marius jansonas

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Lietuvoje senatvės pensijos amžius yra daugiau nei 60 metų, visgi kai kuriems žmonės tokia amžiaus riba neatrodo tinkama. Jų tikslas – išeiti į pensiją 40-ies arba dar anksčiau. Ar tai paprasčiausia mistika, ar reali galimybė? Finansų ekspertas sako, kad tai padaryti įmanoma, bet tikrai ne kiekvienam.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono teigimu, pagrindines žmonių finansines problemas sukelia nepakankamos žinios ir bankų gobšumas. Žmonės nesigilina į kredito sutarties subtilybes ir kreditų valdymą, o bankai tuo naudodamiesi pateikia sutartis net neišaiškindami galimų pasekmių.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Lietuviai neišmoko skaudžių krizės pamokų ir imdami kreditus būstui įsigyti kartoja tas pačias klaidas kaip ir prieš penkerius metus. Tokį priekaištą trečiadienį išsakė Finansų ir kreditų valdymo asociacija (FIKVA). Vėluojamų mokėti įmokų kreditus teikiančioms bendrovėms vertė šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 2,7 mlrd. litų, o per tą patį ketvirtį ši suma padidėjo net 9 proc.

Visi norime gyventi gražiai ir patogiai. Gražus bei patogus gyvenimas prasideda nuo savo būsto įsigijimo, jo remonto ir apstatymo. Kad Lietuva neatrodytų tokia didelė ir tolima, reikalinga ir mašina. Visam šiam gėriui reikalingi dideli pinigai. Bandome taupyti, tačiau... tenka pripažinti, kad vienerius metus taupę, matome, jog teks tai daryti dar dvidešimt metų. Belieka imti paskolą. Deja, paskola ne visada reiškia išsigelbėjimą.

2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“). Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke.