Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbantiesiems draustų neatostogauti. Kai kurie parlamentarai užsimojo griežčiau reglamentuoti dirbančiųjų teisę atostogauti. Seime šį mėnesį įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuria norima neleisti žmonėms dirbti be atostogų daugiau kaip dvejus metus.
Pasak politikų, nenormalu, kad yra nemažai įmonių vadovų, valstybės tarnautojų, įvairių kitų profesijų atstovų, kurie neatostogauja metų metus.
Darbdaviai sutinka, kad atostogos žmogui būtinos, bet jos turi būti dirbančiųjų ir verslininkų susitarimo reikalas. Įpareigoti pailsėsi reikėtų nebent valdininkus, kurie kartais piktnaudžiauja išeitinėmis kompensacijomis.
Nenori ilsėtis
Vairuotoju ekspeditoriumi didmeninės prekybos įmonėje dirbantis Jonas Karmalavičius, sužinojęs apie parlamentarų kurpiamus planus leisti be atostogų dirbti tik dvejus metus, nesirinko žodžių. „Koks kieno reikalas, kiek aš atostogauju, kodėl valdžia nuolat ką nors nori sujaukti. Man iki pensijos liko mažiau nei ketveri metai ir aš specialiai neinu atostogų, kad išeidamas iš darbo gaučiau pinigų už nepanaudotas atostogas, štai tada ir pailsėsiu, o ne tada, kai liepia valdžia“, – piktinosi vyras.
Nedidelėje parduotuvėje dirbanti Roma Jankauskienė teigė, kad atostogauti neinanti dėl mažo atlyginimo. „Gaunu tik šiek tiek daugiau nei minimalią algą, todėl ir atostoginiai nedideli, už juos niekur neišvažiuosi, bet juos vis tiek išleidi, o po atostogų tenka ilgai laukti kito atlyginimo, pragyventi labai sunku“, – guodėsi pardavėja.
Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas mano, kad atostogos yra šventas reikalas ir dėl to nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos. „Pas mus neveikia Europos socialinė chartija dėl teisės į teisingą atlyginimą, – teigė jis. – Mažos algos ne tik skurdina žmones, verčia juos vengti atostogų, bet ir stabdo ekonomikos augimą.“
Siūlo leisti tartis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius įsitikinęs, kad Darbo kodekso pataisų visai nereikia. „Niekas neabejoja konstitucine žmogaus teise pailsėti, atgauti jėgas, – kalbėjo jis. – Žvalus žmogus bus naudingas ir darbdaviui, o dabartinis Darbo kodeksas pakankamai gerai įtvirtina šią teisę.“
Pasak J.Guzavičiaus susitarti dėl atostogų dažnumo, trukmės užtektų kolektyvinės darbuotojų profesinės sąjungos ir darbdavių sutarties. „Leiskime žmonėms patiems spręsti, kas jiems geriau, o nesistenkime viską reglamentuoti, – mano pramonininkas. – Pavyzdžiui, prieš trejus metus buvo panaikinta teisė gauti kompensacijas tiems, kas turi papildomų atostogų už ilgą darbo stažą. Dabar žmogus būtinai turi eiti ilgesnių atostogų, nors jam gal palankiau susitarti su darbdaviu ir vietoje ilgesnio poilsio termino gauti piniginę kompensaciją.“
O Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius mano, kad sukauptos nepanaudotos atostogos už daugiau kaip dvejus ar trejus metus yra anomalija. „Per tą laiką ir tie nepanaudotų atostogų pinigai nuvertėja dėl infliacijos, – įsitikinęs A.Mackevičius. – Nepailsėjęs žmogus būna nervingas, daro daugiau klaidų, blogina psichologinį klimatą kolektyve.“
Įpareigoti reikėtų tik valdininkus
J.Guzavičius siūlo nepanaudotų atostogų apribojimus taikyti tik savivaldybių, valstybės, biudžetinių įstaigų tarnautojams. „Nereti atvejai, kai tarnautojai, ministerijų darbuotojai, kiti valdžios atstovai, valstybinių įmonių vadovai sugeba pailsėti neidami oficialių atostogų, o paskui po kelerių metų gauna didžiules nepanaudotų atostogų išmokas“, – kalbėjo J.Guzavičius.
Pramonininko nuomone, tokios Darbo kodekso suteiktos galimybės daro žalą valstybei.
„Juk tarnautojams mokamos algos ir išmokos už mūsų mokesčių pinigus, todėl jiems būtina numatyti griežtesnius atostogų reglamentus, tačiau privačiame sektoriuje to daryti nereikia. Žinau ne vieną privačios įmonės vadovą, kuris sunkesniais bendrovei etapais tiesiog negalėjo eiti atostogų. Todėl versti juos kenkti sau ir įmonei įstatymais būtų neprotinga“, – tvirtino J.Guzavičius.
Poilsis būtų privalomas
Dabar piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis priklauso nuo nepanaudotų kasmetinių atostogų. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.
Edvardo Žakario, Edmundo Jonylo ir Valerijaus Simuliko pateiktame Darbo kodekso pataisų projekte siūloma, kad darbuotojas vienoje darbovietėje galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus. Už šį laikotarpį jis išeidamas iš darbo dar galėtų gauti kompensaciją. Projekte numatoma, kad darbuotojas per metus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei negalėtų to padaryti per vienus metus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus.
Edvardas Žakaris, Seimo narys: išvengtume piktnaudžiavimo
Darbo kodekse yra spraga. Jame kalbama apie kasmetines atostogas, tačiau sudaryta galimybė jas neribotai perkėlinėti į kitus metus. Tuo piktnaudžiauja valstybinių, savivaldybių įstaigų, įmonių vadovai, norėdami gauti kuo didesnes kompensacijas, kai išeina iš darbovietės. Privačiame sektoriuje darbdaviai neretai piktnaudžiauja ir neišleidžia darbuotojų atostogų. Per kelerius metus tie pinigai nuvertėja, o sunkmečiu gali būti sumažinti darbuotojų atlyginimai ir tuo pačiu sumažėja kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Juk procentų už nepanaudotus atostoginius niekas neskaičiuoja.
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė: kai kuriems pakenks
Bus darbuotojų, kuriems siūlomas įstatymas pakenks. Tokių išskirčiau bent dvi grupes. Pirmoji – mažas pajamas gaunantys asmenys, kurie dažniausiai dirba nesudėtingą darbą ir kuriems dažniausiai iki pensijos liko nedaug laiko. Šie žmonės neidami atostogų taupo. Pavyzdžiui, žmogus planuoja išeiti į pensiją, netęsti savo darbinės karjeros, todėl nesinaudodamas atostogomis kokius trejus metus, jis gaus kompensaciją, kuri palengvins jo prisitaikymą prie mažesnių pajamų, t.y. pensijos.
Kita kategorija žmonių, kuriems įstatymas turės įtakos, tai itin aukštos, dažnai retos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems pagal jų veiklos specifiką tenka „šturmuoti“ projektus. Dažnai tokių projektų vadovai ir vykdytojai negali atsitraukti nuo darbo, ir jiems privalomas atostogas teks tiesiog panaudoti darbui. Šie asmenys, skirtingai nei pirmieji, įstatymo reguliavimą greičiausiai apeis.
Saulius TVIRBUTAS
