Sumanymas neblogas, bet reikia atsižvelgti į daugybę faktorių, – primena ekonomistai, Seimui po pateikimo pritarus socialdemokratų iniciatyvai įvesti progresinį pajamų apmokestinimą.
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas portalui „Balsas.lt“ teigia pritariąs progresinių mokesčių idėjai, bet perspėja ir apie rizikas. „Pirmiausiai reikia pasakyti, kad tai nėra fiskalinis, didesnio mokesčių surinkimo klausimas. Pritarčiau šiai idėjai iš principo, nes ji sąlygotų nors kažkokį socialinį solidarumą. Labai svarbu, kad progresija apimtų ne tik darbo užmokestį, bet ir pajamas iš nekilnojamo turto, vertybinių popierių pardavimo ar vertės didėjimo“, – aiškino ekonomistas.
Pasak S. Jakeliūno, nedera ignoruoti ir skeptikų argumentų, perspėjančių, kad progresinis pajamų apmokestinimas gali atbaidyti tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ir skatinti teisiškai emigruoti darbo jėgą į Latviją ar Estiją, kur tokio apkomestinimo nėra. „Įgyvendinat konkretų projektą nereikėtų ignoruoti šitų rizikų. Išties nėra sudėtinga perkelti investicijas ten, kur įmanoma gauti didesnę naudą. Tai reikia labai atidžiai apgalvoti, bet, kaip minėjau, tai nėra fiskalinis klausimas“, – sakė S. Jakeliūnas.
Nuolat už progresinius mokesčius pasisakanti ekonomistė Aušra Maldeikienė irgi sveikino patį sumanymą, bet patį projektą vertino kritiškai. Jos nuomone, šiuo metu didžiausia Lietuvos problema yra ne tiesioginės užsienio investicijos, o sveikesnės vidaus paklausos formavimas.
„Tiesioginių investicijų atėjimas daug labiau susijęs su, pvz., korupcijos laipsniu ir biurokratijos profesionalumu (kurį mes visomis jėgomis naikiname), o ne su apmokestinimo sistemomis. Kažkodėl turėdami 21 proc. pajamų apmokestinimą ir surinkdami gerokai daugiau pajamų (2009 metais Estijos valstybės pajamos buvo 43,4 proc. BVP, kai Lietuvos – 34,5 proc.) estai patrauklesni nei Lietuva. Beje, labai didelės investicijos ir labai aukštas konkurencingumo laipsnis yra, pvz., Skandinavijoje, kur tiesioginiai mokesčiai labai dideli. Taigi, čia įžvelgiu tam tikrų interesų atstovavimą, o ne rimtą ekonominį argumentą“, – sakė ji portalui „Balsas.lt“.
Visgi, anot A. Maldeikienės, grįžtant prie svarstomo konkretaus įstatymo, jis pridarytų daugiau bėdos, nei naudos, nes jis iš esmės orientuotas į didesnių biudžeto įplaukų formavimą, kas nėra blogai, bet nekeičia vidinės paklausos (ir smulkaus Lietuvos verslo, ypač periferijoje) situacijos.
„Mokesčių sistema turėtų būti formuojama taip, kad apatinės grupės kurių pajamos tarkime iki kokių 15000 Lt per metus (jei nėra vaikų) būtų visai neapmokestinamos, nes tada atsiranda didesnė vidaus paklausa ir postūmis mikroverslui ir tuo pat metu neauga darbo sąnaudos.
Siūlomi tarifai išties kalba tik apie norą daugiau iš visų nulupti, o ne tikrai logišką ekonominį veiksmą“, – teigia A Maldeikienė.
