– Įtampą tai tikrai padidins. Jau pasigirdo pirmoji rusų reakcija, kad tai esąs pavojingiausias žingsnis nuo Šaltojo karo pabaigos. Imta kalbėti apie naujų priemonių – artilerijos, aviacijos dalinių kūrimą ir dislokavimą. Kalbėta, kad į Kaliningrado sritį bus paspartintu tempu pervežamos ir ten išdėstomos „Iskander“ raketos, galbūt net užtaisytos taktiniais branduoliniais ginklais. Aiškiai pasakyta, kad permainų patirs Rusijos pajėgos Baltarusijoje. Bus labai įdomu pamatyti kiek Lukašenka pritars tokiems pertvarkymams: ar jis šiek tiek tam priešinsis ar ne? Įtampa tai tikrai padidės, nereikia savęs apgaudinėti. Kita vertus, reikia pažymėti, kad tai Rusija iššaukė šiuos veiksmus. Ne vien veiksmais Ukrainoje, bet ir savo lėktuvų skrydžiais, kitų ginkluotųjų pajėgų ganėtinai agresyviais veiksmais, kuriais stengiasi pasauliui parodyti savo galią, kad ji atsinaujina. Tai daugiau NATO reakcija nei akcija.
– Bet Vladimiras Putinas praėjusią savaitę viešėdamas Italijoje kaip tik minėjo, kad atsakomųjų veiksmų griebiasi būtent Rusija. Esą JAV karinis biudžetas viršija visų kitų šalių karines išlaidas kartu sudėjus. NATO šalių – dešimt kartų viršija Rusijos federacijos gynybai skirtus išteklius. Tai NATO plečiasi, artėja prie Rusijos sienos, ne Rusija eina prie NATO, sako V. Putinas. Rusai, pasak jo, tik reaguoja gynybinėmis priemonėmis į Amerikos veiksmus...
– Kad Amerika leidžia dvigubai ar net penkis kartus daugiau pinigų gynybai, tai šventa tiesa. Dėl to nesiginčysiu. Amerika ginkluojasi. Ir visada – labiau nei kitos šalys. Nors dabar Kinija ir Rusija didina savo ginklavimosi tempus. Antra vertus, Rusija visada neigiamai vertino NATO plėtrą, nuolat kartodama, kad kol NATO plečiasi, tol didėja tikimybė, kad priešo padaliniai bus dislokuojami arti Rusijos sienos. Reikia atsiminti, kad istoriškai Rusija visuomet gynėsi traukdamasi į savo gilumą. Tad kuo arčiau prie Rusijos yra NATO daliniai, tuo jai kelia didesnį susirūpinimą. Dėl to 1997-1998 metais buvo priimtas nutarimas, kur NATO įsipareigojo nedislokuoti nuolatinių savo karių ir ginklų naujose NATO šalyse. Manau, kad visa tai pakeitė Rusijos veiksmai Ukrainoje. Rusija ne vien Ukrainoje taip elgiasi. Ji bando bauginti. Ne pats prezidentas V. Putinas, o kiti žmonės, Rusijos generolai yra kalbėję apie galimą taktinio branduolinio ginklo panaudojimą. Tad suprantama, kad įtampa tikrai didėja. Aš manau, kad yra daug žmonių, kurie sako, jog Vakarai turėtų labai aiškiai pasakyti: Ukraina niekada nepateks į NATO, Gruzija niekada nepateks į NATO. Tai bent iš dalies nuramintų Rusiją.
– Algirdas Kanauka, Vietnamo karo veteranas ir JAV kariuomenės atsargos majoras, Lietuvos karo akademijos patarėjas, dar gerokai iki Lietuvos priėmimo į NATO, paskaitoje VDU Kaune (jos teko klausytis), sakė, kad Lietuvos narystės NATO kaina būtų jos sutikimas karinio konflikto atveju būti karo lauko terenu. Ar įvykiai aplink mus nerodo, kad tokia ar panaši koncepcija realizuojasi?
– Manau, kad įtampa vis dėlto didėja. Esama pavojus, kad gali kiltų įvairių incidentų, pavyzdžiui, lėktuvai gali kliudyti vienas į kitą ore ar kas nors panašaus, kas dar labiau padidintų įtampą. Tačiau nepaisant to, ką Rusijos generolai sakytų apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, manau, kad abi pusės puikiai supranta, kad eskaluoti šitų reikalų negalima. Negalima žaisti jokių žaidimų, reikia elgtis labai atsargiai. Ir nepaisant to, kad žmonės kartais lygina V. Putiną su A. Hitleriu, tarp jų skirtumas vis dėlto yra. A. Hitleris karo norėjo, o V. Putinas, manau, jo nenori. Be to, Rusija, kaip ir pats V. Putinas pripažino, konvenciniame kare negalėtų atlaikyti NATO spaudimo. Tad jeigu Rusija rizikuotų karu, ji žinotų, kad konvencinį karą pralaimėtų. Ir tuomet turėtų tikėtis ji laimėti arba bent pasiekti lygiąsias branduoliniu šantažu. Reikia tikėtis, kad Rusijos vadovai yra pakankamai racionalūs, kad prie tokios įvykių raidos neprieitų.
