinės bendruomenės vertybės“, – teigė Xi Jinpingas.
16.22 | JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,27 mln. žmonių, daugiausia į Lenkiją
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, o iš jų daugiau kaip 2 mln. kirto Lenkijos sieną, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.
JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko jau 3 270 662 žmonės – tai yra 100 765 daugiau nei buvo užfiksuota ketvirtadienį.
„Stebime bendrą srauto sulėtėjimą“ palyginti su pirmosiomis konflikto dienomis, pažymėjo UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).
15.55 | Prieš karą pasisakęs Rusijos pareigūnas traukiasi iš posto
Buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, kuris yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinį puolimą Ukrainoje sukritikavusių rusų pareigūnų, penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.
2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.
„Arkadijus Dvorkovičius nusprendė atsisakyti Skolkovo fondo pirmininko įgaliojimų ir sutelkti dėmesį į švietimo projektų vystymą“, – sakoma penktadienį paskelbtame fondo pareiškime.
49 metų A. Dvorkovičius ilgus metus dirbo Rusijos vyriausybėje, yra buvęs Kremliaus padėjėju, vicepremjeru. Minimam fondui jis vadovavo nuo 2018 metų.
15.43 | Žuvo Ukrainos kariai
Remiantis pranešimais, dešimtys Ukrainos karių žuvo šį rytą po Rusijos raketos smūgio į karinę bazę Mykolajive. Kol kas suskaičiuoti 45 žuvusieji.
Rescue operation still ongoing at the military base in Mykolaiv. This soldier alive but in pain.
— Niclas Hammarström (@n_hammarstrom) March 18, 2022
At least 45 dead.
On assignment for @expressen in Ukraine pic.twitter.com/Szdsk1k7gk
15.17 | Prasidėjo JAV ir Kinijos vadovų pokalbis
Pranešama, kad prasidėjo telefoninis Joe Bideno ir Xi Jinpingo pokalbis. Anksčiau skelbta, kad Jungtinių Valstijų prezidentas bandys įtikinti Kinijos vadovą, kad šis spaustų V. Putiną užbaigti karą Ukrainoje.
15.04 | Lenkija padvigubins kariuomenę
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė naują įstatymą, kuris padidintų šalies kariuomenę beveik dvigubai – iki 300 tūkst. karių.
15.04 | Parama Ukrainai
Penktadienį Ukraina sulauks 300 mln. eurų iš Europos Sąjungos. Tai antroji paramos dalis iš 1,2 milijardo eurų pagalbos Ukrainai programos, kurią patvirtino Bendrija.
Pirmąjį 300 mln. eurų mokėjimą Kyjivas gavo kovo 11 d.
14.44 | JAV smerkia Rusijos grasinimus į NATO įstoti norinčiai Bosnijai
Jungtinės Valstijos pasmerkė Rusijos ambasadoriaus Bosnijoje komentarus su netiesioginiu grasinimu šiai Balkanų šaliai dėl jos noro įstoti į NATO.
Bosnija nuo maždaug 100 tūkst. gyvybių nusinešusio 10-ojo dešimtmečio karo yra pasidalijusi į etniškai skirtingas dalis. Šalį pasikeisdami valdo trys Prezidiumo nariai. Kroatų ir musulmonų lyderiai pritaria stojimui į NATO, o serbų lyderis sako remiantis karinį neutralumą.
Anksčiau šią savaitę Rusijos ambasadorius Sarajeve Igoris Kalabuchovas sakė, kad jo šalis gali „reaguoti“, jei Bosnija įstotų į Vakarų karinį aljansą, ir priminė Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Jei [Bosnija] nuspręs kam nors priklausyti, tai jos vidaus reikalas. Bet yra ir kitas dalykas – mūsų reakcija, – sakė I. Kalabuchovas. – Tai, ko tikimės, pademonstravome Ukrainos pavyzdžiu. Jei bus grasinama, mes reaguosime.“
14.27 | Zelenskis: sprendimą dėl Ukrainos narystės ES pateiks po kelių mėnesių
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Briuselis Kyjivui pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius pateiks savo sprendimą dėl Ukrainos prašymo prisijungti prie Bendrijos.
„Turėjau esminį pokalbį su Europos Komisijos pirmininke. Europos Komisijos sprendimas dėl Ukrainos prašymo dėl narystės Europos Sąjungoje bus paruoštas per kelis mėnesius. Ukrainos vyriausybė ir Europos Komisija yra informuotos. Judame link savo strateginių tikslų kartu“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.
Had substantial conversation with EC President @vonderleyen.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 18, 2022
EC opinion on UA application for #EU membership will be prepared within few months.
UA Government and EC are instructed. Moving to our strategic goal together.
14.21 | Skaičiuoja žuvusiuosius sostinėje
Nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Kyjive žuvo 222 žmonės, tarp jų 60 civilių.
Pasak Kyjivo administracijos, per Rusijos išpuolius sostinėje žuvo keturi vaikai. Maždaug 889 žmonės buvo sužeisti, tarp jų 241 civilis ir 18 vaikų.
14.10 | Du scenarijai karo pabaigai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad yra dvi galimos karo Ukrainoje baigtys. Taip Kyjivo atstovas kalbėjo duodamas interviu leidiniui „Ukrainska Pravda“.
Pirmoji – absoliutus vienos iš pusių pralaimėjimas. To ir siekė Kremlius, tikėdamasis karo pradžioje gana greitai užimi Kyjivą ir nuversti dabartinę Ukrainos valdžią. Antroji baigtis – po derybų pasiektas bendras susitarimas.
„Iš Ukrainos perspektyvos, ne iš Rusijos perspektyvos, mes turime aiškiai ir blaiviai suvokti, kad karas baigsis arba Rusijos sutriuškinimu, arba susitarimu, kuris bus grįstas Ukrainai palankiomis sąlygomis. Manau, kad antrasis scenarijus vis dar realus“, – interviu teigė D. Kuleba.
Jis pakartojo, kad Ukrainos diplomatai stengiasi, kad susitarimas su Rusija būtų kuo naudingesnis Kyjivui.
13.53 | Pavyko išgelbėti 130 žmonių
Iki šiol iš subombarduoto Mariupolio dramos teatro griuvėsių pavyko išgelbėti 130 asmenų, praneša Ukrainos žmogaus teisių komisarė.
Žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova per televiziją sakė, kad sugriauto teatro vietoje vyksta gelbėjimo darbai, o rūsyje vis dar yra 1 300 žmonių.
13.32 | Lenkijos premjeras pristatė ekonomikos „derusifikavimo“ planus
Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.
„Spręsime Lenkijos ir visos Europos ekonomikos derusifikavimo klausimą, nes šiandien Lenkija yra priešakyje šalių, kurios stengiasi įkvėpti kitas valstybes atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Morawieckis.
Jis pabrėžė, jog Lenkija kovoja su energetine priklausomybe nuo Rusijos pirmiausia tiesdama dujų jungtis su alternatyviais tiekėjais, užsitikrindama suskystintų gamtinių dujų tiekimą iš Jungtinių Valstijų.
„Tikėkime, kad kai po metų, dvejų ar trejų tapsime nepriklausomi nuo Putino, dujų kainos sumažės. Visi turime būti atsparūs šiam Putino šantažui“, – sakė ministras pirmininkas.
13.11 | Kuleba su Borrelliu aptarė penktąjį sankcijų paketą Rusijai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė penktadienį kalbėjęsis apie naują sankcijų Rusijai paketą su Europos Sąjungos diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.
„Aptarėme 5-ojo ES sankcijų paketo Rusijai rengimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Kuleba.
Pasak jo, abu pareigūnai taip pat kalbėjosi apie priemones, skirtas padėti į ES bėgantiems Ukrainos pabėgėliams.
13.03 | Stengiamasi gesinti milžinišką gaisrą, įsiplieskusį po Charkivo Babarašovos turgaus apšaudymo
Gaisras, kilęs milžiniškame Charkovo Barabašovos turguje ketvirtadienį po Rusijos apšaudymo, vis dar gesinamas, pranešė Ukrainos regioninė pagalbos tarnyba, rašo CNN.
Iškvietimą apie gaisrą turguje, kuris laikomas vienu didžiausių pasaulyje, pareigūnai gavo apie 14 val. vietos laiku ketvirtadienį.
13.01 | Prancūzija: sankcijos pradeda daryti „realų poveikį“ Rusijai
Vakarų sankcijos pradeda daryti „realų poveikį“ Rusijai, penktadienį interviu CNN sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attal.
„Tai yra mūsų veiksmų esmė, visos priemonės, kurių imamės, yra skirtos užtikrinti, kad šis karas jam (Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui) kainuotų tiek daug, kad galų gale jis bus priverstas jo pasiduoti“, – sakė g. Attal.
12.38 | Peskovas: Bideno pasisakymai apie Putiną prilygsta „asmeniniams įžeidimams“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento Joe Bideno pasisakymai apie Vladimirą Putiną prilygsta asmeniniam įžeidimui, rašo CNN.
„Maskva jau girdi ir mato kasdienius prezidento Bideno pareiškimus, kurie, tiesą sakant, jau yra asmeniniai Putino įžeidimai“, – sakė Peskovas.
Ketvirtadienį J. Bidenas sakė, kad Putinas yra „žudantis diktatorius, grynas banditas“, kovojantis amoraliame kare prieš Ukrainos žmones.
12.18 | Kalėjimas iki gyvos galvos
Rusijos Dūma ketina sugriežtinti bausmes žmonėms, kurie kaltinami valstybės išdavyste. Šiuo metu už išdavystę Rusijoje baudžiama nuo 12 iki 20 metų kalėjime. Kremliaus politikai ketina šią tvarką sugriežtinti ir prailginti bausmę iki gyvos galvos.
12.11 | Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Lenkijoje viršijo 2 milijonus
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį pranešė, kad jau daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių atvyko į šalį Ukrainos, nuo vasario 24 dienos kovojančios su Rusijos karine invazija.
„9 val. (vietos, 10 val. Lietuvos) laiku pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo du milijonus. Dauguma jų – moterys ir vaikai“, – sakoma pasieniečių „Twitter“ pranešime.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
12.07 | Putinas apkaltino Kyjivą „vilkinant derybas“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vykusio telefoninio skambučio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu teigė, kad Kyjivas bando vilkinti taikos derybas, tačiau Maskva yra pasiruošusi jas tęsti.
Kremliaus atstovai tikina, kad Ukraina visais įmanomais būdais bando nutolinti taikos susitarimą ir kelia nerealius reikalavimus.
„Nepaisant to, Rusija stengiasi tęsti derybas ir rasti sprendimą“, – rašoma Kremliaus išplatintame pareiškime.
11.48 | Lavrovo įspėjimas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad visi vežėjai, gabenantys ginklus Ukrainai, bus paskelbti kariniais taikiniais.
#Russia's Foreign Minister #Lavrov threatens that all transporters that may bring weapons to #Ukraine will be declared military targets. pic.twitter.com/DDP8AkT8OD
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) March 18, 2022
Rusija praėjusią savaitę jau perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai.
„Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Pasak jo, Maskva perspėjo „apie ginklų, tokių kaip nešiojamosios zenitinių raketų sistemos, prieštankinių raketų sistemos ir panašiai, neapgalvoto tiekimo pasekmes“.
S. Riabkovas sakė, kad Vašingtonas Maskvos perspėjimų nelaikė rimtais. Anot jo, „derybų procesai“ tarp Rusija ir JAV dėl Ukrainos nevyksta.
11.28 | Siūlo atakuoti Tbilisį
Rusijos ekspertas paragino Kremlių paleisti raketos smūgį į Tbilisyje įsikūrusią laboratoriją, jei ši neįsileistų Rusijos ekspertų.
Maskvos valstybinis tarptautinių santykių instituto ekspertas Michailas Alexandrovas pareiškė, kad Sakartvelas privalo įsileisti Rusijos ekspertus į šalies sostinėje esančią Lugaro laboratoriją.
Jei kartvelai atsisakys tą padaryti, anot eksperto, Kremlius turėtų paleisti raketą į šį tyrimų centrą.
Tai ne pirmas kartas, kai Rusija linksniuoja Lugaro laboratoriją. 2017 metais Kremlius tvirtino, kad Tbilisyje įsikūrusiame mokslo centre Jungtinės Valstijos kuria biologinį ginklą.
Tokią informaciją paneigė JAV Valstybės departamentas bei ne vienas biologinio ginklo ekspertas. Specialistai Rusijos kaltinimus prieš ketverius metus įvertino kaip propagandos ir informacinio karo dalį.
11.17 | Daugiau žinių apie sprogimą Kyjive
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko praneša naujausią informaciją po raketų smūgio Ukrainos sostinėje. Per išpuolį gyvenamame Podilskio rajone, žuvo vienas žmogus, 19 buvo sužeisti, tarp jų – ir keturi vaikai.
Kaip pasakoja meras, per sprogimą apgriauti šeši gyvenamieji namai, vaikų darželis ir mokykla.
#Kyiv's mayor #Klitschko arrived at the scene of explosion in #Podilsky district.
— NEXTA (@nexta_tv) March 18, 2022
According to preliminary information one person was killed and 19 injured, including four children.
Six residential buildings, a kindergarten and a school were damaged. pic.twitter.com/Yo1ER5c8MD
10.57 | Mirtini smūgiai Ukrainoje
Rusijos pajėgos smogė į Charkive esančią aukštąją mokyklą ir gyvenamąjį pastatą. Vienas žmogus žuvo, 11 žmonių sužeista.
Kramatorske rusų raketa pataikė į gyvenamąjį namą ir administracinį pastatą. Pagal išankstinę informaciją, du žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti.
📽️At least 2 killed and 6 injured as Russian missile hit administrative building and nearby residential area in #Kramatorsk #Ukraine #UkraineRussiaWar https://t.co/XmtSQltYbx pic.twitter.com/4NKwPfyUvo
— MilitaryLand.net (@Militarylandnet) March 18, 2022
Vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, kai Rusijos raketos nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo šiaurinėje Kyjivo dalyje penktadienio rytą.
10.47 | JK karo ekspertas tvirtina, kad Ukraina žemina Rusijos pajėgas karo lauke ir „šluostosi į ją kojas“
Jungtinės Karalystės Profesorius Michaelas Clarke‘as teigia, kad Rusija daro kiekvieną įmanoma taktinę klaidą karo Ukrainoje metu.
„Rusijos kariai atrodo visiškai nepasiruošę, jie neapgalvojo, kaip turi vykti didžiulė karinė kampanija“, – kalbėjo jis BBC radijui.
Pasak jo, ukrainiečiai sėkmingai stabdo Rusijos pajėgų veržimasi ir organizuoja sėkmingas kontratakas. Ekspertas pažymėjo, kad Kremliaus nuostoliai milžiniški, prarasta daug karinės technikos ir karių gyvybių.
M. Clarke‘as sėkmingą Ukrainos gynybą aiškina NATO standartus atitinkančią karo lauko vadovavimo ir kontrolės sistema, kurią Ukrainai Aljanso šalys narės padėjo parengti nuo 2014 metų.
10.30 | Jungtinėje Karalystėje nebelieka RT
Didžiosios Britanijos žiniasklaidos reguliavimo institucija „Ofcom“ panaikino Rusijos remiamo televizijos kanalo RT licenciją transliuoti Jungtinėje Karalystėje.
„Mes nemanome, kad RT tinkama turėtii licenciją transliuoti JK“, – penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „Ofcom“.
Institucija praneša nedelsiant atšaukianti RT transliavimo licenciją.
10.17 | Ukraina nukovė bent 14 200 Rusijos karių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 14 200 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 93 lėktuvus, 112 sraigtasparnius, 450 tankų, 1448 šarvuočius, 205 artilerijos pabūklus, 72 raketų sistemas, 3 laivus, 879 mašinas, 60 kuro cisternų, 12 bepiločių orlaivių, 43 priešraketinės gynybos sistemas bei 11 specialiosios įrangos vienetų.
10.11 | Numuštas rusų naikintuvas-bombonešis
Ukraina skelbia, kad Bučos apskrityje penktadienį 8.15 val. numušė Rusijos naikintuvą-bombonešį SU-34. Teigiama, kad ukrainiečiai tam panaudojo priešlėktuvinės gynybos sistemą „Stinger“.
10.03 | Smogta į ginklų sandėlį
Pietinėje Voznesensko miesto dalyje esantis ginklų sandėlis patyrė smūgį. Kol kas nėra informacijos, ar ataka pareikalavo aukų.
10.00 | Raketos nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo
Vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, kai Rusijos raketos nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo šiaurinėje Kyjivo dalyje penktadienio rytą.
09.38 | Į Lvivą skriejo šešios raketos
Ukrainos kariuomenė praneša, kad į Lvivą penktadienį Rusija paleido šešias raketas. Pasak Kyjivo, manoma, kad smūgiai paleisti iš Juodosios jūros. Dvi raketas ukrainiečiams pavyko numušti su oro gynybos sistema.
09.30 | Australija imasi naujų sankcijų prieš Rusiją
Australija įves naujas sankcijas, kurios bus nukreiptos prieš Rusijos bankus ir oligarchus. Kanbera paskelbė, kad praplėtė sankcijų Kremliui paketą, įtraukė į dar 11 Rusijos bankų, valdžios atstovų, taip pat ir oligarchų, tokių kaip Olegas Deripaska ir Viktoras Vekselbergas, kurie turi verslo sąsajų su Australija.
09.15 | Jungtinė Karalystė: Rusijos pajėgos šią savaitę padarė labai mažai progreso
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos šią savaitę padarė labai mažą progresą. Pasak britų, Ukrainos pajėgos aplink Kyjivą ir Mykolajivą sėkmingai atremia Rusijos kariuomenės bandymus apsupti miestus ir sekina ją. Pažymima, kad Charkivas, Černyhivas, Sumai ir Mariupolis yra apsupti ir patiria stiprias atakas.
09.07 | Subombarduoto Mariupolio teatro griuvėsiuose tebėra per 1 tūkst. žmonių
Mariupolyje slėptuvėje po subombarduotu Dramos teatru liko ne mažiau nei 1 300 žmonių, teatro griuvėsių niekas nevalo, todėl žmonės negali iš jos išeiti, socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.
Rusijos pajėgos Mariupolio teatrą bombardavo kovo 16 dienos vakarą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.
Kovo 17 dieną paaiškėjus, kad slėptuvė ataką atlaikė, prasidėjo nukentėjusių gelbėjimo darbai.
„Tikrai žinoma, kad slėptuvė nesugriuvo. Tačiau ji susideda iš trijų dalių, ar kuri nors iš jų nukentėjo, nežinoma. Ryte iš po griuvėsių, kuriuos valė patys mariupoliečiai, buvo ištraukta mažiausiai 130 žmonių“, – nurodė deputatas.
Pasak S. Tarutos, Dramos teatro slėptuvėje buvę ir išsigelbėję žmonės pasakojo, kad slėptuvėje liko ne mažiau 1 300 žmonių.
„Kiek žmonių tebėra po griuvėsiais, kiek sužeistųjų ir žuvusių, niekas nežino. Aišku tik tai, kad žmonės neturi galimybės iš ten ištrūkti. Griuvėsių niekas nevalo. Tarnybas, kurios turėtų valyti griuvėsius, gelbėjimo tarnybas – tiek savivaldybių, tiek nacionalines – blokados dienomis fiziškai sunaikino rasistai okupantai“, – pridūrė S. Taruta.
Tą pačią dieną Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ pranešė, kad rusų pajėgos apšaudė ukrainiečių saugumo tarnybų pareigūnus, bandžiusius vaduoti žmones iš po teatro griuvėsių.
09.05 | Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų
Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“.
Šveicarijos bankininkų asociacija paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144–192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.
Šie duomenys rodo, kad turtingųjų rusų ryšių su Šveicarijos, didžiausio pasaulyje ofšorinio praturtėjimo centro, bankais mastas gerokai viršija balansinę riziką, kurią kai kurie šios Alpių valstybės bankai pradėjo išsamiai analizuoti.
08.51 | Nustatytas taikinys Lvive
Lvivo meras Andrij Sadovyj teigia, kad penktadienį kelios raketos pataikė į lėktuvų techninės priežiūros įmonę. Jo teigimu, gamyklos darbas buvo sustabdytas kiek anksčiau.
Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
❗️Some explosions are reported in and around #Lviv. pic.twitter.com/ycdLg1JC8N
— NEXTA (@nexta_tv) March 18, 2022
08.40 | Nukovė Rusijos pulkininką
Rusijos valstybinė televizija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo aukšto rango Rusijos karininkas – Kostromos oro desantininkų pulko vadas pulkininkas Sergejus Sucharevas.
Naujieną patvirtino ir Rusijos karinės oro pajėgos.
Kartu su S. Sucharevu buvo nukauti ir dar keturi oro desantininkai – kapitonas Aleksejus Nikitinas, seržantai Aleksandras Limonovas ir Sergejus Lebedevas bei kapralas Jurijus Degtiariovas.
Confirmed: Colonel Sergey Sukharev, Russia’s 331st Airborne Regiment commander, has been eliminated in Ukraine.
— Illia Ponomarenko 🇺🇦 (@IAPonomarenko) March 18, 2022
He was directly responsible for the Ilovaisk massacre of 2014. pic.twitter.com/3nnY9p8Aup
08.21 | Į oro uostą nepataikė
Lvivo meras patvirtino, kad anksčiau šį rytą girdėti sprogimai nugriaudėjo netoli miesto oro uosto, bet nepataikė į patį oro uostą.
Apie 8 val. ryto Lvivo meras Andrij Sadovyj „Telegram“ sakė, kad Rusijos raketos pataikė į vietovę netoli Lvivo oro uosto. Kol kas apie išpuolio aukas nepranešama.
„Dar negaliu pasakyti adreso realiu laiku, bet tai tikrai ne oro uostas“, – sakė jis.
BREAKING: Lviv airport has been hit by Russian missiles. I’m told it’s four missiles, but all unclear.
— misha (@mishazelinsky) March 18, 2022
I can see smoke on the horizon from my apartment in the centre — airport is 6km from centre. Video not mine. pic.twitter.com/gZ5zNpDje5
08.11 | Numušė 14 lėktuvų
Ukrainos kariuomenė skelbia per dieną sunaikinusi 14 Rusijos karinių lėktuvų. Pranešama, kad tarp jų buvo 7 orlaiviai, 1 sraigtasparnis, 3 bepiločiai orlaiviai ir 3 sparnuotos raketos.
07.56 | Po sprogimo Charkive mirė gelbėtojas
Ukrainos greitosios pagalbos tarnybos ketvirtadienį bandė suvaldyti gaisrą viename didžiausių Charkivo prekybos centrų. Jis kilo po vieno iš daugybės apšaudymų.
Dėl apšaudymo du gelbėtojai buvo sužeisti ir gydyti, tačiau vienas jų neišgyveno, penktadienį pranešė Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba.
07.20 | Sprogimai Lvive
Lvivo mieste, esančiame vakarų Ukrainoje, šį rytą pranešama apie sprogimus. Miesto gyventojai tvirtina, kad Rusijos raketos apšaudė oro uostą. Tai skelbia ir vietos žiniasklaida.
Kaip skelbė Ukrainos televizija „Ukraina 24“, penktadienio rytą Lvive nuaidėjo mažiausiai trys sprogimai.
Socialiniuose tinkluose skelbiama vaizdo medžiaga, kurioje matyt, kad iš tarptautinio oro uosto krypties kyla dūmų stulpas.
BREAKING: Russian strike on #Lviv airport #Russia #Ukraine #RussiaUkraineWar pic.twitter.com/r30vHxMdzY
— Ukraine Breaking911 ✪ (@breaking911WW) March 18, 2022
07.10 | JAV ekspertai: Mariupolio žlugimas gali būti neišvengiamas
Dėl užsitęsusio Rusijos puolimo pietinis Ukrainos Mariupolio uostamiestis artimiausiomis savaitėmis gali kapituliuoti arba būti užgrobtas, rašoma naujausiame JAV Karo studijų instituto kasdieniniame vertinime.
Instituto analizė rodo, kad Rusijos pajėgos ketvirtadienį nepadarė didelės teritorinės pažangos, tačiau Mariupolis buvo „visiškai sunaikintas“, o dar dydesnis miesto gyvenamųjų zonų atakavimas gali lemti jo kapituliaciją arba užgrobimą.
Ekspertų grupė taip pat teigia, kad Ukrainos pajėgos ketvirtadienį padarė didelę žalą Rusijos pajėgoms aplink Kyjivą ir atmušė Rusijos operacijas Charkivo srityje. Ukrainos oro gynyba tebėra veiksminga – vien trečiadienį numušta 10 Rusijos lėktuvų.
06.56 | Niujorke pavogta šimtai neperšaunamų liemenių, paaukotų Ukrainai
Niujorke šimtai neperšaunamų liemenių, kurios buvo surinktos kaip policijos pareigūnų labdara ir turėjo keliauti į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, buvo pavogtos, ketvirtadienį pranešė policija ir labdaros organizacija.
Vagystė įvyko nevyriausybinės organizacijos „Amerikos ukrainiečių kongreso komitetas“ būstinėje. Trečiadienį ten iškviesta policija buvo informuota, kad „apie 400 neperšaunamų liemenių buvo paimtos iš tos vietos“, – nurodė Niujorko policijos departamento atstovė leitenantė Jessica McRorie.
„Niekas nebuvo sulaikytas, vyksta tyrimas“, – pridūrė ji.
06.39 | Vakarų Ukrainoje – oro pavojaus sirenos
Pranešama, kad šį rytą daugelyje Vakarų Ukrainos rajonų skamba oro antskrydžių sirenos. Nacionalinės naujienų agentūros „Ukrinform“ duomenimis, Rivnės, Voluinės, Lvivo, Ternopilio ir Ivano-Frankivsko regionuose skamba sirenos.
06.21 | Rusija atšaukė JT balsavimą dėl Ukrainos
Rusija atšaukė penktadienį planuotą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl „humanitarinės“ rezoliucijos Ukrainoje, nesulaukusi paramos iš artimiausių savo sąjungininkų, pranešė diplomatai.
Maskvai nepavyko sutelkti paramos rezoliucijos projektui iš Kinijos ir Indijos.
Rusijos pasiuntinys ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia patvirtino, jog penktadienį balsavimas neįvyks.
06.14 | JAV ir Kinijos susitikimas
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį 9 val. JAV laiku (15 val. Lietuvos) kalbėsis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, praneša Baltieji rūmai.
„Tai yra dalis nuolatinių pastangų palaikyti atviras komunikacijos linijas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos Liaudies Respublikos“, – teigiama pareiškime.
„Abu lyderiai aptars abiejų šalių konkurencijos valdymą, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą ir kitus abiem šalims rūpimus klausimus“, – priduria Baltieji rūmai.
05.54 | Rusija nepasiima savo karių
Karui Ukrainoje trunkant jau ilgiau nei tris savaites, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos bandymą pildyti savo karinio personalo gretas samdiniais iš užsienio. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos net nebando susigrąžinti kai kurių savo karių, kurie dabar paimti į nelaisvę Ukrainoje.
„Gavome informacijos, kad Rusijos kariuomenė verbuoja samdinius iš kitų šalių ir bando į karinę tarnybą įtraukti kuo daugiau jaunuolių.
Į karo nelaisvę pateko ir daugiau rusų šauktinių. Tarp jų yra ir tokių, kurie atsisako grįžti į Rusiją. Yra daug tokių, apie kuriuos Rusijoje net nekalbama, kurių neketinama atsiimti. Kai kurių karių šeimos gavo pranešimus kad jie mirę, nors jie yra nelaisvėje ir gyvi“, – ketvirtadienio naktį paskelbtoje kalboje sakė V. Zelenskis.
Įspėdamas tuos, kurie gali prisijungti prie Rusijos kariuomenės, Zelenskis sakė: „Tai bus blogiausias jūsų gyvenimo sprendimas. Ilgas gyvenimas yra geriau nei pinigai, kuriuos jie siūlo už trumpą“.
05.34 | Rusija bando pildyti savo gretas
Rusija imasi priemonių „užsieniečių sąskaita kompensuoti karių praradimą“, ruošdamasi galimai atakai Kyjive, rašoma naujausioje Ukrainos kariuomenės operatyvinėje ataskaitoje.
„Remiantis turima informacija, Rusijos okupantai jau pasikvietė 1000 samdinių iš vadinamosios Basharo al-Assado ir „Hezbollah“ armijos“, – nurodė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad pagrindinis reikalavimas užsienio kovotojams yra patirtis kovojant miestuose.
Pareigūnai teigė manantys, kad pagrindinės Rusijos pajėgų pastangos yra išlaikyti anksčiau užimtas teritorijas pasienyje ir ruoštis galimai atakai Kyjive.
Tačiau dėl Rusijos kariuomenės patirtų nuostolių, žemos eilinių ir seržantų moralės ir psichologinės būklės, taip pat patyrusių taktinių padalinių vadų trūkumo artimiausiu metu atnaujinti puolimo operacijų neįmanoma, priduriama pranešime.
Rusijos pajėgos toliau dalinai blokuoja Černihivą ir apšaudo miestą, tuo pačiu bandydamos papildyti savo amunicijos ir degalų atsargas, kad galėtų atnaujinti puolimą Sumų ir Charkivo miestuose. Rusijos kariai taip pat apsupę Mariupolį, pridūrė Ukrainos kariuomenė.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio valdžia ketvirtadienį pranešė, kad apie 30 tūkst. žmonių sugebėjo išvykti.
► JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, kur rusų pajėgos aktyviai atakuoja civilius.
► Rusija Bosnijai ir Hercegovinai pagrasino, kad gali pasikartoti „Ukrainos scenarijus“, jei šalis nuspręstų stoti į NATO. Tokį grasinimą pareiškė Rusijos ambasadorius Bosnijoje ir Hercegovinoje Igoris Kalabuchovas.
► Kremliaus atstovas Dmitrijus Perskovas paneigė žiniasklaidoje skelbtą naujieną, kad Ukraina ir Rusija savo derybose padarė didžiulę pažangą ir juda link taikos susitarimo. Pasak jo, šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.
► Lenkija nuo 2023 metų ketina visiškai atsisakyti rusiškų dujų, net jei jų kaina sumažėtų, skelbia lenkų politikas Piotras Naimskis.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Vokietijos Bundestage padėkojo už Ukrainai skirtą pagalbą, bet pridūrė, kad parama „atėjo per vėlai, kad pavyktų sustabdyti karą“.
► Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 14 000 Rusijos karių. Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 86 lėktuvus, 108 sraigtasparnius, 444 tankus, 1435 šarvuočius, 201 artilerijos pabūklą, 72 raketų sistemas, 3 laivus, 864 mašinas, 60 kuro cisternų, 11 bepiločių orlaivių, 43 priešraketinės gynybos sistemas bei 10 specialiosios įrangos vienetų.
► Ukrainos Rados narys Sergejus Taruta skelbia, kad bombų slėptuvė Mariupolio dramos teatre atlaikė bombardavimą ir ten besislėpę žmonės išgyveno. Tikslus išsigelbėjusių skaičius neaiškus.
► Jungtinės Tautos praneša, kad nuo karo pradžios Ukrainą paliko jau daugiau nei 3 mln. jos gyventojų.
► Europos Sąjunga užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tikslų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kyjivui duotą pažadą.
► Rusijos karinės pajėgos apšaudė Charkivo regione esantį Merefos miestą, kur sugriovė mokyklą ir kultūros namus. Raketų smūgiai miestą pasiekė 3.30 val.
► Japonijos gynybos ministerija pranešė pastebėjusi keturis Rusijos karo laivus, kurie galbūt gabeno karius į Ukrainą. Laivai pastebėti plaukiantys per Cugaru sąsiaurį Japonijos šiaurės rytuose.
► JAV žvalgybos duomenimis, nuo karo pradžios žuvo apie 7 tūkst. Rusijos karių. Tuo metu Ukrainos pajėgos skelbia nukovusios dvigubai didesnį skaičių rusų karių.
► Rusijai, tikėtina, tenka naudoti senesnius ir ne tokius tikslius ginklus, dėl kurių didesnė civilių aukų tikimybė, skelbiama naujausioje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos ataskaitoje.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė trečiadienį Rusijos pajėgų subombarduotą Mariupolio teatrą, kur slėpėsi šimtai moterų ir vaikų, ir palygino išpuolį su Leningrado apgultimi.
