Klausimų kyla ir dėl ketvirtadienį įvykusio V. Putino televizinio kreipimosi. Jame akivaizdžiai matyti, kad montažu užmaskuotos V. Putino rankos. Anot analitikų, bandoma nuslėpti V. Putino ligą arba nerimą.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Lvivo traukinių stotyje skamba vargonai, ant kurių – dekoracijomis paverstos, rusofašistų į Ukrainą paleistos raketos.
Okupantų teroras čia nesuveikė taip, kaip tikėtųsi Kremlius, ukrainiečių nepalaužė.
„Noriu, kad visi dainuotų ir turėtų vilties, kad išgyvensime tai“, – sako vargoninkė Olesia Borsuk.
Stringa ir Kremliaus planas atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai su šia balistine raketa, pavadinimu „Orešnik“. Raketa ketvirtadienį buvo paleista į Dniprą, tačiau Putino šantažas Vakarų nebestebina.
„Žaidimas baime jau naudotas Putino receptas“, – pabrėžė Annalena Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
O štai įtakingo vokiško leidinio „Bild“ analitikas atkreipia dėmesį, kad per pirmą, beveik 8 minutes trukusį kreipimąsi, Putinas visiškai nepajudino rankų ar pirštų. Kalbančio V. Putino kūnas juda, kaip įprasta žmogui, tačiau rankos nuo alkūnių lyg sustingusios. Svarstoma, kad tai montažas siekiant nuslėpti drebančias rankas.
Panaši situacija ir naujausiame Putino propagandos šou. Jis padeda rankas ant stalo ir netrukus patraukia jas, po stalu ima trinti vieną ranką. Naujausiame surežisuotame bandyme atgrasyti, V. Putinas atstovams iš gynybos ministerijos nurodė pradėti „Orešnik“ raketų serijinę gamybą.
„Pridėsiu, kad neįmanoma kontratakuoti tokios raketos ar jos perimti. Šiandieniniame pasaulyje tokių priemonių nėra“, – sakė Rusijos prezidentas V. Putinas.
Meluoja, esą „Orešnik“ raketa nenumušama
V. Putinas meluoja, kad „Orešnik“ raketa esą nenumušama, kai ginklų ekspertai iškart po atakos Dniprui įvardijo ne vieną priešraketinę sistemą, kuri susidorotų su rusišku „lazdynu“.
Pavyzdžiui, štai ši raketa perėmėja SM-3. Šiuo ginklu spalio 1-ąją Viduržemio jūroje dislokuotas Jungtinių Valstijų karo laivas padėjo Izraeliui gintis nuo Irano paleistų balistinių raketų.
Tačiau Ukraina tokių priešraketinių sistemų neturi. Tikimasi, kad Putino šantažas ne atgrasys, o padidins Vakarų paramą Kyjivui.
„Kaip viskas pasibaigs, priklauso nuo Vakarų reakcijos į Putino grasinimus. Deeskalacija, kaip visada, būtų pavojingiausias atsakas, nes Rusijai būtų dar kartą parodyta, kad grasinimai veikia ir paskatintų daugiau jų ateityje“, – komentavo Karališkojo tarptautinių reikalų instituto konsultantas Keir Giles'as.
Kanada praneša, kad Ukrainai jau pristatė dvi NASAMS oro gynybos sistemas. Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte nuskrido į Floridą pas naujai išrinktą Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą. Po susitikimo nei vienas lyderių nekomentavo, kaip praėjo šis vizitas, tik paviešino šią nuotrauką. Anksčiau M. Rutte sakė, kad su D. Trumpu nori aptarti grėsmę, kurią kelia šiltėjantys Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai.
„Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas dirba kartu. Jungtinės Valstijos supranta, kad NATO skirtas ne tik Europai ir Amerikai ginti, bet ir užtikrinti Ramiojo vandenyno regiono ir transatlantinį saugumą“, – kalbėjo NATO vadovas Mark Rutte.
Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbia, kad Pchenjano atsiųsti kariai jau okupuotame Mariupolyje ir Charkivo srityje. Pentagonas antrina, kad korėjiečiai netrukus įsitrauks į karą fronte. Anksčiau buvo skelbiama, kad korėjiečiai veikia Kurske.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.