„Tai yra trumpojo laikotarpio svyravimai ir aš labai tikiuosi, kad per ilgesnį laikotarpį iš tikrųjų mes pasieksime tą grąžą, kuri žmonėms yra būtina norint sukaupti tam tikras santaupas senatvei, nes pensijų fondai yra finansinis instrumentas, skirtas ilgam“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šiemet. preliminariais duomenimis, sausio-rugsėjo mėnesiais antros pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc., trečios pensijų pakopos grąža siekė minus 13,37 procento.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vertinimu, rezultatai atspindi nesibaigiantį sąmyšį pasaulio ekonomikoje, kuri šiemet patiria vieną smūgį po kito.
G. Nausėda sako, kad tokiomis aplinkybėmis tikėtis teigiamos investicijų grąžos nereikėtų tikėtis.
„Sudėtinga dabartinėmis aplinkybėmis tikėtis, kad akcijų rinkų, finansų rinkų neištiktų tam tikri svyravimai“, – sakė šalies vadovas.
„Priimti tai turime kaip natūralų šiandieninio pasaulio, kuris yra blaškomas kai kurių agresyvių valstybių į šonus, natūralią pasekmę“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis teigia, kad arčiausiai pensijos esančių žmonių investicijos yra mažiausiai rizikingos.
„Jeigu žmogui liko mažai iki pensijos, tai automatiškai jo investicijų rizika turi būti mažesnė, kad jis nepatirtų ir nenukentėtų nuo tokių trumpalaikių svyravimų“, – pridūrė G. Nausėda.
LIPFA duomenimis, greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų antros pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė smuktelėjo -12,65 proc.
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų pensijai kaupiamo turto vertė viršijo 6 mlrd. eurų, o vidutinė grąža buvo didžiausia per visą fondų veiklos istoriją – 21,07 proc., 2020-aisiais fondai uždirbo 5,2 proc. svertinę grąžą.
Fondus valdo penkios bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
