laivas

Lietuvių turistų pamėgtos Hurgados (Egiptas) pakrantėje nuskendo jachta. Viso joje nelaimės metu buvo 45 žmonės – įgulos nariai ir narai. Vietos informavimo priemonės skelbia, kad mažiausiai 31 iš keliavusių laivu – turistai, likę 14 asmenų yra ekipažo nariai. Raudonosios jūros gubernatorius Amras Hanafy paskelbė, kad jau pavyko išgelbėti 28 asmenis, tačiau pažymima, kad dar 17 keleivių yra laikomi dingusiais be žinios.

Raudonojoje jūroje prie Egipto krantų nuskendo laivas su 45 žmonėmis, tarp kurių buvo apie 30 turistų iš įvairių šalių. „Sea Story“ įgula pirmadienio rytą pasiuntė nelaimės signalą, sakė regiono gubernatorius Amris Hanafis. Keli išgyvenusieji rasti netoli Marsa Alamo miesto, kuris yra mėgstamas nardytojų ir kitų atostogautojų. Iš kokių šalių yra turistai, kol kas neaišku. „Sea Story“ yra dvejų metų senumo motorinė jachta su kajutėmis daugiau kaip 30 keleivių.

Prie Sachalino Rusijoje apvirto krovininis laivas, rašo NEXTA. Anot leidinio, apvirto laivas „Grigory Lovtsov“. Manoma, kad laivas buvo pakrautas skalda ir smėliu, dėl to apvirto. Rusijoje apvirtus laivui žuvo du žmonės Žuvo du žmonės, dar vienas buvo paguldytas į ligoninę. Laive buvo septyni jūreiviai, keturių iš jų vis dar ieškoma.

Nerimą keliantis, pavojingą krovinį gabenantis laivas „Ruby“ plūduriuoja prie Londono krantų. Europos uostai atsisakė priimti smarkiai apgadintą krovininį laivą, nes jo krovinys gali būti sprogstamasis – kalnas rusiškų trąšų, kurios buvo pavadintos „plaukiojančia megabomba“. Tačiau uosto pareigūnams nerimą kelia ne tik laivo 20 tūkst. tonų salietros krovinys, nors, pasak „New York Times“, 2020 m. sprogęs kur kas mažesnis tokių pačių trąšų komponentų krovinys nuniokojo Beiruto uostą.

Prie Normandijos salų žuvo moteris, iškritusi per bortą iš kruizinio laivo. Prancūzijos pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad šeštadienį netrukus po vidurnakčio gavo pranešimą „žmogus už borto“ iš MSC „Virtuosa“ ir Prancūzijos karinio jūrų laivyno sraigtasparnis H160, esantis Maupertu mieste, Normandijoje, buvo išsiųstas į gelbėjimo misiją. Jam padėjo gelbėjimo laivas iš Normandijos, RNLI gelbėjimo valtis iš Aldernio ir Normandijos salų oro paieškos lėktuvas.

Kivu ežere Kongo Demokratinėje Respublikoje netoli Gomos uosto nuskendus laivui tikriausiai žuvo šimtai žmonių. Pradžioje skelbta, kad į Gomą plaukusiame kelte buvo daugiau kaip 450 keleivių, tačiau valdžios atstovas Venantas Rugusha Descartesas vėliau jau kalbėjo jau apie 700 laive buvusių žmonių. 45 žmones pavyko išgelbėti, iki ketvirtadienio vakaro rasti 126 žuvusiųjų kūnai. Atstovas sakė, kad nuskendusiame laive dar yra apie 500 žuvusiųjų.

Malta neleido įplaukti apgadintam krovininiam laivui „Ruby“, gabenančiam apie 20 000 tonų amonio nitrato, kol jis neiškrovė savo krovinio, antradienį pranešė transporto institucija. Institucija nurodė įgulai krovinį perkrauti į laivus, esančius už Maltos teritorinių vandenų ribų. Su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ šiuo metu yra Šiaurės jūroje ir grįžta į Viduržemio jūrą. Kelias dienas jis praleido prie pietinės Norvegijos pakrantės.

Japonų kariuomenė trečiadienį pranešė tarp dviejų Japonijos salų netoli Taivano pastebėjusi Kinijos lėktuvnešį ir dar du karo laivus.  „Tai pirmas kartas, kai patvirtinta, kad Kinijos karinio jūrų laivyno lėktuvnešis praplaukė tarp Jonagunio ir Iriomotės salų“, – sakoma Japonijos gynybos ministerijos jungtinio štabo pranešime.

Artėjant į pabaigą kruizinių laivų sezonui, Klaipėdos uostas skaičiuoja, kad šiemet uostamiestyje apsilankė 65 tūkst. turistų bei atplaukė 46 laineriai. Pernai Klaipėdoje apsilankė 41 laivas, taip pat sulaukta 42 tūkst. turistų. Aptardamas sezoną, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad šiemet po pasibaigusios koronaviruso pandemijos ir kitų geopolitinių iššūkių kruizinė laivyba atsigauna.

Su Maltos vėliava plaukiojantis krovininis laivas, gabenantis 20 tūkst. tonų amonio nitrato iš Rusijos, buvo pastebėtas netoli karinės bazės NATO narėje Norvegijoje, rašo „Newsweek“. Rugpjūčio 22 d. iš Rusijos šiaurinio Kandalakšos uosto krovinį paėmęs laivas „Ruby“ plaukė į Atlanto vandenyne esančias Kanarų salas Las Palmas, tačiau rugsėjo 3 d., ieškodamas kur sustoti dėl audros, prisišvartavo pramoniniame Tromso uoste Norvegijoje, pranešė Norvegijos portalas „The Barents Observer“. Buvo apgad...

Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus į leistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Krovinys į uostą nebus įleistas“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Apie 20 tūkst. tonų amonio salietros iš Rusijos Kandalakšos miesto gabenantis laivas prašo leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą, iškrauti krovinį bei atlikti remontą.

Sostinės tarybai trečiadienį svarstant Nerimi keleivius plukdančius laivus įtraukti į Vilniaus viešojo transporto infrastruktūrą, meras Valdas Benkunskas akcentuoja, kad siūlymo naudą miestui vertinti reikia plačiau – pokyčiai turės teigiamą postūmį verslui ir rekreacijai. „Gal čia labai skambiai buvo pavadinta, kad mes įvedame kažkokią naują transporto rūšį, alternatyvą tramvajui ar metro.

Prie Sicilijos krantų nuskendo 35 milijonus eurų kainuojanti superjachta „Bayesian“. Incidentas įvyko paryčiais, kai jachtą netikėtai užklupo galingas viesulas. Liudininkų teigimu, uraganinis vėjas parvertė ją ant šono ir jachta akimirksniu nugarmėjo į jūros gelmes. Penkiolikai žmonių išsigelbėti pavyko, tačiau šeši laikomi dingusiais. Tarp jų – britų milijardierius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos laukia istorinis įvykis: keliautojas Kęstutis Juška su įgula ruošiasi burine jachta perplaukti Arkties vandenyną. Tikslas – ne tik garsinti gimtosios šalies vardą, bet ir siekti mokslo aukštumų. Bendradarbiaudami su Klaipėdos jūrų mokslininkais keliautojai bandys surinkti tyrimams reikalingus mėginius. Įgulos nariai pasakoja apie iššūkius, kuriems teko ruoštis ir apie pagrindinį siekį į Arktį pirmą kartą nuplukdyti burinę jachtą su lietuviška trispalve.

Antradienį didžiausiame kruiziniame laive pasaulyje „Iocn of the Seas“ kilo gaisras, rašo CNN. Gaisras kilo laivui stovint Meksikos uoste ir buvo greitai užgesintas. Užsidegė kruizinis laivas Anot laivo operatorės „Royal Caribbean“, niekas gaisro metu nenukentėjo, poveikis laivui – „minimalus“. Laive incidento metu buvo dingusi elektra, tačiau netrukus buvo įjungtas atsarginis maitinimas.

Klaipėdoje, laivų gamykloje, antradienį į laivo triumą įkrito vyras, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, 12 val. 43 min. pranešta, kad Minijos gatvėje, Vakarų laivų gamykloje, į laivo triumą įkrito vyras. Aukštalipiai iš prišvartuoto laivo triumo (4 metrų gylio) vyrą ištraukė ant denio. Vyras perduotas medikams, dėl patirtų traumų išvežtas į gydymo įstaigą.

Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės bendrovė Vakarų Baltijos laivų statykla kartu su Estijos laivų statybos bendrove „Baltic Workboats“ stato pirmąjį Lietuvoje vandeniliu ir elektra varomą laivą.  Laivas už 12,1 mln. eurų (be PVM) iki kitų metų pabaigos bus pastatytas Klaipėdos jūrų uosto direkcijos užsakymu, penktadienį pranešė VLG grupė. „Įmonė pirmoji Lietuvoje jau po poros metų ne tik gamins žaliąjį vandenilį, bet ir turės juo varomą laivą.

Migrantų laivelyje, kuris buvo pastebėtas dreifuojantis Atlanto vandenyne į pietus nuo Ispanijos Kanarų salų, buvo rasti penki kūnai, ketvirtadienį pranešė šalies gelbėjimo jūroje tarnyba. Trečiadienio popietę gelbėtojams buvo pranešta apie laivą, dreifuojantį maždaug už 800 km į pietus nuo Tenerifės salos, o ten išsiųsta gelbėtojų komanda išgelbėjo 68 žmones ir laive rado penkis kūnus, sakoma tarnybos pranešime.

Prie Italijos krantų sudužus dviem laivams, žuvo dešimt migrantų, o dar dešimtys yra laikomi dingusiais be žinios, pirmadienį pranešė migrantų gelbėjimo labdaros organizacija ir žiniasklaida. Vokietijos pagalbos grupė „ResQship“ socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad gelbėtojai, atvykę į pagalbą mediniame laive prie Lampedūzos krantų esantiems migrantams, po deniu rado 10 lavonų. „ResQship“ grupės laivo „Nadir“ įgula „šiuo metu rūpinasi 51 laive esančiu žmogumi.

Barenco jūroje užsidegė didelis rusų laivas „Admiral Levčenko“, rašo „Obozrevatel“. Laivo įgulą sudaro keli šimtai žmonių. Anot Pietų Ukrainos pajėgų atstovo Dmytro Pletenčiuko, bandoma išgelbėti laivą. Pareigūnas pažymi, kad laivas nuo 2014 m. nebuvo tinkamai profesionaliai prižiūrimas. Rusai jau neteko bent 29 laivų Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko bent 29 laivų.

Lietuva neišnaudoja savo laivybos potencialo bei neturi užtektinai vietų, kur laivus galima laikyti. Tokios diskusijos verda Smiltynėje, kur savaitgalį vyko tikras išskirtinių laivų sambūris. Į tarptautinį renginį „Boat Show“ susirinko laivų savininkai, pardavėjai, buriuotojai bei norintys pagaliau įsigyti nuosavą laivą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vilnietis Romas atvyko į Smiltynės jachtklubą.

Vyksta didžiausios istorijoje karinės pratybos Baltijos jūroje. Jų dalyviai – daugiau nei pusšimtis karo laivų, 85 orlaiviai bei 9 tūkstančiai karių iš 21 NATO šalies renkasi į Klaipėdą. Pratybos išskirtinės ir Švedijai. Ši šalis pirmą kartą dalyvauja kaip visateisė NATO narė. Kariškiai neslepia – pratybomis norima parodyti Rusijai, kad savivaliauti Baltijoje jai niekas neleis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugelis yra pasvajojęs apie tai, kaip meta darbą ir iš santaupų išvyksta į kelionę po pasaulį, kurioje sulaukia daugybės nuotykių ir patirčių, tačiau retas kuris šią savo svajonę išpildo. 35-erių panevėžietis Vytautas Juškevičius jau yra per žingsnį nuo šios svajonės išsipildymo, nes liepos 6 dieną vyras planuoja pakelti bures ir išplaukti aplink pasaulį kartu su žmona ir ketverių dukryte.

Ukrainos pajėgos pataikė į rusų raketinį laivą „Ciklon“ Sevastopolyje, rašo „Kanal 24“. Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina smogė rusų laivui Laivui ukrainiečiai smogė gegužės 19-osios vakarą. Informacija apie tai, kad ukrainiečiai galėjo smogti laivui, pasirodė dar pirmadienį, tačiau nebuvo oficialiai patvirtinta. Ukrainos skaičiavimu, Rusija jau neteko bent 28 laivų.

Ispanijos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad netoli Gibraltaro sąsiaurio orkos nuskandino burinę jachtą. Du 15 metrų ilgio jachtos „Alborán Cognac“ įgulos nariai iš pradžių išgirdo duslius smūgius į korpusą. Tai įvyko sekmadienio rytą maždaug už 26 km nuo Spartelio kyšulio Maroke, prie pietinės įplaukos į Gibraltaro sąsiaurį, pranešė Ispanijos žiniasklaida, įskaitant laikraštį „El País“, citavusi Ispanijos jūrų gelbėjimo tarnybą. Per smūgius buvo apgadinta vairo mentė.

Vyriausybė pritaria, kad prie vandens telkinių esančios arba savo teritorijoje jų turinčios savivaldybės galėtų imti vietines rinkliavas iš trumpam laikui jų teritorijoje prisišvartavusių laivų ar kitų vandens transporto priemonių. Šios Vyriausybės išvados paprašyta dar kovo mėnesį, kai liberalas Andrius Bagdonas Seimui pateikė Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Primorėje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kilo gaisras daugiafunkciame tiekimo laive „Katerina Velikaja“. Šis laivas buvo nuleistas į vandenį prieš trejus metus dalyvaujant RF prezidentui Vladimirui Putinui ir buvo laikomas Rusijos „pasididžiavimu“. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos Tolimųjų Rytų transporto prokuratūros „Telegram“ kanalu. Pasak Rusijos pareigūnų, gaisras laivų remonto centre „Dalzavod“ buvusiame laive kilo naktį į pirmadienį, jis buvo užgesintas.

Sekmadienį laivui apvirtus prie šiaurinės Mozambiko pakrantės žuvo daugiau nei 90 žmonių, pranešė pareigūnai. Laive buvę žmonės bėgo nuo choleros protrūkio ir keliavo iš Lungos į Mozambiko salą, pranešė vietos žiniasklaida. Žvejybos laive galėjo tilpti daugiausia 100 žmonių, televizijai STV sakė salos administracijos atstovas. Tačiau laive buvo apie 130 žmonių. Naujienų agentūra AIM, remdamasi laivybos tarnybos atstovu, pranešė, kad laivą greičiausiai sudaužė didelės bangos.

Baiminamasi, kad iš Libijos į Europą plaukusiam guminiam laiveliui patekus į bėdą, galėjo žūti dešimtys žmonių. Jūrų gelbėtojai iš Europos labdaros organizacijos „SOS Méditerranée“ ketvirtadienį pranešė iš laivo, kuris dėl variklio gedimo keletą dienų dreifavo Viduržemio jūroje, išgelbėję 25 asmenis. Išgelbėtieji sakė, kad kelionės metu maždaug 60 žmonių žuvo.

Raudonojoje jūroje po kelių dienų, kai prisipildė vandens, nuskendo anksčiau Jemeno husių sukilėlių užpultas laivas, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Penktadienio rytą krovininė barža Roterdame atsitrenkė į Viljemsbrugo tiltą. Didžiulis konteinerinis laivas po tiltu įstrigo net kelioms valandoms, kol galiausiai buvo išlaisvintas. Iškart po incideno eismas tiltu buvo uždraustas. Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip po tiltu esantis laivas niekaip negali pro jį praplaukti, o miesto fone girdimi metalo dūžiai. Pranešama, kad po tiltu įstrigo Vokietijos kompanijos „Monica Deymann“ konteinerinė barža.

Kauno prieplaukoje ketvirtadienį pastebėtas nuskendęs laivas, pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Kaip skelbiama, pranešimas apie tai buvo gautas apie 14.29 val. Informuota, kad nuskendus laivui matyti mazuto dėmės. Anot ugniagesių, vandenyje buvo pasklidę naftos produktų. Aplink nuskendusį laivą pastatytos aštuonios bonos. Buvo informuota bendrovė „Kauno švara“ ir aplinkosaugininkai.

Penktadienio rytą prie Maltos krantų apvirtus migrantų laivui penki žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti. Kaip pranešama, šiuo laivu plaukė 34 žmonės iš Egipto, Etiopijos, Eritrėjos ir Sirijos. Jis apvirto maždaug už 3,5 jūrmylių nuo Maltos pietinės pakrantės. Maltos ginkluotųjų pajėgų laivas vyko gelbėti denyje buvusių žmonių, kai laivas nuskendo.

Pietų Kinijoje ketvirtadienį tuščiam krovininiam laivui atsitrenkus į tiltą ir sugriuvus jo daliai, žuvo penki žmonės, pranešė pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida. Konteinerinis laivas plaukė tarp Fošano ir Guangdžou miestų, kai 5 val. 31 min. ketvirtadienį vietos (trečiadienį 23 val. 31 min. Lietuvos) laiku atsitrenkė į Lisinšos tiltą, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Karibų jūroje pradėjo kursuoti didžiausias pasaulyje kruizinis laivas, kurio ilgis pranoktų net paguldytą Vilniaus televizijos bokštą. Daugiau nei 7 tūkstančius keleivių galintis plukdyti didžiulis laivas – lyg atskiras miestas su skirtingais rajonais. Įspūdingos kelionės įspūdinga ir kaina – prasideda nuo dviejų tūkstančių eurų.

Prie Jemeno krantų raketa pataikė į Graikijai priklausantį krovininį laivą, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų saugumo agentūra bei laivybos rizikos bendrovė. Tai naujausia ataka po virtinės Jemeno husių sukilėlių išpuolių Raudonojoje jūroje. Britanijos laivybos rizikos bendrovės „Ambrey“ duomenimis, Raudonosios jūros pietinėje dalyje į su Maltos vėliava plaukiojantį ir Graikijai priklausantį balkerį buvo paleista raketa.

Antrą Kalėdų dieną – įspūdinga Ukrainos oro pajėgų dovana. Ukrainiečiai šią naktį sparnuotosiomis raketomis sunaikino didelį rusų desantinį laivą okupuotame Kryme. O laivas buvo ne tuščias – jame dar ilgai sproginėjo veikiausiai iranietiškų dronų krovinys ir galimai žuvo visa laivo įgula. Savo ruožtu Rusija taip pat bando pasigirti – sako po 9 karo metų užėmusi Marjinką – nedidelę gyvenvietę prie Donecko. Iš esmės rusai tiesiog nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus.

Internete jau pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota ukrainiečių smūgio rusų desantiniam laivui „Novočerkassk“ akimirka ir rezultatas, rašo UNIAN. Anot leidinio, smūgio vaizdo įrašą nufilmavo netoliese buvę liudininkai. Kiek vėliau analitikas Oliveris Aleksandras socialiniame tinkle „X“ pasidalijo nuotrauka, kaip laivas atrodo po smūgio.

Ukrainos pajėgos sunaikino didelį desantinį Rusijos laivą ir 13 dronų, rašo UNIAN. Apie tai patvirtino Ukrainos karinės oro pajėgos. „Gruodžio 26 d. apie 02:30 karinių oro pajėgų taktinė aviacija sparnuotosiomis raketomis atakavo didelį Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinį laivą „Novočerkassk“ netoli Feodosijos. Rezultatas – akivaizdus!“ – cituojamas pranešimas. Taip pat priduriama, kad nuo gruodžio 25 d. 18:30 iki gruodžio 26 d. 03:00 rusai iš pietryčių krypties atakavo dronais.

Tyrinėdami, kur Baltijoje bus galima įrengti vėjo elektrines, energetikai jūros dugne aptiko iki šiol niekur neužfiksuotą nuskendusį laivą. Tad dabar narai bei istorikai spėlioja, kas ir kada šioje vietoje galėjo nuskęsti. O teorijų yra įvairių – nuo karo metų povandeninio laivo iki sovietinės baržos. Tyrinėdami Baltijos jūros dugną toje vietoje, kur planuoja statyti jūrinio vėjo elektrines, ekspertai rado seną laivą.

Prie Jemeno krantų į tanklaivį, plaukiojantį su Norvegijos vėliava, pirmadienį pataikė Irano remiamų husių sukilėlių paleista raketa, laive kilo gaisras, pranešė Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM). Apie nukentėjusius žmones kol kas nepranešta.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas.

Jungtinės Karalystės laivui, plaukusiam per Raudonąją jūrą, smogė raketa, sekmadienį pranešė šalies jūrų saugumo bendrovė. Kita agentūra taip pat nurodė apie galimą dronų veiklą šioje teritorijoje. Jūrų saugumo bendrovė „Ambrey“, remdamasi pranešimais, teigė, kad į neįvardytą su Bahamų vėliava plaukiojantį laivą pataikė raketa. Skelbiama, kad jis plaukė į pietus maždaug už 35 jūrmylių nuo vakarinės Jemeno pakrantės.

Po to, kai buvo susprogdintas Baltijos dugnu nutiestas dujotiekis, Lietuvos karinės jūrų pajėgos ėmė periodiškai patruliuoti bei stebėti mūsų šalį su Švedija jungiantį povandeninį elektros kabelį. Darbui po vandeniu kariškiai pasitelkia specialų robotą, kuris iki šiol ieškodavo po abiejų pasaulinių karų likusių minų. Priešmininio Lietuvos karo laivo „Kuršis“ įgula ruošėsi atsišvartuoti: apžiūrėjo gumines valtis, iškėlė signalines vėliavas, patikrino laivo pabūklą.

Šyšos kaimo gyventoja, vienintelė Lietuvoje vidaus vandenų kapitonė, plukdo turistų grupes. Ji pasakojo, kaip sureaguoja į laivą sulipę žmonės, kai pamato, jog juos plukdys kapitonė moteris. Į savo laivą pavadintą „Vikingu“ lipa vienintelė Lietuvoje vidaus vandenų kapitonė Aurelija. Moteris vieno mygtuko paspaudimu užveda variklį. Aurelija pati laivą atriša nuo kranto, pati nuo jo ir atstumia. O tada lyg nieko išskirtinio, išvairuoja „Vikingą“ į Šyšos upę.

Šiuolaikiniai keleiviai jau įpratę, kad dabar keltai – lyg plaukiojantys viešbučiai. Tačiau prieš 30 metų iš Klaipėdos į Kylį pirmąkart išplaukęs „Kauno“ keltas anuomet stebino ne tik keliautojus, bet ir darbuotojus. Pirmosios įgulos narys Arūnas Narvilas pasidalijo prisiminimais: ką reiškė anuomet išplaukti į Vokietiją, kaip atrodė keleivių ir įgulos kasdienybė ir kaip jam pavyko iš padavėjo pakilti iki komercijos vadovo.

Netikėtas​​ radinys – prie Norvegijos krantų rastos p​er Antrąjį pasaulinį karą nuskendusio britų povandeninio laivo nuolaužos. Laivas aptiktas po 83 metų. Tyrėjai teigė, kad nuolaužos pirmą kartą buvo pastebėtos 2023 m. pavasarį, o spalį nustatyta, kad tai gali būti laivas britų laivas „HMS Thistle“. „Mums pavyko identifikuoti nuolaužą kaip „Thistle“, tačiau tiksliai identifikuos Karališkasis laivynas“, – teigia Mareano kruizų vadovas Kyrre'as Heldalas Kartveitas.

Istorinių laivų restauratoriaus Barto hobis ir aistra – prikelti senus istorinius laivus naujam gyvenimui. Jo dirbtuvėse Švėkšnoje stovi net keletas tokių. Visi įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo registrą. „Istorija ir kultūra nėra sveriama pinigais. Iš jos neuždirbsi, bet išsaugosi ateities kartoms žinias, informaciją“, – tikino B. Markevičius. Ir vis tik, restauruoti istorinius laivus kainuoja milžiniškus pinigus, o keturių žmonių komandai atgaivinti vieną jų užtrunka net penkerius metus.