Masiškiausiomis galima laikyti ajatolos Rouhollah Mousavio Khomeinio laidotuves, o didžiausia televizijos žiūrovų auditorija susirinko, kai vyko gedulinga ceremonija, atiduodant paskutinę pagarbą princesei Dianai.
Vakar, gruodžio 28 d., Pchenjane buvo laidojamas Kim Jong Ilas – nemirtingasis Šiaurės Korėjos lyderis. Laidotuvės virto grandiozine liaudies sielvarto demonstracija. Analogiško masto gedulingos ceremonijos nuo XX a. pradžios vyko ne kartą, ir dažniausiai su didžiausia pompastika buvo laidojami autoritarinių valstybinių režimų kūrėjai, rašo forbes.ru.
Vladimiras Leninas
1870 m. balandžio 22 d. — 1924 m. sausio 21 d.
Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partijos įkūrėjas, SSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas.
Politikoje nuo 1887 m., 1898 m. kovą – vienas iš I RSDDP suvažiavimo Minske organizatorių. Teoriškai pagrindė ir vadovavo 1917 m. spalio revoliucijai, pirmasis RSFSR ir SSRS vadovas.
Vladimiro Lenino laidotuvės (nuotr. Itar Tass)
Sunkiai sirgo nuo 1922 m. gegužės. Nuo 1923 m. kovo nuolatos gyveno netoli Maskvos – Gorkose, iš kur stengėsi vadovauti politiniams ir ekonominiams procesams šalyje. 1924 m. pradžioje sveikata labai pablogėjo, ir sausio 21d. 18.50 val.V. Leninas mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Atsisveikinimas su vado kūnu Sąjungų rūmų Kolonų salėje tęsėsi penkias paras, o sausio 27 d. V. Lenino kūnas buvo paguldytas mauzoliejuje, specialiai pastatytame Raudonojoje aikštėje (iš pradžių laikiname, nuo 1930 m. – pastoviame), kur jis guli iki šiol. Per pirmąsias šešias dienas atsisveikinti su V. Leninu atėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių (Maskvoje tuo metu gyveno apie 1,5 mln. žmonių).
Mustafa Kemalis Atatiurkas
1881 m. kovo 12 d. — 1938 m. lapkričio10 d.
Turkijos Respublikinės liaudies partijos įkūrėjas ir pirmasis vadovas, pirmasis Turkijos respublikos prezidentas.
Mustafa Kemalio Atatiurko laidotuvės (nuotr. Corbis)
Nuo 1893 m. armijoje, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1920 m. balandžio 23 d. sušaukė Turkijos Didįjį nacionalinį susirinkimą, kuriame buvo išrinktas parlamento pirmininku ir ministrų kabineto vadovu. SSRS palaikomas praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje sugebėjo pasiekti pergales armėnų-turkų ir graikų-turkų karuose. 1923 m. spalio 29 d buvo paskelbta Turkijos respublika su Kemaliu prezidento pareigose. Pagrindiniu M. K. Atatiurko reformų tikslu tapo pasaulietinės valstybės sukūrimas, pramonės ir bankinės sistemos vystymas, žemių perskirstymas ir naujos švietimo sistemos sukūrimas.
Pirmieji M. K. Atatiurko sveikatos pablogėjimo požymiai buvo pastebėti 1937 m., o 1938 m. gegužę jam buvo diagnozuota kepenų cirozė (dėl chroniško alkoholizmo). Nepaisant to, Kemalis ir toliau vykdė valstybės vadovo pareigas iki paskutinės savo gyvenimo dienos: jis mirė lapkričio 10 d. 9.05 val. Dėl M. K. Atatiurko mirties buvo paskelbtas bendranacionalinis gedulas, atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo ne tik diplomatinis korpusas, bet ir kai kurios užsieninės karinės dalys, tarp jų – sovietinio eskadrinių minininkų lyderio - „Maskva“- komanda.
Franklinas D. Rooseveltas
1882 m. sausio 30 d. — 1945 m. balandžio 12 d.
32-asis JAV prezidentas, vienintelis iš prezidentų, kuris buvo renkamas ketvirtajai kadencijai, šalies vadovas Didžiosios depresijos ir Antrojo pasaulinio karo metais.
Franklino D. Roosevelto laidotuvės (nuotr. Getty Images)
Politikoje nuo 1910 m., demokratų partijos narys. Buvo senatorius, jūrų ministro padėjėjas Niujorko valstijos gubernatorius (dvi kadencijas). 1932 m. lapkritį nugalėjo prezidento rinkimuose Herbertą Hooverį, po to dar tris kartus buvo išrinktas prezidentu: 1936, 1940 ir 1944 metais. Įvykdė svarbias ekonomines reformas, kurios leido šaliai įveikti pasaulinės ekonominės krizės padarinius, karo metais tapo vienu iš antihitlerinės koalicijos lyderių ir Jungtinių Tautų Organizacijos sukūrimo iniciatoriumi.
Nuo 1921 m. F.D. Rooseveltas sirgo poliomielitu, kuris iki gyvenimo pabaigos jį buvo prikaustęs prie neįgaliųjų krėslo. Netikėtai mirė 1945 m. balandžio 12 d. dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Gedulinga ceremonija buvo neįprasta: kūnas nebuvo išstatytas atsisveikinimui, karstas liko užvožtas visą laiką, kol mirusį prezidentą vežė iš jo dvaro Warm Springse (Džordžijos valstija) į dvarą Hide Parke (Niujorko valstija), kur jis ir buvo palaidotas. Nepaisant to, beveik visu keliu stovėjo tūkstančiai amerikiečių, kurie nuoširdžiai gedėjo F. Roosevelto.
Mahatma Gandhis
1869 m. spalio 2 d. — 1948 m. sausio 30 d.
Vienas iš Indijos nepriklausomybės nuo Britų imperijos ideologų ir vadovų, nesmurtinio pasipriešinimo filosofijos kūrėjas.
Mahatma Gandhio laidotuvės (nuotr. Getty Images)
Politikoje nuo 1919 m., 1921 m. pradėjo vadovauti Indijos nacionaliniam kongresui, 1934 m. paliko postą dėl ideologinių pažiūrų nesutapimo su bendražygiais. Pasisakė prieš kastinę nelygybę, už neliečiamųjų diskriminacijos nutraukimą. Kai 1947 m. Britanijos Indija buvo perskirta ir įkurtos dvi naujos valstybės – Indija ir Pakistanas, tarp jų prasidėjo nesutarimai tiek valstybiniu, tiek religiniu pagrindu. M. Gandhio paskelbė bado streiką, kuris privertė nesantaikoje gyvenančių šalių lyderius paskelbti paliaubas.
1948 m. sausio 20 d. į jį buvo pasikėsinta – sprogus bombai M. Gandhis liko gyvas. Tuokart aukų nebuvo. Po 10 dienų M. Gandhi buvo nušautas vakarinės maldos metu pievelėje priešais savo namus. Atsisveikinti su M. Gandhiu prieš sudeginant jo kūną (pagal tradiciją) ant laidotuvių laužo, atėjo, kaip įvairiai manoma, nuo pusantro, iki šešių milijonų žmonių.
Josifas Stalinas
1879 m. gruodžio 21 d. — 1953 m. kovo 5 d.
SSRS Liaudies komisarų tarybos ir Ministrų tarybos pirmininkas, SSRS vadovas nuo 1924 iki 1953 metų.
Josifo Stalino laidotuvės (nuotr. RIA Novosti)
Politikoje nuo 1895 m.1917 m. – vienas iš RSDDP CK vadovų, vėliau – VKP(b) CK generalinis sekretorius. SSRS kolektyvizacijos ir industrializacijos ideologas, jo valdymo metais šalyje vyko masinės represijos. Vienasmenis šalies vadovas Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Buvo vyriausiasis kariuomenės vadas, Valstybinio gynybos komiteto pirmininkas, Gynybos liaudies komisaras, Sovietų Sąjungos branduolinės ginkluotės sukūrimo ir komunistinių režimų Rytų Europoje įvedimo iniciatorius.
Šaliai vadovavo iki paskutiniųjų dienų. 1953 m. kovo 2 d. J. Stalinui diagnozuotas kūno dešiniosios pusės paralyžius, kovo 5 dieną 21.50 val. SSRS lyderis mirė, kaip teigiama oficialioje medicininėje išvadoje, nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Kovo 6 d. kūnas buvo išstatytas Sąjungų rūmų Kolonų salėje atsisveikinimui, kuris truko tris paras, dalyvavo 2 mln. žmonių. J. Stalino laidotuvių dieną, kovo 9 -ąją, mauzoliejuje (kūnas iš ten buvo išneštas 1961 metų naktį į lapkričio 1 d. ir perlaidotas prie Kremliaus sienos) Trubnoj aikštėje Maskvoje įvyko spūstis, kurioje žuvo apie 2000 žmonių.
Johnas Fithzeraldas Kennedy
1917 m. gegužės 29 d. — 1963 m. lapkričio 22 d.
35-asis JAV prezidentas, pirmasis prezidentas katalikas, demokratų partijos kandidatas.
Johno Fithzeraldo Kennedy laidotuvės (nuotr. Corbis)
Antrojo pasaulinio karo dalyvis, apdovanotas dviem medaliais už narsą, vadovavo torpediniam kateriui. Politikoje - nuo 1947 m., 1960 m. lapkritį nugalėjo prezidento rinkimuose. Žinomas kaip ekonominių reformų vykdytojas, pasisakė už JAV juodaodžių gyventojų teisių lygybę. Jo prezidentavimo metu kilo Karibų krizė, į Pietų Vienamą įvestos pirmosios JAV reguliariosios kariuomenės dalys.
J. F. Kennedy žuvo, kai buvo mirtinai sužeistas šūviu iš šautuvo Dalase (Teksaso valstija) 12.30 val., kai prezidento kortežas – J. F. Kennedy ir jo žmona Jacqueline – važiavo Elm Street gatve. Kelionė į Dalasą buvo prezidento priešrinkiminės kampanijos dalis prieš eilinius 1964 m. rinkimus. Žmogžudyste buvo apkaltintas Lee Harvey Oswaldas, kurį po dviejų dienų, išeinant iš policijos nuovados, nušovė Jackas Ruby. J. F. Kennedy laidotuvės vyko lapkričio 25 d. Vašingtone, norinčių atsisveikinti su žuvusiu prezidentu Kapitolijaus rūmuose buvo daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių. Iš Kapitolijaus karstas ant lafeto buvo vežamas į šv. Mato katedros bažnyčią, o iš ten, po gedulingų mišių, į Arlingtono memorialines kapines, kur ir palaidotas prezidentas.
Charlesas de Gaulle
1890 m. lapkričio 22 d. — 1970 m. lapkričio 9 d.
Prancūzijos armijos generolas, judėjimo „kovojanti Prancūzija“ įkūrėjas ir lyderis, Penktosios respublikos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas.
Charleso de Gaulle laidotuvės (nuotr. Getty Images)
Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalyvis. 1940 m. birželio 18 d.per BBC kreipėsi į visus prancūzus, kviesdamas priešintis hitlerinei okupacijai, tuo padėdamas pamatus organizacijai „Laisva Prancūzija“ (vėliau ji pakeitė pavadinimą į „Kovojanti Prancūzija“). Po karo pusantrų metų vadovavo šalies laikinajai vyriausybei, po eilės politinių skandalų atsistatydino, iki 1958 m. buvo opozicijoje prie šalies vairo esančiai valdžiai.1958 m. gruodžio 21 d. pirmuosiuose visuotiniuose rinkimuose po naujos konstitucijos priėmimo tapo Penktosios respublikos prezidentu. Iš tarnybos pasitraukė 1969 m. balandžio 27 d.
Ch. de Gaulle netikėtai mirė 1970 m. lapkričio 9 d. savo Colombe de l'église, plyšus aortai. Po gedulo pamaldų Paryžiaus Dievo Motinos katedroje – pagrindinėje Prancūzijos katalikų šventovėje – palaidotas lapkričio 12 d. kaimo kapinėse. Jeigu Paryžiuje su generolu Ch. de Gaulle atėjo atsisveikinti tūkstančiai prancūzų, tai pačiose laidotuvėse, kaip buvo reikalaujama testamente, dalyvavo tik jo artimiausi giminės ir Pasipriešinimo kovų bendražygiai.
Francisco Franco
1892 m. gruodžio 4 d. – 1975 m. lapkričio 20 d.
Generalisimas, Ministrų tarybos pirmininkas, Ispanijos diktatorius nuo 1939 iki 1975 metų.
Francisco Franco laidotuvės (nuotr. Getty Images)
Nuo 1910 m. armijoje, tarnavo Ispanijos užsieniniame legione, tapo pačiu jauniausiu generolu šalies istorijoje (1925 m.). 1936 m. liepą prisijungė prie karinio maišto prieš Ispanijos respubliką. Rugsėjo 29 d. nugalėjo naujojo nacionalistų lyderio rinkimuose, gaudamas caudillo - vado titulą. 1939 m. balandžio 1 d. paskelbė pergalę prieš respublikonus, tapdamas šalies kariniu diktatoriumi. F. Franco pastangomis Antrojo pasaulinio karo metais Ispanija išsaugojo neutralitetą. Caudillo iniciatyva pastatytas memorialas - „Žuvusiųjų slėnis“ – paminklas visoms Ispanijos pilietinio karo aukoms.
1973 metais F. Franco, sirgęs Parkinsono liga, paliko ministrų kabineto vadovo postą, išsaugodamas caudillo titulą. Netikėtai mirė 1975 m. lapkričio 20 d. nuo opos perforacijos; anot vienos versijos, jam mėgino atlikti skubią operaciją, kuri tik pablogino padėtį. F. Franco laidotuvės virto valstybinio masto įvykiu, ir palei kelią, kuriuo važiavo gedulo kortežas (nuo Madrido centro iki Žuvusiųjų slėnio) stovėjo tūkstančiai ispanų.
Mao Zedongas
1893 m. gruodžio 26 d. — 1976 m. rugsėjo 9 d.
Kinijos liaudies respublikos įkūrėjas. Kinijos komunistų partijos CK pirmininkas, KLR pirmininkas.
Mao Zedongo laidotuvės (nuotr. Corbis)
Politikoje nuo 1917 m., nuo 1921 m. – tais pačiais metais įkurtos Kinijos komunistų partijos gretose. Nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio – vienas iš Kinijos komunistinio judėjimo lyderių, nuo 1949 m. – faktiškas šalies vadovas. „Kultūrinės revoliucijos“ ir „Didžiojo šuolio“ - dviejų Kinijos politinės ir ekonominės transformacijos periodų ideologas.
Nuo 1971 m. Mao Zedongas sirgo Parkinsono liga ir beveik nesirodė viešumoje. Mao mirė 1976 m. rugsėjo 9 d., dešimt minučių po pusiaunakčio, patyręs tris infarktus. Į laidotuves atėjo daugiau kaip milijonas žmonių. Praėjus metams po mirties balzamuotas Didžiojo vado kūnas buvo išstatytas mauzoliejuje Pekino Tiananmenio aikštėje, ir visi gali jį apžiūrėti.
Leonidas Brežnevas
1906 m. gruodžio19 d. — 1982 m. lapkričio 10 d.
Leonido Brežnevo laidotuvės (nuotr. RIA Novosti)
SSKP CK generalinis sekretorius,SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas, vienvaldis šalies vadovas nuo 1964 iki 1982 metų.
Partiniame darbe nuo 1937 m., Antrojo pasaulinio karo metu – įvairių lygių politinis darbuotojas. Nuo 1960 m. – SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas, 1964 m., nušalinus Nikitą Chruščiovą (buvo pagrindinis šio nušalinimo iniciatorius) – SSKP CK pirmasis sekretorius. 1979 m. valstybinio perversmo Afganistane ir sovietinės kariuomenės įvedimo į šalį organizatorius.
1976 m. pradžioje L. Brežnevas patyrė klinikinę mirtį, po kurios jau nebegalėjo atsigauti. Jį kamavo kalbos aparato ir judesių koordinacijos problemos, tačiau iš politinės veiklos nepasitraukė. 1982 m. lapkričio 7 d. paskutinį kartą pasirodė publikai, iš mauzoliejaus tribūnos priiminėdamas iškilmingą paradą spalio revoliucijos metinių proga. Mirė sustojus širdžiai naktį į lapkričio 10 d. Nuo lapkričio 12 iki 15 dienos L. Brežnevo kūnas buvo išstatytas Sąjungų rūmų Kolonų salėje atsisveikinimui. Atėjo keletas šimtų tūkstančių žmonių. Palaidotas prie Kremliaus sienos, laidotuvių metu penkioms minutėms buvo sustabdytas visų SSRS įmonių ir organizacijų darbas.
Rouhollah Mousavis Khomeinis
1900 m. gegužės 17 d. — 1989 m. birželio 3 d.
Ajatola, Irano islamo revoliucijos lyderis, aukščiausiasis šalies vadovas nuo 1979 iki 1989 metų.
Ajatolos Rouhollah Mousavio Khomeinio laidotuvės (nuotr. Getty Images)
Politikoje – nuo 1920 m. vidurio, idėjinis Irano teokratinės valstybės sukūrimo vadas. Vasario 1 d. grįžo į tėvynę po 14 metų tremties ir pradėjo vadovauti islamo revoliucijos judėjimui, kuris nuvertė šaliai vadovavusį šachą Mohammadą Rezą Pahlavį. Vadovavo šaliai Irano-Irako karo metu, jis tiesiogiai atsakingas už akivaizdų santykių pablogėjimą tarp Irano ir JAV po 1979 m. lapkritį įvykusio Amerikos ambasados Teherane užgrobimo (52 įkaitai į laisvę buvo paleisti tik po 444 dienų).
Po didelio infarkto, kurį patyrė 1980 m., su šeima gyveno Teherano priemiestyje. 1989 m. gegužės 25 d. jam buvo atlikta virškinimo trakto operacija, po kurios ajatolos savijauta stipriai pablogėjo ir po dešimties dienų jis mirė. Skirtingais duomenimis į paskutinę kelionę R. M. Khomeinį lydėjo nuo 10 iki 17 milijonų žmonių. Palaidotas mauzoliejuje, šalia Berichte-Zachra Bešichte-Zachra kapinių, kur yra žuvusiųjų islamo revoliucijoje kapai.
Princesė Diana
1961 m. liepos 1 d. – 1997 m. rugpjūčio 31 d.
Princesės Dianos laidotuvės (nuotr. Reuters)
Pirmoji Velso princo Charleso – Britanijos karūnos paveldėtojo žmona. Aktyviai dalyvavo labdaringoje ir taikos palaikymo veikloje.
Tolima Winstono Churchillio giminaitė Diana Frances Spencer už princo ištekėjo 1981 m. liepos 29 d. Po dviejų metų jiems gimė pirmagimis Williamas, o dar po poros metų – sūnus Harry. 1992 m. santuoka iširo, o 1996 m. baigėsi ištuokos procesas, kurį iniciavo Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II.
1997 m. rugpjūčio 31 d. princesė Diana kartu su Dodi Al Fayedu – Egipto milijardieriaus sūnumi žuvo autokatastrofoje Paryžiuje. Remiantis oficialia versija, avarijos priežastimi tapo automobilio, kuriu važiavo Diana ir Dodi, vairuotojas. Nustatyta, kad jo kraujyje rastas alkoholis tris kartus viršijo leistiną normą.
Rugsėjo 6 d. princesė Diana buvo palaidota Spenser šeimos dvare - Oltorpe. Atsisveikinimo ceremonija vyko Londone. Ji prasidėjo nuo Bakingemo rūmų. Į paskutinę atsisveikinimo ceremoniją su ledi Di susirinko apie milijonas žmonių, o per televiziją šias laidotuves per savaitę pažiūrėjo apie 2,5 milijardo žiūrovų.
Jonas Paulius II
1920 m. gegužės 18 d. — 2005 m. balandžio 2 d.
264-asis Romos popiežius, pirmasis slavų tautų atstovas pontifiko poste, trečiasis pagal pontifikato trukmę.
Popiežiasu Jono Pauliaus II aidotuvės (nuotr. Reuters)
Tikrasis vardas – Karolis Voityla, gimė Lenkijoje. Į kunigus buvo įšventintas1946 m. lapkričio 1 d.1967 m. tapo kardinolu, 1978 m. spalį buvo išrintas popiežiumi ir tapo Jonu Pauliumi II. Per 27 metus atliko 104 užsienio vizitus, 1981 m. gegužės 13 d. į jį buvo pasikėsinta (daugelį metų pasikėsinimo organizavimu buvo kaltinama SSRS).
Nuo 1994 m., kaip teigia nepriklausomi ekspertai, popiežius sirgo nuolat progresuojančia Parkinsono liga. Liga pasunkėjo nuo 2001 m., o 2005 m. žiemą pasiekė kritinę fazę (gegužės 27 d. jis jau negalėjo pasakyti kalbos tikintiesiems). Popiežius mirė balandžio 2 d., 21.37 val. nuo sepsio sukelto šoko ir širdies kraujagyslių ligos. Laidotuvės įvyko balandžio 8 d., gedulingose liturgijos pamaldose dalyvavo 300 tūkstančių žmonių, į paskutinę kelionę popiežių lydėjo 4 milijonai piligrimų.
Kim Jong Ilas
1942 m. vasario 16 d. — 2011 m. gruodžio 17 d.
Antrasis Korėjos liaudies demokratinės respublikos vadovas, Korėjos Darbo partijos generalinis sekretorius, generalisimas.
Kim Jong-Ilo laidotuvės (nuotr. AFP)
„Amžinojo prezidento“ Kim Il Sungo sūnus, politinę karjerą pradėjo 1961 m., kai įstojo į Korėjos Darbo partiją ir iki 1994 m. sugebėjo užimti praktiškai visus aukštus postus valstybėje. Po tėvo mirties (gedulas šalyje truko tris metus), faktiškai paveldėjo šalies vadovo vietą, nors formaliai 1997 m. užėmė Korėjos generalinio sekretoriaus postą, o KLDR Gynybos komiteto pirmininko (aukščiausia pareigybė) postą — 1998 m. Jo vadovavimo metu KLDR atliko du sėkmingus branduolinio ginklo bandymus.
Ilgą laiką jį kamavo širdies ir širdies kraujagyslių ligos: oficialia mirties priežastimi įvardijamas infarktas. Šiaurės Korėjos valdžia tvirtina, kad Kim Jong Ilas mirė savo šarvuotame traukinyje kelionės po šalį metu, tuo tarpu Pietų Korėjos žvalgyba mano, kad jis mirė namuose. Gruodžio 20 d. Kim Jong Ilo kūnas stikliniame sarkofage buvo pastatytas atsisveikinimui Kimsusano mauzoliejuje, kur ilsisi jo tėvo kūnas, o po 8 dienų įvyko oficiali laidotuvių ceremonija. Per tą laiką su valstybės vadovu atsisveikinti atėjo ne mažiau kaip 5 milijonai Šiaurės Korėjos piliečių.
Vaclavas Havelas
1936 m.spalio 5 diena — 2011 m. gruodžio 18 diena
Rašytojas,dramaturgas,žmogaus teisių gynėjas, paskutinysis Čekoslovakijos ir pirmasis Čekijos prezidentas.
Vaclavo Havelo laidotuvės (nuotr. Reuters) (nuotr. Balsas.lt)
Literatūrinę karjerą jis pradėjo 1955 m., Prahos pavasario 1968 -aisiais metu jis aktyviai įsijungė į žmogaus teisių gynimo veiklą. Vienas iš „Chartija 77“ - programinio Čekoslovakijos disidentų dokumento – autorių, tris kartus (1977, 1979 ir 1989 metais) buvo teisiamas. 1989 m. gruodžio 29 dieną ČSSR dūmos susirinkimo metu buvo išrinktas šalies prezidentu.Įkūrus dvi savarankiškas valstybes – Čekiją ir Slovakiją – 1993 m. vasario 2 d. tapo pirmuoju Čekijos prezidentu.
Sirgo chronišku viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, paskutinius gyvenimo mėnesius praleido savo užmiesčio viloje Gradečke, kur 2011 m. gruodžio 18 d. ir mirė. Atsisveikinti su pirmuoju Čekijos prezidentu Prahoje susirinko kelios dešimtys tūkstančių žmonių, į laidotuves taip pat atvyko daugelio ES šalių lyderiai. Prahos krematoriume vykusioje ceremonijoje dalyvavo apie 100 giminaičių ir artimiausių draugų.
