10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“.
Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų. Pavyzdžiui, skandinaviškų bankų 12 mėnesių terminuoto indėlio palūkanos norma siekia 0,45–0,5 procento, o kai kurios kredito unijos už to paties laikotarpio indėlius siūlo 4,5–4,8 proc. palūkanas, o už 36 mėnesių indėlius – net 5,1 proc. palūkanas.
„Staigus indėlių ir turto šuolis primena bankų netvarų augimą 2005–2007 metais ir kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visą su smarkia plėtra susijusią riziką“, – grėsmę įžvelgia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Gyventojų indėliai, už didesnes palūkanas padėti kredito unijose, pasak Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno , saugūs tiek, kiek saugiai juos finansų įstaigos „įdarbina“. Be to, visi iki 345 tūkst. litų indėliai, nesvarbu, kur jie laikomi, Lietuvoje yra apdrausti indėlių draudimu.
Anot jo, tarpusavyje konkuruodamos kredito unijos siūlo iki 10 kartų didesnes nei komerciniai bankai palūkanas, nes mato galimybes investuoti.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas neigia prielaidą, kad padėtis finansų rinkoje primena „Snoro“, kuris iki bankroto siūlė aukščiausias palūkanas, priešistorę.
„Tai neturi nieko bendra su banko „Snoras“ situacija. Kredito unijos teikia būsto paskolas apytiksliai du kartus didesnėmis palūkanų normomis nei bankai: kredito unijos teikia būsto paskolas 8–14 proc. metinėmis palūkanomis, bankai – tik 3–6 proc. palūkanomis. Todėl unijos, teikdamos paskolas palyginti aukštomis palūkanomis, gali savo klientams pasiūlyti ir kur kas aukštesnes indėlių palūkanas“, – aiškino M. Jansonas.
Vyresnioji „Danske“ banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė skirtingą didžiųjų skandinaviškų bankų ir lietuviškų kredito unijų palūkanų politiką aiškina tuo, kad pirmieji turi stiprų ir turtingą užnugarį – pagrindines įmones, o antrieji – ne.
„Šiandien, kai palūkanos rekordiškai žemos visoje Europoje, skandinaviški bankai, turėdami galimybę gauti kredito išteklius iš savo pagrindinių bankų, ne taip smarkiai konkuruoja mūsų vietinėje indėlių rinkoje, – „Lietuvos žinioms“ aiškino analitikė. – Bankuose jaučiamas pinigų perteklius, juos saugiai „įdarbinti“ šiandien yra nemenkas iššūkis. Tuo metu mažesnių bankų ir kredito unijų padėtis kitokia, jų pinigų šaltinis labai ribotas, jie negali pasiskolinti kitur, todėl konkuruoja tarpusavyje ir kelia palūkanas.“
