Ketvirtadienį Lietuvos bankas kaip tik apžvelgė, kokius rezultatus šalyje veikiančios finansų įstaigos fiksavo per pirmus 6 šių metų mėnesius.
Kaip ir kiekvienas verslas, bankai turi pajamas ir išlaidas, o skirtumas tarp jų yra pelnas. Iš jo atėmus pelno mokestį gaunamas grynasis pelnas, parodantis, kiek uždirba bankų akcininkai arba savininkai.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta akcentavo, kad pirmasis pusmetis bankams buvo itin pelningas.
Per pirmus 6 metų mėnesius jie uždirbo 515 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau negu per 2022 m. tą patį laikotarpį.
Jeigu šią sumą padalytume kiekvienam iš 2,8 mln. gyventojų, kiekvienam išeitų beveik po 184 eurus.
S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad bankų sektoriaus palūkanų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 1,1 mlrd. eurų ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo beveik 700 mln. eurų arba 3 kartus.
Pasak valdybos nario, taip išaugusios palūkanų pajamos labiausiai ir lėmė gerokai padidėjusį bankų pelną. O tokio jo anksčiau nėra buvę.
Tiesa, jis pabrėžė, šiemet jie turės sumokėti apie 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Šie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai stiprinti.
2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje bankuose buvo laikoma 46,7 mlrd. eurų indėlių. Didžiąją jų dalį sudarė gyventojų indėliai – 29,4 mlrd. eurų.
Už indėlius bankai moka palūkanas gyventojams ir verslams. Tokios palūkanų išlaidos pirmą pusmetį bankams išaugo 89 mln. eurų – iki beveik 134 mln. eurų. Tačiau tai vis tiek yra kone 10 kartų mažiau nei bankams klientai sumokėjo palūkanų už paimtas paskolas.
S. Krėpšta ragino gyventojus pinigus bankuose laikyti ne paprastuose, o terminuotuose indėliuose, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos.
Specialistai pastebi, kad didžiulį bankų pelną Lietuvoje, be kita ko, lemia didelė jų koncentracija ir per maža konkurencija. Ir, nors kalbama apie tai, kad į mūsų rinką ateis naujas bankas, per daugelį metų panašios kalbos iki šiol nepasitvirtino.
Lietuviai bankams moka 48 proc. brangiau
Vienas iš pagrindinių bankų pajamų šaltinių yra palūkanos, kurias moka paskolas pasiėmę gyventojai ir verslo įmonės. Lietuvoje jos yra vienos didžiausių iš visų šalių, kuriose valiuta yra euras.
Europos Centrinis Bankas skaičiuoja, kad rugpjūčio mėnesį vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje buvo 5,75 proc.
Tai yra antras didžiausias rodiklis visoje euro zonoje. Tik latviai mokėjo kiek didesnes palūkanas (5,82 proc.).
Visoje euro zonoje vidutinė metinė būsto paskolų palūkanų norma yra 3,88 proc.
Paprastai kalbant, jei lietuvis butui ar namui iš banko pasiskolina 100 tūkst. eurų, tai jam sumoka 5750 eurų palūkanų per metus arba 479 eurų per mėnesį.
Tuo metu tokio paties dydžio paskola vidutiniam europiečiui kainuoja 3880 eurų palūkanų per metus arba 323 eurus per mėnesį.
Taigi lietuviams tokios pačios būsto paskolos arba bankų teikiamos paslaugos yra 48 proc. brangesnės nei vidutiniam europiečiui. Nors akivaizdu, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nė iš tolo nesiekia europinio vidurkio.
