Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės sutartys vėl pakvipo šimtamilijoninėmis aferomis. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos uvertiūros panašėja į amerikiečių kompanijai parduotos „Mažeikių naftos“ partitūrą.
Ar sutiktumėte su parduotuve pasirašyti batų nuomos sutartį, jei galimybė po metų juos išsipirkti už likučio kainą būtų miglota? Ar sutiktumėte už nuomą sumokėti veik triskart brangiau, negu batai kainuoja? Beje, puspadžiui prakiurus ar atplyšus, batsiuviui už paslaugas teks pačiam susimokėti.
Išgirdęs tokias sąlygas, normaliai protaujantis žmogus mažų mažiausiai pirštą ties smilkiniu pasukios. Tačiau A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė būtent tokiomis sąlygomis sudarė sutartį su Bermudų salose registruota norvegų bendrove „Hoegh LNG Ltd“, iš kurios dešimčiai metų nuomos suskystintąsias gamtines dujas į Lietuvą gabensiantį laivą, kuriame įrengta išdujinimo įranga.
Laivas – pirma, sutartis – vėliau?
„Klaipėdos nafta“, pagrindinė ir vienintelė SGD terminalo projekto įgyvendintoja, konkursą laivui įsigyti paskelbė 2011 metų rugsėjį. 2012-ųjų sausio 21 dieną buvo paskelbtas nugalėtojas – norvegų bendrovė „Hoegh LNG Ltd“. Tiesą sakant, procedūrą vargu ar galima pavadinti konkursu, nes kompanija pasirinkta konkurencinio dialogo būdu. Viešųjų paslaugų teikėjai puikiai žino, kad ši procedūra paprastai taikoma jau iš anksto turint savą paslaugų teikėją.
Kad kai kas panašaus galėjo atsitikti ir šįkart, rodo faktas, jog norvegų bendrovė, dar prieš paskelbiant konkursą, 2011 metų birželį, Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ užsakė du suskystintąsias gamtines dujas galinčius gabenti FSRU tipo laivus, kuriuose būtų įrengta išdujinimo įranga. Užsakymo kaina – 500 mln. litų.
Anglų spaudos teigimu, 2011 metų gruodį „Hoegh LNG Ltd“ pasirašė sutartį, leidžiančią eksploatuoti gamtines suskystintąsias dujas Izraeliui priklausančioje „Tamar“ dujų verslovėje. Viešai teigiama, kad Lietuvai skirtas laivas pradėtas statyti 2012-ųjų rugsėjį, o šių metų vasario viduryje prezidentė Dalia Grybauskaitė Pietų Korėjoje jį, pavadintą „Independence“ (liet. – „Nepriklausomybė“) pakrikštijo.
„Kartais Rokas Masiulis, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius bando apsimesti kvailiu, girdi, tai kiti laivai. Kadangi korėjiečiai ėmėsi statyti FSRU tipo laivus – o jų pastatyta tik vienuolika, – keturiasdešimt dar bus statoma. Jie yra būtent 170 tūkst. m3 talpos, taigi vienas iš užsakytų laivų yra mūsiškis“, – „Balsas lt.savaitės“ redakcijai sakė Seimo narys, SGD terminalo statybos peripetijas tyrusios laikinosios komisijos pirmininkas Artūras Skardžius. Jo teigimu, šį neginčijamą faktą nustatė Seimo informacinės analizės tyrimų departamentas
Laivo įsigijimo istorijoje yra dar vienas įdomus faktas. Kai „Klaipėdos naftai“ reikėjo pasirašyti sutartį su norvegais, apsižiūrėta, kad A. Kubiliaus Vyriausybė nesuteikė bendrovei teisės projektą įgyvendinti. Todėl karštligiškai 2012 metų vasario 15 dieną priimamas specialus nutarimas, kuriuo „Klaipėdos nafta“ paskiriama SGD terminalo projektą įgyvendinančia bendrove. Nutarimas įsigalioja vasario 29 dieną. Bendrovė įgaliojama kovo 2 dieną pasirašyti sutartį.
Pamynė ir įstatymus
„Klaipėdos nafta“ su „Hoegh LNG Ltd“ laivo nuomos sutartį pasirašė dešimčiai metų. Joje numatyta galimybė, bet ne teisė laivą išpirkti už likučio vertę. Sandorio suma – 1,8 mlrd. litų. Tai – beveik šeštadalis 2012 metais valstybės institucijų sudarytų visų paslaugų pirkimo sutarčių sumos.
„Įstatymas numato, kad sudarant paslaugų pirkimo sutartį, kurios vertė didesnė negu 200 mln. litų, reikia gauti Seimo pritarimą. Tokio pritarimo nebuvo gauta“, – dar vieną A. Kubiliaus Vyriausybės nuodėmę minėjo A. Skardžius. Jis spėja, kad taip pasielgta greičiausia dėl nenoro, kad tuometinė Seimo opozicija panorės susipažinti su sudaryta sutartimi. „Mūsų komisija iš „Klaipėdos naftos“ sutartį vos išplėšė – buvo prisidengiama valstybės paslaptimi, konfidencialaus susitarimo marška“, – sakė A. Skardžius.
Būta ir dar vieno pažeidimo. „Klaipėdos nafta“ 52 mln. litų išleido ispanams konsultantams, kurie tyrė SGD terminalo koncepciją. Konsultantai nurodė, kad milijardines terminalo išlaidas geriausia socializuoti, mat valstybė nepajėgi biudžete rasti tokių pinigų. „Socializuoti“ – tai reiškia, kad dalį terminalo statybos išlaidų, taigi ir laivo įsigijimo kainą, teks iš anksto padengti dujų vartotojams.
„Kadangi terminalui lėšos bus kaupiamos iš vartotojų, įstatymas numato, kad prieš pasirašant sutartį, padėtį privalo įvertinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – ištirti, ar siūlomas mokestis vartotojams nėra nepagrįstai didelis. Komisijai nedavus sutikimo, negalima kainos perkelti vartotojams“, – dar vieną nuo arenos numestų konservatorių pražangą vardijo A. Skardžius.
Privati bendrovė
Politikas siūlė atkreipti dėmesį ir į kitus laivo „pirkimo“ niuansus. A. Skardžiaus teigimu, „Klaipėdos nafta“ – tai privati įmonė, kuri, neturėdama Vyriausybės ir Seimo pritarimo, ėmėsi SGD terminalo statybos.
Bendrovės vadovai teiginį, kad ji yra privati, atmeta: „AB „Klaipėdos nafta“ niekada savęs nėra pristačiusi kaip „privati akcinė bendrovė“, nes tokio tipo bendrovių kaip privati akcinė bendrovė nėra. Yra tik akcinė bendrovė, kuri gali priklausyti valstybei arba būti jos kontroliuojama.
Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ įsteigta 1994 metais. Iš pradžių tai buvo Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“. Pasikeitus akcininkų sudėčiai, bendrovė pavadinta AB „Klaipėdos nafta“. Valstybei priklauso 72,32 proc. jos akcijų. Jokių pakeitimų bendrovės pavadinime iki šiol nebuvo atlikta.“
Šiame diplomatiškame atsakyme kai ko trūksta: vienas iš didesnių „Klaipėdos naftos“ akcininkų, turintis 10,2 proc. akcijų, yra UAB koncernas „Achemos grupė“. Dar 17,4 proc. akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams, kurių yra apie 1 800.
„Kad „Klaipėdos nafta“ yra valstybinė bendrovė, – absoliutus melas. Tai privati bendrovė, kuriai negalioja nei valstybės, nei savivaldybės įmonių tvarka. Ji elgiasi kaip privati akcinė bendrovė. Mes paprašėme STT įvertinti bendrovės sutartį su norvegais antikorupcijos požiūriu. Gavome atsakymą. „Atlikus „Klaipėdos naftos“ sudarytą sutartį, nustatyta, kad šioje organizacijoje patikrinimas galėtų būti atliekamas tuo atveju, jei ji atitiktų įstatymo reikalavimus, tai yra ją būtų galima priskirti valstybės arba savivaldybės bendrovei. Tačiau ši akcinė bendrovė, nesvarbu, kokia jos akcijų dalis priklauso valstybei, tokioms įstaigoms prilyginama nėra“, – A. Skardžius citavo teisėsaugininkų atsakymą Seimo laikinajai komisijai.
„Batų“ kaina
O dabar – apie batus, tai yra laivą.
„Klaipėdos nafta“ Bermuduose registruotai bendrovei, kurios vienas didžiausių akcininkų yra Kipre (čia labai noriai savo bendroves registravo Rusijos oligarchai – aut. past.), per dešimt metų kartu su PVM sumokės 1,8 mlrd. litų. Kasdien nuo šių metų gruodžio 3 dienos, kai laivas turi pasiekti Klaipėdos jūrų uostą, po 189 tūkst. dolerių, arba apie – 483 tūkst. litų.
„Už tokią nuomos kainą buvo galima tris laivus nupirkti“, – teigė A. Skardžius.
Ir tai – dar ne viskas.
„Sutartyje numatyta, kad „Klaipėdos nafta“ praėjus dvejiems metais privalės pati mokėti už laivo remontą – tiek pat, kiek kainuoja kasdienė jo nuoma. Laivas remontuojamas penkias dienas – ir atskaityk norvegams milijoną dolerių“, – dar viena sutarties keistenybe stebėjosi A. Skardžius.
Beje, „Klaipėdos nafta“, taigi ir Lietuva, nėra garantuota, kad po dešimties metų nuomos laivą, kurio tarnavimo laikas apie 40 metų, galės išsipirkti už likučio kainą. „Pasirašyta ne išperkamosios, o paprasta nuomos sutartis“, – dar vieną konservatorių apgaulę atskleidė A. Skardžius. Pasak jo, tokia sutartis laivo savininko – norvegų bendrovės – neįpareigoja laivą parduoti, gali būti tęsiama nuomos sutartis. Mat būtent nuomos sutartis naudinga norvegams, o ne Lietuvai.
„Niekas neginčija, kad SGD terminalo projektas yra strategiškai svarbus Lietuvai, norinčiai tapti nepriklausomai nuo rusiškų dujų. Tačiau tai nereiškia, kad projektą buvo galima įgyvendinti paslapčia, nepamatuotai padidinus išlaidas. Aišku, dabar ne laikas revizuoti konservatorių veiksmus ir ieškoti kaltų. Manau, kai projektas bus visiškai įgyvendintas, šių metų pabaigoje šia istorija turėtų susidomėti ir STT, ir prokurorai“, – kalbėjo A. Skardžius. Pasak politiko, priekaištų nebūtų, jei šis projektas būtų komercinis. Tai yra, jei privati bendrovė, AB „Klaipėdos nafta“, kurios akcijos priklauso ir koncernui „Achemos grupė“, ir veik dviem tūkstančiams privačių asmenų, būtų pati ėmusi paskolą bankuose, o ne užkrovusi visko būsimiems suskystintųjų dujų vartotojams ant pečių. „Tada R. Masiulis galėtų vaikščioti pakėlęs galvą. Šiandien galvą jis turi nuleisti. Nes prieš visus vartotojus gėda“, – aiškino A. Skardžius.
Jis abejoja, ar suskystintosios dujos yra pigesnės už dabar Lietuvai tiekiamas išties brangias rusiškas dujas. Tiesa, suskystintosios yra kaitresnės. Premjeras Algirdas Butkevičius, praėjusią savaitė paklaustas, kiek vartotojai mokės už suskystintąsias gamtines dujas, konkretaus atsakymo nepateikė: „Nežinau. Bet patikinu, kad kainuos gerokai mažiau, negu dabar mokame.“
JAV viešėjęs ir čia ieškojęs galimybių Lietuvai įsigyti dujų energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad „Lietuva, dujas importuodama iš vienintelio tiekėjo – Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, moka politinę kainą“, mat už dujas šalies buitiniai vartotojai ir verslas moka 30 proc. brangiau nei kiti Europos vartotojai.
O štai ką prieš dvejus metus Seimo nariams sakė tuometinis konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Gamtinių dujų kaina yra nuo keturių iki penkių kartų žemesnė negu dujų, kurias mums tiekia „Gazprom“. Suskystintosios gamtinės dujos galėtų būti apie 20 proc. pigesnės negu mes mokame dabar.“
Kuriuo energetikos ministru – buvusiu ar šiandieniniu – tikėti? Panašu, to nežino ir premjeras A. Butkevičius, negalintis savo rinkėjams pasakyti, kiek teks mokėti už milijonines konservatorių aferas.
