Meningokoko B infekcija yra itin klastinga liga, neretai ištinkanti žaibine forma ir pasibaigianti mirtimi, todėl ši labai laukta vaikų skiepų kalendoriaus naujovė ne tik saugos kūdikių gyvybes, bet ir leis ramiau miegoti jų tėvams.
Atpažinti meningokoko infekciją neretai sutrukdo tai, kad ankstyvieji šios ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant jos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.
Medikai turėtų atminti, kad itin svarbu laikytis kūdikių skiepijimo plano, kuris numatytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje.
Jei tėvai abejoja, kodėl reikia skiepyti tokius mažus kūdikius, svarbu priminti, kad patiems mažiausiems yra didžiausia rizika užsikrėsti ir susirgti meningokoko B infekcija, todėl nukėlus skiepijimus į vėlesnį laiką, labai padidėja užsikrėtimo ir susirgimo grėsmė.
Iki šių metų liepos 1 d. mokymai skiepų nuo meningokoko B infekcijos tema bus organizuojami visose apskrityse. Informacija apie organizuojamų mokymų vietą ir laiką artimiausiu metu bus paskelbta ir ULAC interneto svetainėje.
Perspėjo ir profesorius
tv3.lt habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis yra pasakojęs, kaip atskirti meningokokinę infekciją nuo kitų ligų.
Pasiteiravus, kaip suprasti, kad vaiką užklupo būtent ši liga, o ne įprastas peršalimas, profesorius išsamiai paaiškino.
„Jeigu vaikas negaluoja, karščiuoja, o jūs davėte karštį mažinančių vaistų, tačiau būklė nesikeičia, situacija negerėja, reikia sunerimti.
Tai vienas iš signalų, kad būtina kreiptis į medikus, nes kiekviena minutė tampa svarbi. Nepamirškite, kad ant kūno atsiradę bėrimai yra ženklas, kad liga jau pažengusi.
Tai reiškia, kad kraujagyslių pralaidumas sutrikęs, o krešumo sistema – sugriuvusi, kraujas nebekreša.
Jei taškeliai susidaro ant kūno, tai reiškia, kad jų gali būti ir gyvybiškai svarbiuose organuose – antinkščiuose, smegenyse, vidaus organuose.
Pirmos šešios valandos yra svarbiausios, nes būtent jos nulemia tolimesnę ligos eigą.
Pernai mirė 11 žmonių
Per pastaruosius dešimt metų nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje mirė 61 žmogus. Pernai mirė 11 šalies gyventojų, iš jų – penki vaikai iki 5 metų.
Šiais metais meningokokine infekcija jau susirgo 17 žmonių, liga nusinešė dvi gyvybes – mirė pusantrų ir trejų metų vaikai.
Kasmet šia liga suserga nuo 50 iki 89 žmonių, dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.
Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas.
Liga plinta lašiniu būdu per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas bei sąmonės sutrikimas.
Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka ilgalaikiai liekamieji požymiai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai.
Vakciną nuo meningokokinės infekcijos į kompensuojamųjų skiepų kalendorių yra įtraukusios Jungtinė Karalystė, Airija ir Italija.
