Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir Vakarams įvedus sankcijas Rusijai bei Baltarusijai, įtampų atsirado dar daugiau. Lietuvoje atsirado siūlančiųjų blokuoti Kaliningrado tranzitą dėl karo Ukrainoje. Ir nors Lietuvos valstybės atstovai tokių grasinimų nepalaikė, bet, Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusijos pareigūnai mano, jog šiuo klausimu iš Lietuvos galima tikėtis visko.
Dabar rusai Kaliningrado srityje nusprendė stabdyti transporto eismą per Karalienės Luizos tiltą, todėl prekes į Kaliningrado sritį gabenantys vilkikai nebegali naudotis Panemunės pasienio punktu ir turi vykti per Kybartų pasienio punktą.
Kaip portalui tv3.lt pasakoja Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, vilkikai išsidėstę vos ne iki Vilkaviškio. Muitinės departamentas sako, kad pagal susitarimą lietuviai ir rusai kasdien turėtų praleisti po 200 vilkikų į abi puses, bet esą Rusijos pusė praleidžia mažiau, o didesnių pralaidumo galimybių rusai sakosi neturį.
Tuo metu Lietuvos valdžios institucijose svarstoma, ar tai tik nebus įtampos kurstymo priemonė. Galbūt taip siekiama sukelti Kaliningrado gyventojų nepasitenkinimą, nes į eksklavą neatvyksta prekės? O gal taip siekiama paskatinti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą, kai vilkikai driekiasi kilometrais?
Ne mažiau problemų kelia ir faktas, kad Rusijai užpuolus Ukrainą ir Vakarams paskelbus sankcijas Rusijai „Lietuvos geležinkeliai“ nebegauna „Rusijos geležinkelių“ mokėjimų už keleivių tranzitą per Lietuvą. Neoficialiais duomenimis, taip nutiko dėl atidaus Lietuvos bankų požiūrio į sankcijas. Iš esmės išeina, kad bent kol kas Lietuva keleivius geležinkeliais Rusijai veža nemokamai, nes tranzitą garantuoja Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimas ir šiam tranzitui galioja išimtis iš visų sankcijų.
Į Kaliningradą – eilė vilkikų
Kai Rusija su Baltarusija užpuolė Ukrainą, Vakarų valstybės abiem agresorėms pritaikė sankcijas. Europos Sąjunga penktuoju sankcijų paketu uždraudė Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto įmonėms vežti prekes Europos Sąjungos teritorijoje, išimtis daroma tik pašto paslaugoms ir prekių tranzitui į Kaliningrado sritį, jeigu prekės nėra sankcionuotos. Tai reiškia, kad į Kaliningradą ir iš jos per Lietuvą vis dar kursuoja rusų ar baltarusių vilkikai.
Kadangi Kaliningradas yra nutolęs nuo Rusijos, jo aprūpinimas įmanomas jūra, oru ar sausuma – pastaruoju atveju keliais ir geležinkeliais. Aprūpinimas sausuma visuomet yra pigesnė alternatyva nei jūra ar oru.
Viskas būtų puiku, bet Kaliningrado srityje rusai sustabdė eismą per Karalienės Luizos tiltą, todėl vilkikai nebegali vykti per Panemunės punktą. Oficiali priežastis – neatlaikys Karalienės Luizos tilto arka, jai reikia remonto. Seimo narys A. Butkevičius sako, kad remonto šiam tiltui reikėjo dar tada, kai jis buvo susisiekimo ministras 2006-2008 metais, bet rusai, anot jo, buvo pasižadėję pastatyti naują tiltą.
„Šiandien net su premjere kalbėjau. Žmonės reiškia nepasitenkinimą, nes niekada tokių eilių nebuvo, kad per gyvenvietes stovėtų. Virbalis, Kybartai nebeįleidžia, kad mieste stovėtų, tik terminale, bet ir Alvito gyvenvietė nebuvo numačiusi, kad nestovėtų, tai dabar žmonės pradėjo pykti. Premjerė pažadėjo, kad imsis priemonių, duos pavedimą, kad ten nestovėtų ir kad kuo daugiau tualetų būtų pristatyta“, – pasakojo A. Butkevičius, kuris kaip Seimo narys yra išrinktas Vilkaviškio rinkimų apygardoje.
Politikas sako, kad šiuo atveju labai svarbu išvengti provokacijų bei neišsiprovokuoti patiems. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pusė turėtų pajėgumų praleisti krovininius vilkikus sparčiau nei dabar, bet rusai juos į Kaliningrado sritį įleidinėja gana lėtai, todėl tokios eilės ir susidaro.
Panašiai teigė ir Muitinės departamento atstovas spaudai Vitas Volungevičius. Pasak jos, pagal susitarimą abi pusės turėtų praleisti apie 200 vilkikų, bet lietuviai praleidžia apie 230, galėtų ir dar daugiau, o rusai – apie 180.
„Šitą situaciją reikia labai kontroliuoti, aš pasakiau tą ir premjerei. Žinot, nuo sovietizmo laikų yra išlikęs vienas kitas revoliucionierius, nors Suvalkijos krašte jie neturi tokios įtakos, kad žmonės būtų išprovokuoti ar suorganizuotas nepasitenkinimas. (...) Bet atsiranda vienas kitas, kuris išreiškia nepasitenkinimą“, – pasakoja A. Butkevičius.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, antradienį iš Lietuvos pusės į Kaliningradą laukė 550 vilkikų. A. Butkevičius sakė neabejojantis, kad eilių sudarymas yra tyčinis veiksmas iš Rusijos pusės, nes Kaliningrade nededama pastangų padidinti pralaidumo Kybartų kontrolės punkte, nors Lietuva tam pasiruošusi.
Portalo tv3.lt žiniomis, tam tikro nerimo yra ir Lietuvos institucijose, nes situacija atrodo dirbtinoka. Po migrantų krizės, regis, galima tikėtis visko, be to, šiuo metu vyksta karas ir niekada negali žinoti, kokius instrumentus priešininkas įtrauks į savo arsenalą. Juo labiau, kad, Rusija, jos pačios požiūriu, kariauja ne vien prieš Ukrainą, bet prieš Vakarus.
Invazijos prieš Ukrainą pradžioje Kaliningrade jau buvo kilusi panika dėl potencialiai įmanomo prekių trūkumo, svarstyta, ar kaimyninės šalys blokuos transportą.
Lietuva negauna Rusijos apmokėjimų už keleivių vežimą
Per Lietuvą į Kaliningradą taip pat vykdomas keleivių tranzitas bei gabenami konteineriai su prekėmis. Pagal 2002 metų Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimą per Lietuvą į Kaliningrado sritį vyksta keleiviniai ir krovininiai traukiniai, o jų saugumą užtikrina Lietuvos pasieniečiai bei policija.
Lietuvos institucijos yra identifikavusios, kad pagrindinės grėsmės šiuo atveju galėtų būti provokacijos traukiniuose, neleistinas pasišalinimas iš traukinio, masinis važiavimas traukiniu be leidimų ir karinių formuočių vykimas traukiniu.
Vidaus reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad šiuo metu tranzitu per Lietuvą per parą vidutiniškai vyksta 4 traukiniai ir apie 100 keleivių. Iki koronaviruso pandemijos šis skaičius siekė 700 keleivių per parą. Šiuo metu specialioji tranzito schema vykdoma Užsienio reikalų ministerijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl keleivių skaičius per parą apribotas iki 250 asmenų.
Tranzito saugumą užtikrina pasieniečiai, prie traukinių tvirtinami mobiliųjų objektų stebėjimo prietaisai, kurie padeda kontroliuoti tranzitinių traukinių judėjimą per Lietuvos teritoriją. Įvažiavus į Lietuvą prie traukinio tvirtinamas specialus įtaisas, kuris fiksuoja traukinio greitį, sustojimus, kitą informaciją, kurią realiu laiku stebi pareigūnai. Nuo 2008 metų tranzitiniai traukiniai pasirinktinai arba pagal iškvietimą lydimi patruliniais Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaiviais.
Karinį tranzitą geležinkeliu per Lietuvos teritoriją kontroliuoja Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centras, kurio pareigūnai traukiniui įvažiavus į Lietuvą apžiūri ir įvertina vykstančius keleivius, nustato, ar tarp jų nėra karių.
Įvykus neplanuotam traukinio sustojimui Lietuvos teritorijoje, nustatyta tvarka organizuojamas policijos ekipažo išvykimas į įvykio vietą. Skubiais atvejais, iš užkardos ar policijos komisariato gavus informaciją apie asmenis, neteisėtai pasišalinusius iš sustabdyto tranzitinio traukinio, organizuojamas sraigtasparnio išvykimas į įvykio vietą.
Saugumo užtikrinimo išlaidas Lietuvai kompensuoja Europos Sąjunga. Pavyzdžiui, karo metu Lietuva saugumo užtikrinimui paprašė iš Europos Sąjungos 24 mln. eurų.
Tačiau už pervežtus tranzitinių traukinių sąstatus, taip pat už šių sąstatų aptarnavimą pasienio stotyse „Lietuvos geležinkeliams“ apmoka „Rusijos geležinkeliai“. Praėjusiais metais tai sudarė 6 mln. eurų, o priešpandeminiu laikotarpiu sumos buvo didesnės, nes ir keleivių srautai buvo didesni.
„Mokėtinos sumos apskaičiuojamos pagal tarptautinius susitarimus, o jų dydis priklauso nuo įvairių faktorių, tarp kurių – ir tranzitinių traukinių keleivių skaičius“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Taip buvo iki karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai. Dabar pinigai į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą nebekrenta. Neoficialiais duomenimis, taip galėjo nutikti dėl to, kad Lietuvos bankai ypač atidžiai vertina mokėjimus iš Rusijos. Nors kiti neoficialūs šaltiniai tvirtina, jog pati Rusija nemoka motyvuojama Vakarų įvestomis sankcijomis.
„Nuo pat Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios analizuojame Europos Sąjungos įvedamas sankcijas Rusijos bendrovėms bei asmenims. Jos turi įtakos ir atsiskaitymams už keleivių tranzitą į ir iš Kaliningrado srities. Apie susidariusią situaciją reguliariai informuojame Lietuvos institucijas – elgiamės atsižvelgdami į jų rekomendacijas ir sprendimus“, – teigia L. Gabrilavičiūtė.
Pirminis straipsnis buvo pataisytas papildant informacija, kad už keleivių tranzitą lėšos galimai neįkrenta dėl atidaus Lietuvos bankų požiūrio į mokėjimus iš Rusijos.