Estijos ir Latvijos atstovai teigė, kad nors oficialiai dėl Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams bus pranešta trečiadienį, jie neabejoja, kad Lietuva įsives eurą.
„Jau dabar turime integruotą ekonomiką, labai daug mūsų įmonių dirba tarpusavyje, ir bendra valiuta greičiausiai sukurs dar didesnę integraciją“, - po susitikimo su Lietuvos banko vadovu antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A.Hanssonas.
Z.Razmusa teigė, kad vieninga valiuta visose Baltijos valstybėse reiškia, kad į regioną bus lengviau pritraukti investicijų ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos balsas bus geriau girdimas Europoje: „Man malonu, kad pagaliau visos Baltijos šalys bus euro zonos šalys, tai prisidės prie regiono plėtros“.
Gegužės 15 dienos duomenimis, kurių pagrindu bus rengiami ECB ir EK konvergencijos pranešimai, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra 39,4 proc.(maksimalus leistinas rodiklis - 60 proc.), valdžios deficitas - 2,2 proc. BVP (3 proc.), ilgalaikių palūkanų norma - 3,6 proc. (ne daugiau 5,4 proc.).
Dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandį buvo 0,6 proc. - šis rodiklis atitiks ir Mastrichto kriterijų.
Lietuva bus 19-ta ES valstybė narė, įsivedusi eurą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.