Skiepijimą pradėjus nuo liepos, pirmąja vakcinos doze bus skiepijami dviejų mėnesių kūdikiai, gimę šių metų gegužės 2 dieną ir vėliau, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Vyresnysis gydytojas gastroenterologas Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas doc. Dr. Vaidotas Urbonas ir habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis tv3.lt papasakojo, kaip atpažinti klastingą ligą ir kaip elgtis pamačius pirmuosius simptomus, kurie neretai maišomi su įprastu peršalimu, sloga ir net alergija.
Gąsdina bėrimai
Vsus tėvus, kurie augina vaikus, labiausiai gąsdina žaibinė meningokokinė infekcija. Gydytojas ramina – ją atskirti nuo alergijos nėra sudėtinga.
„Žaibinė meningokokinės infekcijos forma pasireiškia nedelsiant ir negalima laukti. Šie bėrimai būna ne alerginio pobūdžio niežtinčiomis dėmelėmis, o hemoraginiai, atsiranda taškeliai ant kūno.
Juos lydi aukšta temperatūra, bendras silpnumas. Viskas vyksta žaibo greičiu, svarbi būna kiekviena minutė. Pamačius tokius, vykti į priėmimo skyrių yra būtina“, - kalbėjo medikas.
Klaidinantys simptomai
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis yra pasakojęs, kaip atskirti meningokokinę infekciją nuo kitų ligų.
Pasiteiravus, kaip suprasti, kad vaiką užklupo būtent ši liga, o ne įprastas peršalimas, profesorius išsamiai paaiškino.
„Jeigu vaikas negaluoja, karščiuoja, o jūs davėte karštį mažinančių vaistų, tačiau būklė nesikeičia, situacija negerėja, reikia sunerimti.
Tai vienas iš signalų, kad būtina kreiptis į medikus, nes kiekviena minutė tampa svarbi. Nepamirškite, kad ant kūno atsiradę bėrimai yra ženklas, kad liga jau pažengusi.
Tai reiškia, kad kraujagyslių pralaidumas sutrikęs, o krešumo sistema – sugriuvusi, kraujas nebekreša.
Jei taškeliai susidaro ant kūno, tai reiškia, kad jų gali būti ir gyvybiškai svarbiuose organuose – antinkščiuose, smegenyse, vidaus organuose.
Pirmos šešios valandos yra svarbiausios, nes būtent jos nulemia tolimesnę ligos eigą.
Nemokami skiepai netrukus
Primename, kad jau nuo liepos mėnesio Lietuvoje uo liepos 1-osios vaikai bus pradėti nemokamai skiepyti nuo meningokokinės infekcijos, šią vakciną įtraukus į skiepijimų kalendorių.
Skiepijimo B tipo meningokokinės infekcijos vakcina schemą sudarys trys dozės: pirmąją vakcinos dozę gaus dviejų mėnesių kūdikiai, antrąją – keturių mėnesių, trečiąją – 12–15 mėnesių vaikai.
Skiepijimą pradėjus nuo liepos, pirmąja vakcinos doze bus skiepijami dviejų mėnesių kūdikiai, gimę šių metų gegužės 2 dieną ir vėliau, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Centras pažymi, kad skiepai nuo meningokokinės infekcijos – efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau ilgą laiką nebuvo sukurta vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos.
Šia vakcina Lietuvoje pradėta skiepyti 2014 metais ir kasmet pasiskiepija vis daugiau žmonių. Pernai nuo meningokokinės infekcijos savo lėšomis pasiskiepijo daugiau nei 21 tūkst. gyventojų.
Pernai mirė 11 žmonių
Per pastaruosius dešimt metų nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje mirė 61 žmogus. Pernai mirė 11 šalies gyventojų, iš jų – penki vaikai iki 5 metų.
Šiais metais meningokokine infekcija jau susirgo 17 žmonių, liga nusinešė dvi gyvybes – mirė pusantrų ir trejų metų vaikai.
Kasmet šia liga suserga nuo 50 iki 89 žmonių, dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.
Sunkiausios meningokokinės infekcijos formos – žaibinis sepsis bei galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas.
Liga plinta lašiniu būdu per orą, ankstyvieji jos simptomai panašūs į peršalimo ligų – atsiranda šaltkrėtis, karščiavimas, galvos skausmas. Ligai būdingas sprando raumenų sustingimas, vėliau atsiranda odos bėrimas bei sąmonės sutrikimas.
Mirtimi baigiasi apie 5–15 proc. ligos atvejų. Tačiau apie 15 proc. išgyvenusiųjų lieka ilgalaikiai liekamieji požymiai, pavyzdžiui, kurtumas, paralyžiai, psichikos sutrikimai.
Vakciną nuo meningokokinės infekcijos į kompensuojamųjų skiepų kalendorių yra įtraukusios Jungtinė Karalystė, Airija ir Italija.
Painioja ir su alergija
V.Urbono teigimu, su meningokoku dažnai painiojamas ne tik peršalimas, bet ir įvairios formos alergijos.
Jis tvirtino, kad dažniausiai alergija pasireškia tam tikrais simptomais: odos bėrimu, viduriavimu. „Vis dėlto alergija dažniausiai yra išaugama, nėra vaistų, galinčių ją sustabdyti.
Jeigu būčiau komercinis gydytojas, galėčiau pasakyti, kad reikėtų gerti tam tikrus vaistus, kurie mažina alergiją, tačiau dažniausiai reikia laiko.
Normalu, kad tėvai, pamatę, jog jų kūdikis viduriuoja su krauju, išsigąsta, tačiau dažniausiai tai nebūna pavojinga sveikatai.
Taip pat ir dažni atpylimai: dažniausiai tai būna tada, kai vaikas netoleruoja karvės pieno, kurį geria jį žindanti mama.
Yra 6 pagrindiniai alergenai Europoje, kurie, tikėtina, turi didžiausią tikimybę sukelti alergiją. Tai pienas ir pieno produktai, soja, kiaušiniai, žuvis, kviečiai ir riešutai.
Statistiškai šie alergenai yra pagrindiniai, randami Europoje. Reikia apriboti jų vartojimą ir alergijos turi mažėti“, - aiškino gydytojas.
Stiklinės testas
Ar vaikui – žaibinė pavojingos ligos forma, sužinosite akimirksniu. Jums tereikia paimti stiklo gabalėlį arba skaidrią stiklinę ir ją tvirtai prispausti prie išbertos odos.
Jeigu stipriai prispaudus stiklo gabalėlį prie odos, bėrimas nesumažėja ir jis akivaizdžiai matosi, galite įtarti meningokoką.
Būtent ši liga turi žaibinę formą, todėl ja sergančiam vaikui savijauta blogėja net ne valandomis, o minutėmis. Atsiradę tamsūs hemoraginiai bėrimai, mėlynos ar net juodos dėmės ant kūno gali reikšti, kad vaikui – žaibinė šios infekcijos forma.
