„Ar statybininkai kiekvieną dieną apsišimtagramydami pradeda? Kaip degtinė prie namų apyvokos prekių prisiplakė?“ – su tokiais klausimais į redakciją šiaulietis atėjo iš statybos bei namų apyvokos daiktų parduotuvės. Jo manymu – tai dar vienas būdas girdyti tautą. O gal tai nemarus sovietinis stereotipas, kad statybininkas turi būti girtas?
Butelis degtinės – ašara trims
„Esu nusistatęs prieš totalinį tautos girdymą“, – sako šiaulietis Leonardas Šurmaitis. Jo įsitikinimu, prekybos centrai, kurie prekiauja ūkinėmis, statybinėmis, apdailos prekėmis, alkoholiu prekiauti neturėtų.
„Čia, matyt, pirkėjų patogumui. Nusipirkai kokį unitazą, atėjo santechnikas, pakeitė, tu – butelį ant stalo. Kaip tarybiniais laikais, kai pas kolūkietį atvažiuodavo kombainas grūdų kulti. Po penkių vaišingų kolūkiečių kombainininkas parvažiuodavo kombainu atbulas“, – pasakoja L. Šurmaitis.
Anksčiau vartotojų kooperatyve dirbęs vyras ironizuoja, jog prekių klasifikacijoje svaigalai turėtų būti prie skiediklių.
L. Šurmaičio manymu, iš tarybinių laikų atėjęs neigiamas nuolat dideliais kiekiais geriančio statybininko stereotipas. Garsus anekdotas: ašara – tai vienas butelis degtinės trims statybininkams.
„Pats mačiau, kaip 10 valandą ryto statybininkų darbo uniformas dėvintys vyrai pirko alkoholio. Pardavėjos paklausiau, sako – jie ketvirtą kartą šiandien ateina. Tai iš kur tie nelaimingi atsitikimai statybose?“ – klausė šiaulietis.
Nonsensu jis vadina ir prekybą alkoholiu degalinėse. L. Šurmaičio nuomone, jei kiekviename žingsnyje pastatytas butelis, tai „tris kartus praeisi, o ketvirtą – nusipirksi“.
Parduoda, nes perka
Įsitikinome, kad alkoholiu tikrai prekiaujama didžiųjų statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklų parduotuvėse.
Statybinių, namų ir sodo prekių prekybos centro „Bauhof“ pardavimo ir rinkodaros direktoriaus Raimundo Černiausko teigimu, prekiauti alkoholiu tokio tipo prekių parduotuvėse – įprasta praktika. Jo žiniomis, nėra konkurentų parduotuvės, kur alkoholio nebūtų. „Bauhof“ išsiskiria tuo, kad neprekiauja stipriaisiais alkoholiniais gėrimais, tik iki 7 procentų.
„Mes prekiauti silpnu alkoholiu pradėjome paskutiniai. Juo prekiauja ir mūsų pagrindinė įmonė Estijoje“, – sakė R. Černiauskas.
„Alkoholis – asortimentą papildantis produktas. Atsižvelgiame į visų vartotojų poreikius“, – paaiškino statybinėmis prekėmis prekiaujančios ir platų parduotuvių „Moki-veži“ tinklą turinčios bendrovės „Makveža“ rinkodaros vadovė Jurga Petrauskienė.
Jos nuomone, tai nėra skatinimas vartoti alkoholį, nes už jo vartojimą atsakingas kiekvienas asmeniškai. „Ką pasakytume, jeigu profesorius, užėjęs į parduotuvę, nusiperka viskio butelį? Ar taip prisidedame prie šviesuolių girdymo?“ – retoriškai klausė J. Petrauskienė.
Pasak statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centro „Ermitažas“ generalinio direktoriaus Gedimino Mickėno, tokios prekės nėra paklausios, bet pirkėjų atsiliepimu, jiems tai patogu.
„Jei bus priimti įstatymai, draudžiantys prekiauti alkoholiniais gėrimais ar kitomis prekėmis mažmeninės prekybos parduotuvėse, mes jais neprekiausime“, – komentavo G. Mickėnas.
Alkoholio neliks degalinėse
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė neatkreipęs dėmesio, kad šalia varžtų galima įsigyti ir alkoholio, bet žadėjo pasidomėti. Jis priminė, kad, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, prieinamumas – vienas svarbiausių veiksnių, skatinantis alkoholio vartojimą.
Jau priimtas įstatymas, kuriuo nuo 2016 metų alkoholis negalės būti parduodamas degalinėse.
Seimo nario duomenimis, Lietuvoje išduota per 18 tūkstančių alkoholio pardavimo licencijų. Tai yra daugiau negu visoje Vokietijoje.
Aurelijus VERYGA, gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas.
– Iš pradžių norisi pajuokauti: tie, kurie prekiauja alkoholiu statybos prekių parduotuvėse, žino, kad statybininkai daug geria. Kad jiems nereikėtų daug nukrypti nuo kurso, gėrimus padėjo šalia.
Kalbant rimtai, nereikėtų išskirti statybinių prekių parduotuvių. Gėrimų yra praktiškai visur, kur žmogus pasisuka.
Mūsų mentalitetas – tragiškas. Baisimės, kai vaikai daug geria, bet vos tik pasiūloma kokia priemonė, įsijungia kolektyvinis aparatas, kuris galvoja, kaip priemonę paversti niekais.
Matyt, esame taip traumuoti sovietmečio, kad iki šiol vaidiname kažkokius rezistentus. Tik nežinia, kam priešinamės. Vis dar prestižo reikalas ne laikytis įstatymo, o jį apeiti. Tokie žmonės laikomi gudresniais.
Mūsų verslininkai vadovaujasi nuostata – jei nedraudžiama, vadinasi, galima.
Man didelį įspūdį padarė tyrimas, kuriuo nustatyta, kad 80 procentų energinių gėrimų pirkėjų yra vaikai. Tie, kurie juos gamina, puikiai supranta, ką daro, iš kur pinigai ateina. Ir tai jiems netrukdo puikuotis šalia įžymių žmonių, politikų, remti sporto varžybų.
Jei alkoholiu būtų prekiaujama specializuotose parduotuvėse, pasipiktinimo neliktų. Ten nevaikščiotų nepilnamečiai, aplinka būtų stebima vaizdo kamerų.
Žymiausias pavyzdys – Skandinavijos šalys. Jos išsaugojo valstybės alkoholio pardavimo monopolį, alkoholio parduotuvės – tik specializuotos. Alkoholio sukeliamų problemų ten yra žymiai mažiau negu pas mus.
Simona PUŽAITĖ
