Guggenheimo fondo atstovai penktadienį vyriausybinei darbo grupei pristatė Vilniuje planuojamo statyti daugiafunkcinio kultūros centro, kuriame įsikurs „Ermitažo/Guggenheimo“ muziejus bei „Jono Meko vizualinių menų centras“, galimybių studiją.
Po susitikimo su svečiais iš Niujorko darbo grupei vadovaujantis Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas žurnalistams sakė, kad pristatyta tik preliminari studija, o galutinę planuojama parengti per pora mėnesių.
„Pristatyta tik preliminari studija, autoriai ją dar patobulins. Mūsų darbo grupė, ministerijos ir kitos suinteresuotos institucijos per dvi savaites taip pat pateiks savo pastabas. Lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje tikimasi galutinės studijos. Kultūros ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija yra gavusios parengti namų darbus, taip pat ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus savivaldybė - dėl detaliojo plano rengimo, dėl sklypo įsigijimo galimybių“, - sakė V.Sarapinas.
Anot jo, numatoma bendra projekto kaina siekia 120 mln JAV dolerių (apie 260 mln. litų). Kasmet planuojama sulaukti apie 400 tūkst. lankytojų, iš jų 270 tūkst. - užsieniečių, kurie kiekvienais metais paliktų Lietuvoje apie 170 mln litų, taip pat ruošiamasi sukurti iki 900 darbo vietų.
Kanclerio teigimu, apie 30 mln litų kasmet turėtų „grįžti mokesčių pavidalu“. Pristatant galimybių studiją dalyvavęs sostinės savivaldybės atstovas teigė manantis, kad muziejaus kūrimas „plačiąją prasme“ - įskaitant mokesčius - galėtų atsipirkti per 8-9 metus.
V.Sarapinas kol kas neatskleidė, kokią lėšų dalį projektui skirs kiekviena prie jo prisidėsianti institucija.
„Apie proporcijas dar nebuvo kalbėta. Tai turėtų būti bendras Vyriausybės ir savivaldybės projektas. Ūkio ministerija taip pat analizuoja galimybes pritraukti europinių lėšų, prisidės privatus sektorius“, - kalbėjo Vyriausybės kancleris.
Jo manymu, galimybė baigti daugiafunkcinio kultūros centro statybą 2013-aisiais, pradėjus ją 2010-2011 metais, yra reali. Tuo metu sostinės savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas suabejojo, ar įmanoma muziejaus kūrimo darbus baigti po penkerių metų.
Kol kas nė viena pusė nepatvirtinto, kad „Ermitažo/Guggenheimo“ muziejus Lietuvoje tikrai bus statomas.
„Formalaus sprendimo nėra, bet viskas sprendžiama teigiamai. O Vyriausybė šį klausimą sprendė Strateginio komiteto posėdyje, kai buvo pripažintas nacionalinės svarbos objektu, tai valia išreikšta“, - sakė V.Sarapinas.
Vienas Guggenheimo fondo atstovų, pristačiusių projekto galimybių studiją, Sammy Rifahi (Samis Rifahis) žurnalistams sakė, kad galutinį sprendimą, ar Vilniuje įkurti muziejų, fondas priims po derybų su Lietuvos Vyriausybe. Per derybas ministrų kabinetas esą turės įtikinti fondą, kad Lietuva tikrai pasirengusi įgyvendinti projektą - jog turi pakankamai politinės valios, noro „būti žemėlapyje ir panaudoti pakankamai išteklių, kad ten būtų“.
S.Rifahi teigimu, šie trys faktoriai, kurių kombinacija būtina tokiems kultūriniams projektams kaip Guggenheimo muziejus, pasitaiko nedažnai. „Vilnius pajėgus turėti Guggenheimo muziejų. () Tai unikali vieta - kultūrinio fono kombinacija, jis aktyviai reiškiasi modernioje šiuolaikinėje scenoje. Mes vertiname tai“, - kalbėjo jis.
Svečias iš Niujorko tikino, kad muziejus Lietuvai būtų naudingas ir finansiškai, ir kaip miesto prekės ženklas, galintis pritraukti turistus.
Vyriausybės kanclerio vadovaujamą darbo grupę premjeras Gediminas Kirkilas sudarė šių metų liepą. Jai pavesta išanalizuoti klausimus, susijusius su daugiafunkcinio kultūros centro „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ ir muziejaus „Ermitažas/Guggenheimas Vilnius“ statyba ir išlaikymu.
Pagal pirminį sumanymą irakiečių kilmės architektės iš Londono Zahos Hadid suprojektuotas „Ermitažo/Guggenheimo“ muziejus sostinėje prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų.
Valstybė jo statyboms galėtų skirti ne daugiau kaip 10-15 proc. reikalingų lėšų. Likusias lėšas skirtų Vilniaus miesto savivaldybė, privatūs rėmėjai, būtų ieškoma Europos Sąjungos fondų paramos.
