„Dujas mes turbūt pamatysime ( 7-ajame ES sankcijų Rusijai pakete – BNS), bet, kaip ir su nafta, mes matysime pereinamuosius laikotarpius, kurie bus ilgesni negu naftai. Jeigu (...), aš tikiuosi, iki metų ir anksčiau turbūt atsisakys visos šalys naftos pirkimo iš Rusijos, tai su dujomis yra šiek tiek komplikuočiau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.
Vis dėlto, pasak D. Kreivio, Vokietija ir kitos ES šalys jau dabar deda daug pastangų mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
„Vokietija ir visa eilė šalių jau dabar deda didžiules pastangas, kad ta situacija keistųsi. Ta pati Vokietija iki metų galo planuoja turėti tris terminalus, per kuriuos galės atsigabenti virš dvidešimties procentų suvartojamų dujų“, – sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, Rusija artimiausiu metu gali užsukti dujas Suomijai, nes jau gegužės viduryje ji turėtų atsiskaityti už rusiškas dujas rubliais, tačiau ji to neketina daryti.
„Suomijos mokėjimas už dujas yra turbūt artimiausias, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Jos mokėjimas turėtų būti daromas gegužės viduryje. Tiek Taryboje (ES ministrų – BNS), tiek kalbant su Suomijos ministru, ta galimybė, kad Rusija užsuks dujas, nes suomiai nesiruošia mokėti rubliais už jas, yra pakankamai didelė“, – sakė D. Kreivys.
Pirmadienį po Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio ministras teigė girdėjęs kalbas, jog Rusija gali artimiausiu metu gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai.
Tuo metu aukštas elektros kainas, pasak D. Kreivio, lemia ne tik karas Ukrainoje, bet ir Vokietijos politika, taip pat tai, jog Lietuva iki šiol pati beveik negamina elektros.
„Elektros kainos turbūt niekada nebuvo tokios aukštos, kaip dabar, bet tai turbūt irgi sąlygoja ne tik karas Ukrainoje ir Rusijos agresija, bet, pavyzdžiui, Vokietijos politika, kuri uždaro atomines, anglines elektrines ir pradeda trūkti elektros Vokietijai. Tuomet Vokietija siurbia elektrą iš aplinkinių Europos Sąjungos šalių. Ir elektra, kuri, pavyzdžiui atiteka pas mus per jungtį su Švedija, čia pat išteka į Vokietiją per jungtį su Lenkija“, – teigė D. Kreivys.
„Kadangi mes patys iki šiol negaminame, mes turime irgi labai aukštas kainas ir mūsų regione“, – pridūrė jis.
