„Prisijungimas prie euro zonos automatiškai reiškia Bankų sąjungos narystę, prisijungimo prie bendro priežiūros mechanizmo nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Kaip žinome, bankų sąjungos atveju trys didžiausi Lietuvos bankai bus prižiūrimi Europos centrinio banko“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, šiuo metu pasirengimas Bankų sąjungai vyksta pagal su Europos centriniu banku suderintą planą. „Pasiruošimo žingsniai sekantys visų pirma yra turto įvertinimas trijų didžiausių bankų, kas šiuo metu atliekama. Vasarą, be abejo, seks testavimas, atitinkamai ir paskui tiesioginė priežiūra po sausio pirmos dienos. Iš tikro mes judame pagal darbotvarkę, kuri suderinta su Europos centriniu banku ir esam suspėję į traukinį, kalbant apie prižiūrimų bankų turtinių pozicijų peržiūrėjimą“, - tikino Lietuvos banko vadovas.
Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
R.Šadžius: po euro įvedimo ekonomika augs
Papildyta 14 val. 00 min. Apie 3 proc. šiemet auganti Lietuvos ekonomika po euro įvedimo turėtų dar augti, tikina finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, šalyje bus ne vadinamoji euro euforija, kai nepagrįstai auga ūkio tempas, o normalus ūkio augimas.
„Lietuvai mes kol kas prognozuojame ne euro euforiją, o pakankamai sparčią ekonominę plėtrą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė R.Šadžius.
Jo teigimu, nesitikima, kad šalyje ims augti infliacija.
„Infliacija Lietuvoje labai smarkiai priklauso nuo tarptautinės terpės, kurioje gyvename - energetikos kainos ir maisto kainos pasaulinėse rinkose.(...) Konvergencijos programoje rašoma, kad vidinių priežasčių nėra“, - tikino finansų ministras.
Pasak eurokomisaro Algirdo Šemetos, šiuo metu pastebimas nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas neatrodo kaip naujas burbulas.
„Prieš įvykstant tokiam reiškiniu kaip euro įvedimas, galima stebėti tokius pokyčius, tačiau šiuo metu iš tikrųjų jaučiamas sandorių intensyvumo padidėjimas. Rinkos pagyvėjimas, kas, manau, tikrai nėra blogai, tačiau bent jau kol kas nematomi tie reiškiniai (...) kaip buvo prieš krizę“, - spaudos konferencijoje teigė A.Šemeta.
Premjeras: euro įvedimas Rusijos agresijos akivaizdoje turi didesnę reikšmę
Papildyta 13 val. 30 min. Lietuvos premjeras pareiškė, kad euro įvedimas Lietuvoje dabartiniame geopolitiniame kontekste įgauna dar didesnę reikšmę. Pasak jo, atsižvelgiant į padėtį aplink Lietuvą, ES valiutos įvedimas tampa dar svarbesnis.
„Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį šalia mūsų sienų, tai įgauna dar didesnę reikšmę“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Algirdas Butkevičius.
Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikino, kad leidimas įsivesti eurą yra istorinė diena šaliai. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad euro įvedimas neduos momentinės naudos, tačiau nauja valiuta reikia pasinaudoti, siekiant sukurti gerbūvį.
„Noriu paraginti pasinaudoti situacija, kad mūsų gerbūviui pritrauktume investicijų“, - trečiadienį sakė R.Šadžius.
Anot už mokesčius atsakingo eurokomisaro Algirdo Šemetos, Lietuva vien savo pastangomis pajėgė atitikti Mastrichto reikalavimus.
„Lietuva atitinka reikalaujamus kriterijus su didele atsarga. (...) Komisija su pasitikėjimu teigia, kad Lietuvos atitiktis euro zonos kriterijams yra tvari ir ne vienadienė“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A.Šemeta. Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių. Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.
Europos Komisija ir Europos centrinis bankas leido Lietuvai įsivesti eurą
Papildyta 13 val. 02 min. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ES) trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.
„Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą - ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, - pranešime teigė už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas (Olis Renas).
Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. - gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę.
Tuo metu ECB nurodė, kad kad nors vidutinė metinė infliacija Lietuvoje dabar yra gerokai mažesnė už pamatinę vertę, nerimą kelia infliacijos tvarumas. ECB teigimu, tokią mažą infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė laikini veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjusios pasaulinės žaliavų kainos ir mažiau didėjusios administruojamos ir energijos kainos.
„Vertinant tolesnės ateities perspektyvas, vidutiniu laikotarpiu Lietuvai bus sunku nuolat palaikyti žemą infliacijos lygį, nes gali būti nelengva suvaldyti vidaus kainų spaudimą ir išvengti ekonomikos perkaitimo turint fiksuotą valiutos kursą (...) Apibendrinant pažymėtina, kad dar negalima tvirtai konstatuoti, jog infliacijos konvergencija Lietuvoje išliks tvari“, - teigiama ECB pranešime.
EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. - mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).
Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme - yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais.
Anot O.Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.
„Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona - BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje“, - tvirtino O.Rehnas.
Komisija vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams - iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės - Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija - bus įvertintos po 2 metų.
Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba periims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.
D.Grybauskaitė: Lietuva tikrai įsives eurą
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad Europos Komisija trečiadienį paskelbs Lietuvai palankias išvadas ir šalis galės kitąmet įsivesti eurą.
„Kokios pastabos bebūtų, manau, kad viskas vis vien bus mums palankia kryptimi ir eurą Lietuva tikrai įsives“, - trečiadienį Varšuvoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė teigė, kad siekiant nuraminti visuomenę, Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad dėl valiutų kaitos grėsmių nekyla.
„Visose šalyse prieš įvedant eurą buvo daug nuogąstavimų, daug baimių. Tiesiog pirmiausia Vyriausybė ir jos atstovai turi labai aiškiai įvardyti, kad grėsmių nėra, kad viskas yra pačių žmonių rankose, kad verslas turi elgtis atsakingai. Rizika kainų kilimo yra maždaug 20-30 centų prie 100 litų, tai įsivaizduokit, praktiškai jokios, nebent būtų kokie nors labai negražūs, spekuliatyvūs veiksmai, bet tą turi kontroliuoti atitinkamos žinybos“, - tikino prezidentė.
Anot D.Grybauskaitės, Lietuva nusipelnė būti stipriausiųjų valstybių klube. „Pirmiausia reikia aiškinti žmonėms, nuraminti žmones ir pasakyti - būsime stipriausiųjų klube, priiminėti patys sprendimus, o dabar esame šiek tiek už durų ir mumis labiau pasitikės. Tai reiškia, ir pigiau skolintis galėsim, daugiau liks pensijoms, daugiau pinigų liks visoms kitoms reikmėms, galų gale, Lietuva užsidirbo būti šiame klube jau seniai“, - teigė D.Grybauskaitė.
Europos Komisija trečiadienį 13 valandą Lietuvos laiku skelbs, ar šalis atitinka Mastrichto kriterijus, o galutinį sprendimą liepos 22-23 dienomis priims Europos Parlamentas.
Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų kovą už eurą pasisakė 34 proc. gyventojų. Per 5 mėnesius jų skaičius sumažėjo 6 punktais.
Lietuva bus 19-ta ES valstybė narė, įsivedusi eurą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
