Kodėl gegužės 4-oji buvo svarbi data?
Tai buvo galutinis terminas, iki kurio Rusija privalėjo sumokėti beveik 650 mln. JAV dolerių jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojams už dvi emisijas, kurių išpirkimas – 2022 ir 2042 metais.
Maskva mokėjimus turėjo atlikti iki balandžio 4-osios, tačiau Vašingtonas dėl karo Ukrainoje neleido tam panaudoti JAV bankuose jos laikomų dolerių. Todėl Rusijos vyriausybė perspėjo, kad gali būti priversta už šias obligacijas atsiskaityti rubliais.
Kita vertus, sutartys su kreditoriais nenumato atsiskaitymų rubliais galimybės, o tai reiškia, kad pasibaigus 30 dienų lengvatiniam laikotarpiui Rusija galėjo būti laikoma nevykdančia įsipareigojimų.
Tai būtų buvęs pirmas per daugiau nei šimtmetį Rusijos tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdymas – 1918-aisiais bolševikinio persversmo lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro valdžios skolas.
Kas vyksta iš tiesų?
Rusijos finansų ministerija penktadienį pranešė, kad baigė mokėjimus už dvi JAV doleriais išreikštas obligacijas, nenaudodama lėšų, laikomų banke Jungtinėse Valstijose.
Tai antradienį agentūrai AFP patvirtino oficialus šaltinis JAV, kuris teigė, kad šis žingsnis sumažino atsargas, kurias Maskva galėjo naudoti karui Ukrainoje finansuoti.
Banko „Citigroup“ Londono filialas, įpareigotas paskirstyti Rusijos įmokas JAV doleriais kreditoriams, trečiadienį nepatvirtino, kad naujausi mokėjimai iš tikrųjų buvo atlikti.
Tačiau naujienų agentūra „Bloomberg“ teigė, kad pinigus trys stambūs kreditoriai gavo.
Kas nutiktų įsipareigojimų nevykdymo atveju?
Valstybėms nevykdant skolinių įsipareigojimų, „įprastai jų tarptautinio finansavimo galimybes apribojamos labai ilgam laikui“, – sakė Džordžijos universiteto ekspertas Timas Samplesas.
Tai įrodo Graikijos pavyzdys – tarptautinės skolinimosi rinkos durys šiai valstybei smarkiai pridarytos jau kelerius metus.
Skolinių įsipareigojimų nevykdanti Rusija prarastų galimybę naudotis svarbiu finansavimo šaltiniu arba būtų priversta mokėti pernelyg dideles palūkanas. Kita vertus, iš esmės jau dabar Maskva dėl Vakarų sankcijų negali pritraukti lėšų tarptautinėje rinkoje.
Faktas apie konkretaus emitento įsipareigojimų nevykdymą yra labai svarbus skolintojams, kurie rizikuoja prarasti dalį arba visus savo pinigus.
Tokia situacija gali virsti galvos skausmu ir teisiniu požiūriu – anot tarptautinės teisės ekspertų, Rusijos įsipareigojimai yra ypač neaiškūs dėl jurisdikcijos spręsti ginčus tarp skolintojų ir skolininkės.
Kokie kiti terminai laukia Maskvos?
Nors Rusijai pavyko laikytis gegužės 4-osios termino, šis barjeras – toli gražu nėra paskutinis šiais metais: jų bus dar 13.
Artimiausias iš jų – gegužės 27-ąją dėl 100 mln. eurų sumos palūkanų už dvi obligacijas: Pagal pirmosios jų emisijos sąlygas reikalaujama mokėti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galimi atsiskaitymai rubliais.
Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5-4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.
