Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių universitetą, jau ne vienerius metus siekiantį visavertiškai įteisinti savo kaip Šiaurės Lietuvos regioninio universiteto statusą, pasiekė geros naujienos iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Čia įvyko darbo grupės, skirtos Mokslo ir studijų įstatymo keitimui rengti, posėdis, kuriame buvo tariamasi, kaip tobulinti Mokslo ir studijų įstatymą, kad jis atitiktų valstybės, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius, sudarytų prielaidas aukštojo mokslo kokybei ir studijų prieinamumui gerinti, ir pateiktus siūlymus nuspręsta teikti svarstyti platesnėms visuomenės diskusijoms.
Valstybinis užsakymas spręstų regionų problemas
Šiaulių universiteto studijų prorektorių Juozą Pabrėžą ypač nudžiugino viena iš pagrindinių darbo grupės siūlomų naujovių – sudaryti trejų metų trukmės sutartis su aukštosiomis mokyklomis dėl valstybei reikalingų specialistų rengimo.
„Sutartys su aukštosiomis mokyklomis, vadinamasis valstybinis užsakymas, ir yra būtent tas dalykas, kurio mūsų universitetas visą laiką siekė, - užsakymo parengti tuos specialistus, kurių reikia mūsų Šiaurės Lietuvos regionui. Kadangi ir naujosios Vyriausybės programoje yra punktas - vykdyti aukštųjų mokyklų regioninę politiką, kad nebūtų pažeisti socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai regionų interesai, tikimės, jog šis Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas bus patvirtintas“, - sako J. Pabrėža.
Šios sutartys įtvirtintų valstybės interesus parengiant specialistus bei aukštųjų mokyklų atsakomybę, reguliuotų studentų skaičius.
„Pirmas žingsnis jau žengtas – aukštosioms mokykloms leista priimti pagal tikslinio studijų finansavimo vietas. Ir nors tai tik labai mažas žingsnelis, bet vis tiek pamatėme, kiek jis yra efektingas, nes lengvai užpildėme visas vietas, išskyrus fiziką. O tai rodo, kad mes turime gerus ryšius su viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdaviais, kurie supranta situaciją. Tas tikslinis finansavimas jau įrodė, kad būtent tuo keliu ir reikia eiti“, - teigia studijų prorektorius.
Studijų finansavimui būtina nauja paskolų sistema
Dėl studijų finansavimo darbo grupė, skirta Mokslo ir studijų įstatymo keitimui rengti, posėdyje pateikė tris alternatyvas: arba pagerinti skolinimosi sąlygas studijų kainai padengti teikiant valstybės paskolas, arba įvesti studijų įmoką, kurią mokėtų tik turintys akademinių skolų, arba įvesti studijų įmoką ir pakeisti Konstitucijos nuostatą dėl nemokamo mokslo laidavimo gerai besimokantiems.
„Jokiu būdu negalima mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, nors būtent tai buvo daroma paskutinius ketverius metus, negalvojant nei apie specialistų poreikį, nei apie studijų kokybę“, - mano studijų prorektorius. J. Pabrėžos nuomone, derėtų įvesti nedidelę studijų įmoką visiems, kurie įstoja į universitetus, 50-60 procentų geriausiai besimokančiųjų mokėti stipendijas, kad taip būtų skatinama studijuoti, o ne vien stengtis išsilaikyti be skolų. Daliai studentų, be abejo, tektų mokėti kažkokią studijų kainą, kuri turėtų būti 2-4 tūkstančiai litų, bet ne 7 ar daugiau tūkstančių litų, kaip yra dabar.
O pasirinkus vienokį ar kitokį studijų finansavimo modelį turėtų būti normaliai sutvarkyta paskolų sistema. „Ne komerciniai bankai turi diktuoti sąlygas, o turi būti tam valstybinis studijų fondas ar valstybinis bankas, kad palūkanos būtų labai minimalios ir paskolų grąžinimas būtų pradedamas tik absolventui įsidarbinus, kai jo pajamos pasiekia nustatytą pragyvenimo minimumą, kaip yra daugumoje Europos Sąjungos valstybių“, - sako studijų prorektorius.
Aukštasis mokslas pakiltų į reikiamą lygį
Šiaulių universiteto studijų prorektorius J. Pabrėža mano, kad jei minėti darbo grupės pasiūlyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai būtų padaryti, Lietuvoje aukštasis mokslas pakiltų į normalų valstybinį lygį ir nebūtų taip, kad viskas skiriama pirmiausia Vilniui, po to Kaunui, o jau kas lieka - regioniniams universitetams, ir tai užtikrintų maždaug tolygų visų regionų vystymąsi, kaip ir nurodyta Vyriausybės programoje. „Blogiausia būtų nieko nedaryti, nieko keisti. Daryti pakeitimus būtina, ypač turint galvoje, kaip mūsų Šiaulių universitetui poveikį – dabartinis įstatymo variantas, kuris iš esmės buvo liberaliai laukinis, visiškai nereguliuojantis valstybinių užsakymų, vykdantis priėmimą neatsižvelgiant į poreikius“, - sako J. Pabrėža.
