Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams– nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.
Skaičiuojama, kad dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnių vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro.
Cigaretėms specifinis akcizų tarifas didės apie 10,5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 6 proc. iki 90 eurų už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didės apie 12 proc. iki 33 eurų už kilogramą. Dėl mokestinių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 16 euro centų (pigiausios cigaretės – apie 12 euro centų), cigarilių pakelis – apie 14 euro centų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas įsitikinęs, kad tokie keliasdešimt centų pokyčiai – itin dideli Lietuvos vartotojams, ypač vyresniesiems.
„Mes žinome, kad Lietuvoje kaina bet kokio produkto yra jautriausias ir labiausiai matomas ir lemiantis pasirinkimo faktorius. Kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai dar verčia tuos euro centus į lietuviškus ir jiems efektas net ir vieno cento atrodo labai didelis, tai ką jau kalbėti apie 40 ar 50 centų – pusantro lito padidėjimas. Bet koks minimalus kainos didėjimas yra pirkėjų matomas ir pasijaučia per piniginę.
Taip pat dar vienas aspektas – 10 euro centų, pavyzdžiui, padidėjimas nuo degtinės ar viskio, ar konjako butelio, kuris kainuoja 30 eurų, gali neturėti didelės reikšmės tų produktų pirkėjams, tačiau kai yra alus, kuris kainuoja vidutiniškai apie 70 centų, tai 14 euro centų be galo ženklus pabrangimas nuo tos kainos. Tai tikrai pasijus ir vartotojams, ir pramonei per sumažėjusius pirkimus. Šitą aš užtikrinu, kad tie padidėjimai bus ženklūs ir jaučiami“, – naujienų portalui tv3.lt sako L. Vilimas.
Be visa to, prasitariama, kad su labai dideliu nerimu prekybininkai laukia ateinančio vasaros sezono. Žinant, kad nemaža dalis gyventojų lankosi Lietuvos pajūryje, bijoma, kad jie pasirinks keliauti apsipirkti ne vien tik į Lenkiją, bet ir į Latviją. Tuo pastarosios šalies prekybininkai jau džiaugiasi.
„Girdisi ir iš Latvijos kai kurių kolegų džiugesio tam tikro, kad dėl Lietuvos sprendimų tikrai tikisi lietuvių srauto apsipirkimo. Tikrai, manau, kad apsiperkančiųjų Latvijoje ir Lenkijoje skaičius dar labiau gali padidėti, nes atsiranda papildomas motyvatorius dabar dėl brangesnių alkoholinių gėrimų“, – mano L. Vilimas.
Kokių pokyčių laukia prekybininkai ir gamintojai?
Prekybininkai šiuo metu suskubę iš gamintojų užsipirkti pigesnės produkcijos, tad staigių kainų padidėjimo nuo kovo 1 dienos nepamatysime. „Iki“ prekybos tinklo atstovė patvirtino, kad šiuo metu jau yra suderėję su tiekėjais naujas alkoholinių gėrimų tiekimo kainas. „Tikėtina, kad kaip ir ankstesniais kartais, kai buvo didinamas akcizas, pardavimo kainos pasikeis per kelias savaites“, – prideda ji.
L. Vilimas prognozuoja, kad kainų pokyčiai Lietuvos gyventojus pasieks vasaros pradžioje.
„Mūsų parduotuvėse matysis tik pasekmė tų sprendimų, kur tiesiogiai paliečia gamintojus, nes jų produkto mažiau bus nuperkama. Neabejoju, kad bus nuperkama mažiau produkcijos. Istoriškai alus niekada tiek daug nebrango. Tai gali keistis vartojimas. Pavyzdžiui, alaus pardavimai mažės, o augs kitų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimas.
Visgi pasikeitusių kainų nuo kovo 1 d. dar nepamatysime. Prieš padidėjant ženkliai akcizams bus daug užsiperkama produkcijos į sandėlius su mažesniais tarifais ir, kol jie bus išparduodami, kaina bus mažesnė. Vienas prekes žmonės išpirks greičiau, kitas lėčiau. Tad kainos augs palaipsniui.
Čia jau tokia eiliškumo tvarka tam tikrų procesų. Visų pirma vyksta kiekvieno prekybininko su kiekvienu gamintoju derybos, nes nėra automatinio kainų kėlimo dėl mokesčių padidėjimo. Deramasi, kokią dalį gali prisiimti gamintojas, kokią galbūt prekybininkas. Nebūtinai vartotojams galutinis pabrangimas gali būti toks, kiek didėja mokesčiai. Čia aišku labiau išimtis iš taisyklės. Bet gali taip būti“, – atskleidžia L. Vilimas.
„Švyturio – Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad pokyčiai legaliai alaus rinkai tikrai bus neigiami ir juos vartotojai pajus pirmieji.
„Mes prognozuojame, kad dėl padidėjusių mokesčių ir išaugusios alaus kainos, legali alaus rinka jau šiais metais trauksis maždaug ketvirtadaliu, bus parduota apie 60 mln. litrų alaus mažiau, nei 2016 metais., o mūsų įmonė pagamins 24 mln. litrų alaus mažiau, nei pernai.
Prognozuoju, kad Seimo narių dabartinių sprendimų rezultatai metų eigoje gali būti pristatomi kaip „sėkmingi“ būtent per padidėjusį akcizo surinkimą, tačiau kviesčiau vėliau paanalizuoti tai, kiek bus mažiau surinkta kitų mokesčių, jų kreivė tikrai kris, nes verslai bus priversti persigrupuoti, trauktis, o ir atleisti žmones“, – sako R. Viršilas.
Kad labiausiai trauksis alaus pardavimai komentuoja ir „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
O štai Algirdas Čiburys MV Group, valdančios „Alitos“, „Anykščių vyno“ ir „Stumbro“ gamyklas Rinkodaros direktorius remiantis patirtimi, kuomet prieš kelerius metus buvo padidintas akcizas stipriesiems vynams ir jų pardavimai per trejus metus sumažėjo perpus, svarsto, kad šį kartą galimi kritimai nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų.
„Turint galvoje, kad akcizų tarifai didėja gana drastiškai, o kelti akcizus buvo nuspręsta skubotai ir verslas beveik neturėjo laiko pasiruošti pokyčiams, jie bus reikšmingi ne tik mums, bet ir galutiniams pirkėjams. Galutinė kaina vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams didės nuo 21 iki 53 euro centų priklausomai nuo gėrimų stiprumo, kiti spiritiniai gėrimai brangs apie 0,72 euro už pusę litro. Reikia pabrėžti, kad dar iki šių akcizų kilimo alkoholis Lietuvoje ir taip buvo santykinai vienas brangiausių Europoje“, – tikina A. Čiburys.
Akcizo nėra, tačiau nealkoholinis alus ar vynas brangesnis. Kodėl?
Brangstant tam tikroms alkoholinių gėrimų kategorijoms, ne paslaptis, kad vartotojai gali pradėti ieškoti pakaitalų. Vienas jų – nealkoholiniai gėrimai, tokie kaip vynas, alus ir šampanas. Kurių augantį populiarumą fiksuoja ir patys prekybos tinklai.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad nealkoholinių gėrimų populiarumas auga jau kelerius metus iš eilės ir ši tendencija vis stiprėja. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusių metų vasario mėnesiu, nealkoholinio alaus vartotojai pirko ketvirtadaliu daugiau, o nealkoholinio vyno pardavimai augo daugiau nei 80 proc.
„Pirmiausia, lietuviai vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai ir gyvensenai. Vasario mėnesį atliktoje lojalių „Maximos“ pirkėjų apklausoje, 15 proc. respondentų nurodė, kad 2016 m. vartojo mažiau arba iš vis atsisakė alkoholinių gėrimų. Kitas veiksnys – gamintojų veiksmai. Matydami augantį nealkoholinių gėrimų vartojimą, gamintojai daugiau investuoja į reklamą, plečia nealkoholinių gėrimų produkcijos pasirinkimą, o tai atitinkamai reiškia ir didesnius pardavimus.
Daugeliu atveju nealkoholiniai gėrimų atitikmenys kainuoja šiek tiek mažiau nei alkoholiniai gėrimai. Tačiau, kainų skirtumai nėra esminiai, nes nealkoholiniai gėrimai gaminami beveik identišku būdu kaip ir alkoholiniai, tik gamybos procese atsiranda papildomas „žingsnis“, kurio metu pašalinamas alkoholis“, – sako R. Dantė.
Tokias pačias tendencijas ir priežastis įvardija ir prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
„Pastebime, kad žmonės perka mažiau, tačiau renkasi kokybiškesnius, brangesnius gėrimus. Apskritai legali alkoholinių gėrimų rinka mūsų šalyje traukiasi ir praėjusiais metais Lietuvoje mažiau pirkta visų alkoholinių gėrimų rūšių išskyrus putojančio vyno. Šio gėrimo 2016 m. buvo įsigyta 13 procentų daugiau nei 2015 m.
O kalbant apie nealkoholinį putojantį vyną, ne taip seniai atsiradusi naujiena „Alitos“ krepšelyje – nealkoholinis putojantis vynas – pagal pardavimus lenkia visą eilę kitų mūsų gaminamų populiarių alkoholinių putojančių vynų ir pagal praėjusių metų rezultatus patenka į pirmąjį mūsų putojančių vynų TOP 10. Šio putojančio vyno rezultatai 2–3 kartus viršijo mūsų lūkesčius, tad akivaizdu, kad nealkoholiniai gėrimai turi perspektyvą“, – pridėjo A. Čiburys.
Visgi nors nealkoholinių alaus ar vyno produktų pardavimai auga, o teigiama, kad kai kurių kainos tokios pat kaip alkoholinių gėrimų, pastebima, kad akcizo mokesčio juk nėra. Didesnę kainą gamintojai paaiškina gamybos technologija ir paklausa.
„Nealkoholinio alaus brangumą lemia brangi technologija, kuri būtina šiam alui pagaminti. Mūsų „Švyturys–Utenos alus“ vieninteliai aludariai Lietuvoje, turintys nealkoholinio alaus gamybos įrangą, todėl galime sau leisti kurti naujas rūšis, eksperimentuoti, siūlyti naujus skonius. Tačiau pati alkoholio pašalinimo įranga yra brangi, o mūsų tik Lietuvai skirtos alaus partijos yra tikrai nedidelės, todėl ir produkto savikaina gaunama didelė“, – įvardija „Švyturio – Utenos alaus“ generalinis direktorius.
Ilgesnį ir sudėtingesnį gamybos procesą nurodo ir „Alitos“ rinkodaros direktorius.
