Šiaulių ir Edukologijos universitetai nekokybiškai rengia specialistus, ir tokių universitetų šalyje neturėtų būti, pareiškė švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis.
„Universitetai blogina kokybę, bet neužsidaro (...) Klausimas, ar turėtų funkcionuoti Šiaulių universitetas, Pedagoginis universitetas (Edukologijos universitetas – BNS), ruošdami ne visiškai kokybišką produkciją Lietuvos rinkai“, – antradienį per opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų posėdį sakė ministras.
Jo tvirtinimu, šiemet Šiaulių universitetas priėmė pirmakursių, kurių vidurkis gerokai mažesnis už priimtųjų į Šiaulių kolegiją.
„Į Šiaulių universitetą šiemet priimta apie 150 studentų, turinčių finansavimą. Gana žemo lygio studentai. Tuo metu į Šiaulių kolegiją priimta 450 studentų, kurių vidurkiai gerokai aukštesni negu priimtųjų į universitetą. Panašiai yra Pedagoginiame universitete. Taip neturi būti valstybėje“, – teigė D.Pavalkis.
Pasak ministro, valstybė negali nereaguoti į tokią situaciją. Kita vertus, jis sakė esąs už tai, kad regioniniai universitetai išliktų, bet jie negali dirbti bet kaip.
„Jeigu po universiteto į profesines ateina 1441 mokinys, šiais metais profesinėse tiek yra po aukštojo mokslo baigimo, tai irgi rodo, kad ne visai gerai sistemoje. Galbūt Šiauliuose užtektų vienos aukštosios mokyklos, o ne turėti dvi, bet tą turėtų sėsti ir diskutuoti bendruomenės. Mes galime padėti, tarpininkauti, bet administracine prasme spausti ar kitaip daryti, negalime“, – dėstė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.
Jis taip pat kritikavo šiuo metu galiojančią universitetų autonomiją, kuri esą aukštosioms mokykloms leidžia daryti tai, ką jos nori.
„Universitetai yra tikrai autonomiški, ir jie yra tiek autonomiški, kad kaip nori, naudoja mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Pastumti juos į vieną ar į kitą pusę dėl autonomiškumo yra gana sunku“, – sakė D.Pavalkis.
Kaip pavyzdį jis pateikė ir Klaipėdos universitetą, kuriam jau dvejus vadovauja nelegaliai išrinktas rektorius.
„Dėl to, galima sakyti, sužlugdytas mokslo slėnio tolesnis vystymasis, nes nesusitarė, kas įvykdys viešųjų pirkimų konkursą statyti pastatą“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.
D.Pavalkis taip pat kritikavo universitetų norą rengti visų krypčių specialistus.
„Universtitetai dabar visi daro viską. Kauno technologijos universitetas ruošia pedagogus ir menininkus, muzikus. Sporto universitetas turi Medicinos institutą, Medicinos universitetas turi Sporto institutą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas turi menų technologijas, menai turi technologijų menus ir panašiai. Yra visiška košė su programomis, kurių negalima nei normaliai akredituoti, nei paruošti specialistų“, – aiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad aukštųjų mokyklų užmojus riboti būtina: „Turime riboti universitetų apetitus. Jie turėtų ruošti tai, ką gali daryti geriausiai, ir kovoti ne viduje, ne universitetas prieš universtitetą, o turėtų kariauti, gal ir negražu taip pasakyti, su įvairiais kaimynais, pritraukdami jų studentus, siūlydami geresnes, įdomesnes programas.“
Ministras pabrėžė, kad būtina atkurti valstybės įtaką šioms autonominėms įstaigoms, o tai padaryti esąs vienintelis kelias – per pinigus. Pasak D.Pavalkio, valstybė turėtų sudaryti sutartis su universitetais ir konkrečiai numatyti, kam skiriamas valstybės finansavimas.
Ministras užsiminė, kad ketinama keisti kolegijų valdymo modelį, jį griežtinant. Siūloma, kad kolegijos vadovą rinktų taryba, bet jį patvirtinti privalėtų švietimo ir mokslo ministras.
„Per šiuos metus buvo kokie penki „gražūs“ skandalai su kolegijomis – dėl neteisėto išrinkimo, dėl neteisėto paskyrimo, dėl atėjimo į bankrotą (...) Problema ta, kad susirenka taryba, kuri dažniausiai vykdo ūkines užduotis, o ne valstybinės įstaigos priežiūros užduotis. Pažiūrėjus, kas yra kolegijų tarybose, tai žmonės, kurie remontuoja tos kolegijos stogus, stato priestatus, tiekia šilumą ar panašiai. Tai tie, kurie susiję, yra šalia“, – sakė D.Pavalkis.
Vardydamas negeroves kolegijose jis taip pat minėjo, kad kai kurios jų bando mėgdžioti ir dubliuoti universitetų studijų programas.
Be to, siūloma kolegijose įvesti trumpąsias dvejų metų studijas, kad žmonės greičiau galėtų ateiti į darbo rinką.
„Tas dvejų metų segmentas skirtas tiems, kurie baigė profesines mokyklas, bet kam trūksta teorinių žinių“, – dėstė ministras.
Švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu kuria naują aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą, nes dabar mokyklos atitinka visus nustatytus formalius kriterijus, nors akivaizdu, kad mokyklų darbe esama spragų.
„Formalius kriterijus aukštosios mokyklos atitinka, bet ar tikrai vertiname atokiuosius rezultatus? Ar tas jo diplomas veikia, ar gauna darbą su tuo diplomu, ar gavo darbą pagal specialybę, ar gavo barmeno darbą Londone, kaip kyla jo alga, kaip keičiasi jo karjera, kaip jis moka mokesčius, čia esmė. Ta nauja sistema, kurią bandome įdiegti, ir kuri yra duomenų rinkimų stadijoje su „Sodra“, Darbo birža ir visais kitais, manau, duos mums atsakymą, kaip dirba kuri mokykla“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Klausiamas apie ketinamą keisti studijų finansavimo tvarką, D.Pavalkis nieko konkretaus nepasakė. Anot jo, dėl modelio dar neapsispręsta, lapkričio 20 dieną Seime šia tema rengiami politiniai debatai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama.
