Galima to priežastis yra ta, kad pensijų fondų valdytojai galimai pasirinko pernelyg rizikingą investavimo strategiją turto išsaugojimo fonduose.
Taip teigia šiemet veiklą pradėjusios pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovai.
Santaupos aptirpo maždaug 360 eurų
Vilniuje gyvenanti Genutė Vėsaitė yra viena tų, kurios beveik du dešimtmečius II pakopos pensijų fonduose kaupta pensijų išmoka šiemet staiga aptirpo kaip tik tada, kai atėjo laikas moteriai išeiti į pensiją ir naudotis savo santaupomis.
Moteris į pensiją išėjo šių metų gegužės pabaigoje. Viena didžiausių pensijų kaupimo bendrovių jai pervedė vienkartinę maždaug 4,3 tūkst. eurų išmoką – tiek pavyko sukaupti II pakopos pensijų fonduose.
Tačiau užuot gavusi 4,3 tūkst. eurų, vilnietė galėjo gauti maždaug 360 eurų daugiau – apie 4,7 tūkst. eurų, jei vieno iš didžiausių rinkoje pensijų fondų valdytojo turto išsaugojimo vertė nebūtų taip stipriai sumažėjusi per pirmus 5 šių metų mėnesius.
Šiandien tik vos didesnė yra Genutės kas mėnesį iš „Sodros“ gaunama senatvės pensija, tad vienai gyvenančiai pensininkei tai yra didelė ir reikšminga suma.
„Be abejo, man tai yra dideli pinigai. Gaunu vidutinę senatvės pensiją, o tai reiškia, kad mano pajamos priskiriamos skurdo rizikos ribai.
Iš pradžių išėjimas į pensiją man atrodė rojus, nes kai per pirmąją karantino bangą bankrutavo įmonė, kurioje dirbau administracinį darbą, likau bedarbė ir gyvenau kone iš nulio pajamų. Tačiau dabar, matant taip sparčiai kylančias kainas ir artėjant šildymo sezonui, man yra labai neramu. Atvirai pasakysiu, kol kas neįsivaizduoju, kaip reikės pragyventi ir susimokėti visas sąskaitas“, – atvirai pasakojo Genutė.
Jos kauptą išmoką maždaug 8 proc. apvalgė neeilinis turto išsaugojimo pensijų fondo nuosmukis. Dėl jo apie 360 eurų išgaravo prieš pat moters išėjimą užtarnauto poilsio.
Sukaupę daugiau ir prarado daugiau
Jei Genutės, sukaupusios per 4 tūkst. eurų, išmoka sumažėjo apie 360 eurų per pirmus 5 šių metų mėnesius, tai iki praėjusių metų pabaigos sukaupę, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, anot analizės, per 3 šių metų ketvirčius prarado gerokai daugiau – apie 1,2 tūkst. eurų.
„Mūsų analizė parodė, kad šiemet į pensiją išėję arba artimiausiu metu išeisiantys žmonės galėjo gauti daugiau nei dešimtadaliu mažesnes pensijų išmokas. Dėl šiemet stebimo neeilinio konservatyvių, t.y. turto išsaugojimo, pensijų fondų vertės nuosmukio šie senjorų pinigai, ilgus metus kauptos santaupos, stipriai sumažėjo kaip tik tada, kai žmonėms sulaukus pensinio amžiaus atėjo laikas tomis santaupomis naudotis, – komentavo „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas.
Jis svarstė, kad tą lėmė ne sisteminė spraga pensijų kaupimo sistemoje, o senųjų rinkos dalyvių padaryti galimai neteisingi investicijų strategijos pasirinkimai ir nepakankamai įvertintos rizikos.
Pasak „Goindex“ fondų valdytojo Ovidijaus Sačilkos, šiemet į pensiją išėjusių ar netrukus išeisiančių lietuvių pensijas be gailesčio apvalgė ir obligacijų vertės nuosmukis.
„Panašius rinkos vertės nuosmukius, kokie buvo užfiksuoti per tris 2022 m. ketvirčius, obligacijos, į kurias daugiausiai investuoja turto išsaugojimo pensijų fondai, buvo patyrusios tik prieš tris keturis dešimtmečius.
Tiesa, pavojaus ženklai buvo fiksuoti ir 2020 m. pavasarį, tačiau tuo metu situacija taip neįsibėgėjo ir gana greitai išsisprendė savaime, centriniams bankams pradėjus beprecedentį kiekybinį skatinimą“, – pastebi O. Sačilka.
Dėl to naujieji pensininkai, ilgus metus kaupę senatvei rinkos senbuvių turto išsaugojimo fonduose, šiemet galėjo tik stebėti, kaip per labai trumpą laiką (6–9 mėn.) jų viso gyvenimo pensijų santaupų vertė sumažėjo vidutiniškai apie 12 proc.
Rinkos senbuviai investavo netinkamai?
Taip nutiko nepaisant to, kad jie buvo pasirinkę kaupti pačiuose konservatyviausiuose fonduose, nors pats fondo pavadinimas „turto išsaugojimo“ sako, kad turto vertė čia turėtų būti išsaugota, o ne svyruoti panašiais dydžiais, kaip akcijų investicijose.
O būtent šiemet per tris ketvirčius rinkos senbuvių turto išsaugojimo fondų vertės krito vos ne tiek pat, kiek ir jauniems kaupiantiesiems skirtų pensijų fondų, investuojančių daugiausiai į akcijas, vertės.
O. Sačilka ir M. Kalesinskas sako, kad toks obligacijų (iš jų paprastai ir konstruojamas konservatyvių turto išsaugojimo fondų portfelis) pigimas, koks šiemet matomas, yra gana retas, tačiau panašių spartaus obligacijų pigimo laikotarpių yra buvę ir praeityje.
„Viena vertus, pastaraisiais metais, kai pensijų kaupimo bendrovės, rinkos senbuvės, rengė savo turto išsaugojimo fondų strategijas, rinkoje buvo etapas, kai palūkanos ilgai mažėjo. Tačiau šiemet jos galiausiai pasuko priešinga kryptimi – ėmė sparčiai kilti, ką matome iki pat šiol, ir neaišku, kada bus to kilimo pabaiga. O kai palūkanos kyla, obligacijos pinga, ir istorija rodo, kad tai gali tęstis ir vienus, ir kelerius metus. Tačiau turto išsaugojimo fondų klientai ne visada gali ilgai laukti, nes ateina jų pensinis amžius ir jie nori pradėti naudotis savo pensijų santaupomis.
Kita vertus, kur mes ir matome didžiausią problemą – senosios pensijų kaupimo bendrovės pasirinko kone aukščiausią teisės aktais leidžiamą rizikos lygį, turbūt nepagalvodami apie tuos gana retus scenarijus, kurie kaip tik ir vyksta rinkoje dabar. Deja, kyla klausimas, ar tai yra atsakingai pasirinkta investicijų strategija“, – teigia „Goindex“ fondų valdytojas O. Sačilka.
Papildyta 14:13 val.
Paprašyta pakomentuoti priekaištus dėl galimos skriaudos kai kuriems pensiją kaupiantiems gyventojams Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija atsiuntė tokį komentarą:
„Po gana ilgo laikotarpio, kai kiekvienas kaupiantysis savarankiškai rinkosi pensijų fondus ir juos rinkosi pernelyg konservatyvius, 2019 metais įvykusi pensijų reforma leido investicijų riziką per gyvenimo ciklo fondus sudėlioti teisingiau ir logiškiau. Nuo savo veiklos pradžios gyvenimo ciklo fondų valdomas pensijų turtas išaugo išties smarkiai, o jaunų asmenų – net apie 40 proc. ir daugiau.
Šiuo metu galime konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai turi sukaupę daugiau pensijų turto nei prieš COVID-19 pandemijos pradžią. II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė šiemet rugsėjo pabaigoje sudarė 5,5 mlrd. eurų (per 10 metų jis išaugo keturgubai nuo 1,3 mlrd. eurų).
Galimi trumpalaikiai neigiami svyravimai, deja, nėra išvengiamas dalykas investuojant, tačiau svarbu, kad pensijų sistemoje yra numatyti tam tikri rizikos saugikliai, o ir patys pensijų fondų dalyviai turi pasirinkimo laisvę, kai sulaukia pensijos.
Pensinio amžiaus žmonės gali pasirinkti šiek tiek vėliau gauti pirmąsias išmokas, jei mato, kad tie metai yra rizikingesni. Taip pat gali rinktis anuitetą ir stabilias periodines išmokas, gali palaukti – situacija rinkose ilguoju laikotarpiu tikrai bus geresnė.
Svarbiausia nesiblaškyti. Išties nė vienas nežinome, kokiu metu kiekvienas mes pasieksime savo pensijos amžių – tai bus sėkmingo investavimo laikas ar kaip tik nuosmukis. Su visa pagarba kiekvienam kaupiančiajam patarčiau apsvarstyti ir variantą, kuris sudėtingu rinkoms laikotarpiu numato vėlesnį santaupų išsiėmimą iš pensijų fondo.“
