Iki šiol SGD terminalas buvo registruotas Singapūro laivų registre ir turėjo šios šalies vėliavą. Penktadienį po nuosavybės perėmimo ceremonijos bus iškelta Lietuvos trispalvė.
Ceremonijoje Klaipėdoje dalyvaus Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, Estijos prezidentas Alar Karis ir Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičs.
Renginyje taip pat pasisakys „Independence“ savininkės „Höegh Evi“ grupės valdybos pirmininkas Morten Høegh, laikinai pareigas einanti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.
Taip pat renginyje dalyvaus buvusi prezidentė bei Lietuvos SGD terminalo projekto iniciatorė Dalia Grybauskaitė. Ji jau anksčiau sakė, kad Lietuva, prieš atidarant „Independence“ suskystintas gamtines dujas importavusi tik iš Rusijos, per šį dešimtmetį įgijo daugiau energetinės nepriklausomybės bei galėjo lengviau integruotis į Vakarų sistemą.
Terminalas į Klaipėdos uostą atplaukė 2014 m. spalio 27 d.
Laivo išpirkimas sieks apie septindalį milijono eurų, tam yra gauta paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Pagal sutartį, šią sumą Norvegijos bendrovei „KN Energies“ galės išmokėti iki 2044 m.
Po nuosavybės teisių perėmimo, „Hoegh LNG“ įmonė Lietuvoje dešimtmečiui taps „Independence“ operatore.
„KN Energies“ vadovas D. Šilenskis yra sakęs, kad nuo „Independence“ atvykimo, atmetus išlaikymo išlaidas, jo sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams siekia apie 160 mln. eurų per metus.
SGD terminalą įrašius į Lietuvos laivų registrą, šalies laivynas padidės net 30 proc.
Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš Afrikos šalių – Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro.
„Independence“ naudojasi penkios valstybės – Lietuva, o taip pat kitos Baltijos jūros regiono šalys – Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų.
Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį.
Daugiau kaip dvejus metus „KN Energies“ dalis – SGD terminalo išlaikymo kaštai – saugumo dedamojoje yra lygi nuliui, tai terminalo eksploatacijos kaštus saugumo dedamojoje Lietuvoje taip pat sumažina iki nulio.
Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą.
Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus. Dujų sistemos operatorės „AmberGrid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 TWh dujų.
2022 balandžio 18 12:49:42
Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys
Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje atsisakė rusiškų dujų ir jomis apsirūpina per suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGD). Pripažindamas, kad šalies energetinė nepriklausomybė jį džiugina, parlamentaras Artūras Skardžius, vadovavęs konservatorių Vyriausybės veiklą energetikoje tyrusiai Seimo laikinajai komisijai, klausia, kodėl mums „Independence" laivas kainavo tiek, kad galėjome įsigyti ne tik jį, bet ir dar du „Mistral" tipo prancūziškus karo laivus.
Galima pasidžiaugti, jog pagaliau užsukome „Ivano dujų vamzdį". Dabar dujas perkame iš draugiškų JAV ir Norvegijos, importuodami jas per SGD terminalą. Deja, dujų kainos auga kaip ant mielių.
Finansų ministerija 2022 m. antrą pusmetį prognozuoja dujų kainų augimą tris kartus - iki 1,59 euro už kubinį metrą.
Įsigyjamų dujų kainą Vyriausybė laiko griežčiausioje paslaptyje. Kas ją verčia taip elgtis, slėpti dujų kainodarą nuo savo piliečių, kurie kasmet susimoka dešimtis milijonų eurų skirtumą tarp gamtinių dujų rinkos kainos ir SGD įsigijimo kainos iš paskirtojo tiekėjo, Norvegijos kompanijos „Equinor ASA" už „būtinąjį kiekį" SGD terminalui?
Kodėl „Independence" neatpigina dujų? Dujų verslo „propagandistai" tyli. Tyli todėl, kad puikiai suvokia, jog joks įrenginys ir jokie „draugai" negali paveikti rinkos kainų, dujų taip pat. Tačiau jei dujų tiekimo infrastruktūriniai įrenginiai, tokie kaip SGD terminalai, laivai įsigyjami skaidriai ir teisėtai, gali gerokai palengvinti naštą vartotojams, priešingu atveju - ilgam tampa tik akmeniu po kaklu.
Prieš savaitę Estija ir Suomija viešai paskelbė, jog bendrai nuomosis plaukiojantį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, skirtą dujų tiekimo saugumui užtikrinti. Planuojama, kad Estija ir Suomija iki šių metų rudens pasistatys būtinas SGD laivui švartavimosi prieplaukas. Terminalo nuoma jiems bendrai kainuos 10 mln. eurų per metus. Tokios kainos turėtų pavydėti visi Lietuvos vartotojai.
Palyginkime: nuo 2015-ųjų už „Independence" Lietuvos vartotojai moka 67 mln. eurų per metus. Vadinasi, „Nepriklausomybės" viena diena mums kainuoja 185 tūkstančius eurų. Nuomos kainos skirtumas akivaizdus - daugiau nei 6 kartai.
Kodėl „Independence" nuoma yra tokia brangi? Apie tai jau aštuonerius metus diskutuoja ir politikai, ir ekonomistai, tyli tik teisėsauga. Kodėl, pasibaigus privalomajam 10 metų nuomos laikotarpiui ir sumokėjus nuomos 675 mln. eurų, 2024 metais laivo šeimininkams turėsime pakloti dar 160 mln. eurų? Ir čia dar ne viskas: iki 2045 m. turėsime grąžinti su palūkanomis AB „Klaipėdos nafta" pasiskolintus 300 mln. eurų SGD laivui išpirkti ir daliniam nuomos dengimui.
-Taigi, iki 2045 m. „Independence" projektas energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Už šią sumą galėtume įsigyti SGD laivą ir dar du karo laivus, tokius kaip prancūziški „Mistral".
Dabar niekam ne paslaptis, jog 2011 m. bendrovė „Hoegh LNG Ltd" SGD laivą „Independence" iš Korėjos laivų statyklos „Hyundai Heavy Industries" įsigijo už 250 mln. JAV dolerių (225 mln. eurų). Paprastai „velnias" slypi detalėse - mūsų „Nepriklausomybė" išnuomota per dvi lengvatinio apmokestinimo kompanijas, įsikūrusias Bermuduose ir Kipre. Nenustebčiau, kad laikui bėgant šiose kompanijose išplauks ir lietuviškos pavardės.
A.Kubiliaus Vyriausybė 2012 m., įgyvendindama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, tikėtina, sąmoningai vengė pasinaudoti ES finansine parama. Taip elgtasi galimai dėl griežtos Europos Komisijos kontrolės. Nesiekė SGD laivą įsigyti, ar nuomotis kartu su kaimynėmis. Jau vėlesnių vyriausybių Latvija ir Estija ne kartą buvo įkalbinėjamos tapti SGD terminalo dalininkėmis, tačiau nesutiko, tikėtina, dėl labai išpūstų jo kaštų.
Besibaigiant kadencijai, skubėjo ne tik AB „Klaipėdos nafta" vadovas Rokas Masiulis, 2012 m. kovo mėn. pasirašęs 10 metų neatšaukiamą „Independence" nuomos sutartį su Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd", bet ir A.Kubilius, po Seimo rinkimų 2012 m. spalio 16 d. sugebėjęs prastumti Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį į SGD terminalą atgabenamų dujų pirkimo tvarkas.
SGD terminalo projektas, kuris AB „Klaipėdos nafta" buvo pradėtas įgyvendinti kaip komercinis projektas 2012 m. birželio 12 d., Seimui priėmus A.Kubiliaus Vyriausybės pateiktą „Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą", tapo ilgalaike našta visiems energijos vartotojams, nes jo išlaikymo kaštai buvo „socializuoti" - perkelti vartotojams.
Pravartu prisiminti ir tai, kaip „Independence" projektas valėsi sau kelią. Konservatoriams laimėjus 2008 metų Seimo rinkimus, buvo sužlugdytas valstybės ir didžiausio dujų vartotojo AB „Achema" pradėtas įgyvendinti „Gamtinių dujų terminalo" projektas. Lapkričio 17 dieną prisiekus naujajam Seimui, jau kitą dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko dokumentų poėmius Ūkio ministerijoje, krėtė „Achemą" bei naujai įsteigtą „Gamtinių dujų terminalą".
2009 m. rudenį šio terminalo veikla buvo nutraukta. Ūkio ministerijos pareigūnai tuomet kalbėjo, jog „Gamtinių dujų terminalo" statybą per savo statytinius Lietuvoje galėjo sužlugdyti Rusijos „Gazprom". Kad Kremlius Lietuvos energetikoje turėjo interesų, liudija ir faktas, jog, besibaigiant Kubiliaus Vyriausybės kadencijai, AB „Klaipėdos nafta" vadovas R.Masiulis 2012 08 29 sudarė sutartį su Rusijos naftos koncerno „Lukoil" įmone „LITASCO S.A.", kuriai perleido valdyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę trejiems metams.
Nuostabą keliantis dalykas šioje istorijoje yra tai, jog „LITASCO S.A." veiklos „Klaipėdos naftoje" nevykdė, tačiau pinigus mokėjo. R.Masiulis, pateisindamas tokius rusų kompanijos geopolitinius žaidimus, ne kartą viešai teigė, jog dovanai gaunami pinigai labai reikalingi „Independence" infrastruktūrai įrengti. Tačiau pravartu prisiminti liaudies išmintį, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose.
2014 metų gegužės 27 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagaliau apgynė ne tik apjuodintą nacionalinį verslą bei buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus, tačiau ir konstatavo: „Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo." Tačiau jau „šaukštai po pietų". Valstybės ir didžiausio dujų vartotojo AB „Achema" pradėtas įgyvendinti „Gamtinių dujų terminalo" projektas jau buvo sužlugdytas. Lietuvos vartotojai neteko galimybės mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti dujų tiekimo saugumą.
Todėl dabar Lietuvai išgyvenant ne lengviausią laikotarpį, tie, kurie konstravo „Independence" projektą, turėtų paklausti savęs: ar viską padarė, jog šis projektas netaptų ilgalaike našta piliečiams? Gerbiami ponai, ar susimąstėte, jog taip elgiantis mūsų šalis niekada netaps „Gerovės valstybe"?'''
