Vis dėlto per pastaruosius metus labiausiai išaugo tų asmenų pensijos, kurie per savo karjerą dirbo trumpiau ir neturi būtinojo stažo, kuris šiemet yra 32,5 metų. Ilgiau dirbę ir mokesčius mokėję gyventojai turi tenkintis dvigubai lėčiau didėjusia pensija. Vidutinė jų išmoka augo lėčiau nei kainos.
Dirbti daugiau, o gauni – mažiau
Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija arba kainų augimas sudarė 22,4 proc. Vidutiniškai tiek visos prekės ir paslaugos per metus brango visiems šalies gyventojams.
Tačiau tiems, kurie didesnę dalį savo pajamų išleidžia maistui ir būsto išlaikymui, asmeninė infliacija veikiausiai buvo dar didesnė, mat šios prekės ir paslaugos brango dar sparčiau.
Galbūt kiek netikėta, tačiau Lietuvoje yra gyventojų, kurių pensijos per metus (nuo praėjusių iki šių metų rugpjūčio) padidėjo bent 20 proc. „Sodra“ skaičiuoja, kad tokių gyventojų buvo 60 tūkst. – tai yra 10 proc. visų senatvės pensijų gavėjų.
Bendrai vidutinė senatvės pensija Lietuvoje per metus išaugo beveik 17 proc. – nuo 414 eurų iki 484 eurų.
Vis dėlto į akis krenta tai, kad būtinąjį stažą turinčių pensininkų vidutinė pensija didėjo kiek daugiau nei 16 proc., arba 70 eurų (nuo 438 iki 508 eurų), o jo neturinčių net dvigubai sparčiau – 34 proc., arba 79 eurais (nuo 230 iki 309 eurų).
Paprastai kalbant, ilgiau dirbusių ir daugiau socialinio draudimo įmokų mokėjusių gyventojų pensijos augo lėčiau nei tų, kurie dirbo ir mokėjo mažiau.
Taigi, kaip neseniai pastebėjo Valstybės kontrolės auditoriai, Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas iki pensijos buvusias gyvenimo sąlygas.
Tačiau skurdo mažinimui yra skiriamos lėšos ne iš „Sodros“, o valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų. Skurdžiausiai gyvenantiems iš jo savivaldybės moka įvairią socialinę paramą, kurios dydis nepriklauso nuo draudimo įmokų.
„Socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims“, – pastebėjo valstybės kontrolė.
Pažeidžiamų nedidėja tiek, kiek mažėja nelygybė?
Palyginti su pensininkais, tarp dirbančių asmenų buvo kur kas daugiau tokių, kurių mėnesinė pajamos per metus išaugo daugiau nei 20 proc. – t.y. prilygo infliacijai arba ją viršijo.
„Sodros“ duomenys rodo, kad 33 proc. apdraustųjų (dirbusių visą mėnesį) šį rugpjūtį gavo 20 proc. ar dar didesnį darbo užmokestį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu.
Kita vertus, net dviem trečdaliams darbuotojų pajamų augimas buvo lėtesnis nei kainų. Vadinasi, už savo atlyginimą dabar jie gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.
Į portalo tv3.lt klausimą, kas bus daroma, kad gyventojų pajamos augtų sparčiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakė taip:
„Šiemet 2 kartus pakėlėme pensijas, tačiau suprantame, kad pagyvenusius žmones ir žmones su negalia vis dar labiausiai paliečia augančios kainos, jie patiria skurdo riziką. Todėl planuojame ir toliau didinti jų pajamas ir kuo labiau sušvelninti neigiamą kylančių kainų poveikį. Kaip ir šiemet, taip ir 2023 m., planuojama pensijas indeksuoti didinant bazinę pensiją ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį.“
Pasak ministerijos specialistų, šiuo metu vertinamos valstybės galimybės, kiek galime padidinti bazinius dydžius, nuo kurių priklauso valstybės parama pažeidžiamiausiems žmonėms: „Planuojame ir toliau nuosekliai ir tvariai didinti bazinius dydžius, kartu didės ir socialinės išmokos.“
Kaip teigiama ministerijos atsakyme, kai kurių bazinių dydžių, taip pat minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimas esą padės neutralizuoti santykinio ir absoliutaus skurdo augimą.
„MMA ir NPD dydžių augimas yra didesnis negu numatomos skurdo ribos, tad jie sudaro prielaidas tam, kad skurdo rizika tarp pažeidžiamų grupių nedidėja, kiek mažėja nelygybė.
Didinant bazinius socialinių išmokų dydžius, kartu didės ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais“, – žada ministerija.
Kiek didės atlyginimai ir pensijos
Kaip jau skelbta, nuo kitų metų Lietuvoje MMA planuojama didinti nuo 730 eurų iki 840 eurų. Tuo metu NPD turėtų būti keliamas nuo 540 iki 625 eurų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės nuo 1769 eurų šiemet iki 1913 eurų kitais metais.
Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m. – iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą nuo šiemetinių 502 eurų per trejus ateinančius metus, kaip planuojama, didės atitinkamai iki 575 eurų, 624 eurų ir 674 eurų.
Tuo metu vidutinė invalidumo pensija, tikimasi, augs nuo dabartinių 372 eurų iki 422 eurų kitąmet, o vėliau dar iki 457 ir 491 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat prognozuoja, kad vidutinė netekto darbingumo pensija nuo šiemetinių 311 eurų kitais metais didės iki 354 eurų, o vėliau – iki 383 ir 412 eurų.
Planuojama, kad našlių pensijos nuo šiemetinių 32,50 euro, kitais metais augs iki 35,21 euro, 2024 m. – iki 38,07 euro, o 2025 m. – iki 40,97 euro. Tikėtina, kad panašiai turėtų didėti ir vienišų asmenų išmokos, kurios mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto.
Našlaičių pensija turėtų augti atitinkamai nuo 178 eurų šiemet iki 201 euro kitais metais ir dar iki 218 ir 234 eurų per kitus dvejus metus.
Nors pensijų augimas atrodo nemažas, tačiau net ir jas padidinus gyvenimas nebūtinai visiems pagerės. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad kitais metais vidutinė pensija bus didesnė 14 proc., tačiau šiemet kainos auga gerokai sparčiau. Vadinasi, už didesnę pensiją žmonės galės nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.